Suchergebnisse

Straipsnyje nagrinėjama vienos iš tarpukario Lietuvos Respublikos parlamentinio laikotarpio pagrindinių partijų – Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) ideologijai būdinga socialdemokratijos samprata. Pagrindinis straipsnio objektas – LSDP programos bei įvairūs partijos lyderio ir ideologo Stepono Kairio tekstai. Svarbiausias nagrinėjamas aspektas – Lietuvos socialdemokratų ideologinė savivoka – kaip LSDP programiniuose dokumentuose ir partijos lyderio tekstuose atsakoma į klausimus, kas yra socialdemokratai ir socialdemokratų partija. Taip pat nagrinėjama, kas lėmė, kad socialdemokratų ideologinė savivoka buvo tokia, kokia ji atskleista šiame straipsnyje. Nagrinėjamų tekstų analizė akivaizdžiai patvirtina teiginį, kad to meto Lietuvos, kaip ir daugelio kitų šalių, socialdemokratai save suvokė kaip socialistinę, marksistine visuomenės raidos analize besivadovaujančią darbininkų klasės partiją, siekiančią sukurti socializmą kaip santvarką. Straipsnyje rekonstruota tarpukario LSDP socialdemokratijos samprata aiškiai paneigia sovietinio komunizmo ideologijos ir istoriografijos teiginius, kad tarpukario socialdemokratija "išdavė marksizmą", atsisakė siekti socializmo santvarkos, nustojo būti darbininkų klasės partija.

Straipsnyje remiantis įvairiais šaltiniais ir istoriografija aptariama istorinėje literatūroje kol kas pakankamo dėmesio nesulaukę tokie Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) dalyvavimo Lietuvos Respublikos Steigiamojo Seimo rinkimuose aspektai kaip dalyvavimo rinkimuose aplinkybės ir ypatybės, kandidatų sąrašai, rinkimų rezultatai, jų vertinimas ir tomis aplinkybėmis susiformavusi Steigiamojo Seimo Socialdemokratų frakcija.

The aim of the article is to research, reconstruct, present and discuss the provisions of faction of social-democrats of the Constituent Seimas and LSDP in general in the process of reception of the temporary Constitution (June 2, 1920) and the permanent Constitution (August 1, 1922) of the Republic of Lithuania. Summarizing, it can be stated that social-democrats of that period aimed to consolidate radical parliamentary democratic form of governance, which had to consolidate not only radical political democracy, but social and economic democracy, as well. Social-democrats of that period were implacably hostile to the institution of the president, which they considered not democratic. It should be stated that constitutional provisions of social-democrats were caused by the spirit of the times originated from the collapse of undemocratic monarchies during the revolutions in 1917 and 1918, popularity of democracy in its radically parliamentary, 'french' version, adherence to one of the most radical socialistic interpretations of marxistic doctrine and ideological tradition of socialism in general. Also, they were exposed by circumstances and characteristics of LSDP activities at that time. All of that resulted into hypertrophied and not adequate assessment of presidential institutions according to the permanent Lithuanian Constitution of the Republic of Lithuania (1922) and assessment of this Constitution in general.

The aim of the article is to research, reconstruct, present and discuss the provisions of faction of social-democrats of the Constituent Seimas and LSDP in general in the process of reception of the temporary Constitution (June 2, 1920) and the permanent Constitution (August 1, 1922) of the Republic of Lithuania. Summarizing, it can be stated that social-democrats of that period aimed to consolidate radical parliamentary democratic form of governance, which had to consolidate not only radical political democracy, but social and economic democracy, as well. Social-democrats of that period were implacably hostile to the institution of the president, which they considered not democratic. It should be stated that constitutional provisions of social-democrats were caused by the spirit of the times originated from the collapse of undemocratic monarchies during the revolutions in 1917 and 1918, popularity of democracy in its radically parliamentary, 'french' version, adherence to one of the most radical socialistic interpretations of marxistic doctrine and ideological tradition of socialism in general. Also, they were exposed by circumstances and characteristics of LSDP activities at that time. All of that resulted into hypertrophied and not adequate assessment of presidential institutions according to the permanent Lithuanian Constitution of the Republic of Lithuania (1922) and assessment of this Constitution in general.

Straipsnyje, remiantis įvairiais istoriniais šaltiniais, analizuojamas istoriografijoje iki šiol nedaug dėmesio sulaukęs socialdemokratų santykis su Lietuvos Taryba po 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos valstybės atkūrimo akto priėmimo iki Pirmojo pasaulinio karo pabaigos. Pirmoji straipsnio dalis skirta aptarti socialdemokratų dalyvavimą Lietuvos Tarybos darbe nuo 1918 m. vasario 16 d. iki liepos 11 d. Antroje dalyje rekonstruojama socialdemokratų pozicija Lietuvos Tarybos atžvilgiu tarp 1918 m. liepos 11 d. ir lapkričio 11 d. Straipsnyje parodoma, kad pagrindinė priežastis, lėmusi socialdemokratų pasitraukimą iš Lietuvos Tarybos darbo, o vėliau formavusi neigiamą LSDP požiūrį į Lietuvos (Valstybės) Tarybą, buvo jos dešiniosios daugumos sprendimas nelaukiant Steigiamojo Seimo (turėjusio nustatyti Lietuvos valstybės valdymo formą) paskelbti Lietuvą monarchija ir Lietuvos karaliumi išrinkti Wilhelmą von Urachą. Po šio sprendimo lietuvių socialdemokratai (LSDP) reikalavo sušaukti naują Lietuvos konferenciją, kurioje būtų išrinkta nauja Lietuvos Taryba, turinti kiek galima greičiau organizuoti Steigiamojo Seimo rinkimus.

Straipsnyje, remiantis Lietuvos (Valstybės) Tarybos protokolais, istoriniais šaltiniais ir istoriografija, aptariamas istorinėje literatūroje žinomas, tačiau specialaus ir išsamaus istorikų dėmesio ir teksto nesulaukęs į Lietuvos Tarybą išrinktų socialdemokratų Stepono Kairio ir Mykolo Biržiškos santykis su istorinio 1918 m. vasario 16-osios Lietuvos valstybės atkūrimo akto priėmimu. Taip pat nagrinėjamas klausimas, ar po 1917 m. gruodžio 11 d., kai M. Biržiška išstojo iš LSDP, o S. Kairys, anot dalies komunistinės istoriografijos, iš jos buvo pašalintas, juos galima laikyti socialdemokratais.

Straipsnyje, remiantis Lietuvos Respublikos Steigiamojo Seimo stenogramomis, laikraščiu "Socialdemokratas" ir kitais istoriniais šaltiniais, parodomas Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) ir jos frakcijos Steigiamajame Seime santykis su Lietuvos Respublikos demokratizacijos procesu Steigiamojo Seimo darbo laikotarpiu. Taip pat apibūdinamas LSDP santykis su demokratinės Lietuvos Respublikos idealu nuo LSDP susikūrimo iki Steigiamojo Seimo darbo pradžios.