Administracinės diskrecijos esmė ir diskrecijos kontrolės galimybės. ; The essence of administrative discretion and possibilities of discretions control
The conception of discretion and the possibilities of controlling administrative discretion are studied in this article. The article consist of six parts. The essence and significance of discretion are discussed in the first part of the article. There are three powers in a democratic state. Each of them has certain limited rights of choosing their actions. Those limited rights are called discretion. It is a precondition for each power to execute it's functions independently. It means that each power can make decisions independently. Even having the right of discretion all powers have to obey Constitution, statutes and common principles of law. The legislative administrative discretion is discussed in the second part of the article. The legislative administrative discretion exists because the functions of powers are mixed. The delegation of legislative functions to executive power are related to the legislative administrative discretion. This type of discretion is almost impossible to control. The reason of it is that delegating legislative discretion statutes, which are passed by Seimas, are not concrete. Therefore the executive power can freely choose the means to execute statutes or even to ignore the assignments of Seimas. The concept of administrative discretion, which is different from the legislative administrative discretion, is discussed in the third part of the article. The administrative discretion allows the executive power to choose actions freely, when it is executing its functions of executive power. Administrative legislative discretion allows the executive power to execute quasi-legislative functions. The growth of administrative discretion is analyzed and advantages and disadvantages of this growth are discussed. The differences between administrative discretion and administrative arbitrariness are revealed in the fourth part of the article. Ultra vires doctrine is presented in the fifth part of the article. This doctrine provides the answer to the question whether discretionary powers are abused. The term ultra vires has come from Latin language and means "above power". Three types of ultra vires are discussed separately: 1) the substantive ultra vires, 2) the procedural ultra vires and 3) the abuse of power. The possibilities of controlling administrative discretion in Lithuania are discussed in the fifth part of the article. The powers and possibilities of administrative courts and Seimas' Ombudsman institution to control the use of administrative discretion are analyzed. The conclusion is made that administrative courts have limited possibilities to control the use of administrative discretion. When statutes, which are the reason for administrative power to act, are vague and not concrete, the administrative courts have no possibilities to control the use of administrative discretion. The Seimas' Ombudsman institution has more possibilities to disclose the abuse of discretion, however, it has no power to give orders to correct this abuse. Such power is given to the courts. ; Šiame straipsnyje atskleidžiama diskrecijos samprata bei aptariamos diskrecijos kontrolės galimybės. Straipsnį sudaro šešios dalys. Pirmojoje dalyje aptariama diskrecijos esmė ir reikšmė demokratinėje valstybėje. Demokratinėje valstybėje kiekviena iš trijų valdžių turi tam tikrą veiksmų laisvę, vadinamą diskrecija, kuri sudaro prielaidas kiekvienai iš valdžių savarankiškai vykdyti savąją funkciją, t. y. veikiant savo nuožiūra priimti savarankiškus sprendimus. Tačiau net ir turėdama diskrecijos teisę kiekviena valdžia turi paisyti Konstitucijos, įstatymų ir bendrųjų teisės principų. Antrojoje dalyje aptariama legislatyvinė administracijos diskrecija, atsirandanti dėl tam tikro valdžių funkcijų persipynimo. Teisėkūros funkcijos perdavimas vykdomajai valdžiai yra susijęs su legislatyvine administracijos diskrecijos teise, kurios praktiškai neįmanoma kontroliuoti, nes Seimo priimti aktai, deleguojantys legislatyvinę diskreciją, dažnai yra deklaratyvūs, todėl vykdančioji institucija gali gana laisvai pasirinkti įstatymo įgyvendinimo veiklos variantus arba netgi ignoruoti Seimo pavedimus. Trečiojoje dalyje pateikiama administracinės diskrecijos samprata, kuri skiriasi nuo legislatyvinės administracijos diskrecijos tuo, kad pirmuoju atveju administracija naudojasi veiksmų laisve, vykdydama savo, kaip vykdomosios valdžios, funkcijas, tuo tarpu antruoju atveju administracija vykdo kvazilegislatyvines funkcijas, ir toms funkcijoms vykdyti jai suteikiama legislatyvinė diskrecija. Aptariama administracinės diskrecijos didėjimo tendencija ir iš to kylantys privalumai bei trūkumai. Ketvirtojoje dalyje išryškinamas administracinės diskrecijos ir administracinės savivalės skirtumas. Penktojoje dalyje pristatoma ultra vires doktrina, leidžianti įvertinti, ar nebuvo piktnaudžiaujama diskrecijos teise. Terminas ultra vires (lot.) reiškia "virš jėgų". Pateikiamos ir atskirai aptariamos 3 ultra vires rūšys: 1) esminė ultra vires (substantive ultra vires), 2) procedūrinė ultra vires (procedural ultra vires) ir 3) piktnaudžiavimas įgaliojimais (abuse of power). Šeštojoje dalyje aptariamos administracinės diskrecijos taikymo kontrolės galimybės Lietuvoje. Nagrinėjami administracinių teismų ir Seimo kontrolierių įstaigos įgaliojimai ir galimybės patikrinti administracinės diskrecijos taikymo atvejus. Pažymima, jog administracinių teismų galimybė patikrinti, ar administracinė diskrecija buvo tinkamai panaudota, ribota, o kartais jie visai neturi tokios galimybės, jeigu teisės aktai, kuriais remdamasi veikė administracija, yra deklaratyvūs, nekonkretūs ir migloti. Tuo tarpu Seimo kontrolierius turi daugiau galimybių nei administracinis teismas nustatyti, ar konkrečiu atveju buvo pažeistos administracinės diskrecijos panaudojimo ribos, tačiau negali įsakmiai nurodyti ištaisyti dėl netinkamų veiksmų atsiradusią žalą – tai galėtų padaryti teismas.
