Translation of terminology is an essential factor and often a challenging task in the translation of legal acts. Various databases are available to facilitate the translation process and ensure its quality. The main inter-institutional terminology database of the European Union is IATE ("Inter Active Terminology for Europe"). The aim of the paper is to conduct a contrastive analysis of a group of English, French and Lithuanian economic terms based on the information provided in IATE. The object chosen for the research is the English, Lithuanian and French multi-word terms including the word market. In total, 266 terms were collected from IATE: 90 English terms and their equivalents in French and Lithuanian. The paper presents a classification of the terms into semantic categories according to various aspects of markets (object of the market, place of the market, duration of the market availability, degree and nature of competition among the market participants, production stage of the items offered in the market, etc.), compares the formal structure of the English terms and their French and Lithuanian equivalents and reveals the tendencies of term formation in the investigated languages. Finally, the paper discusses the problem of synonymy of the terms and the data provided in the term entries of IATE.
Translation of terminology is an essential factor and often a challenging task in the translation of legal acts. Various databases are available to facilitate the translation process and ensure its quality. The main inter-institutional terminology database of the European Union is IATE ("Inter Active Terminology for Europe"). The aim of the paper is to conduct a contrastive analysis of a group of English, French and Lithuanian economic terms based on the information provided in IATE. The object chosen for the research is the English, Lithuanian and French multi-word terms including the word market. In total, 266 terms were collected from IATE: 90 English terms and their equivalents in French and Lithuanian. The paper presents a classification of the terms into semantic categories according to various aspects of markets (object of the market, place of the market, duration of the market availability, degree and nature of competition among the market participants, production stage of the items offered in the market, etc.), compares the formal structure of the English terms and their French and Lithuanian equivalents and reveals the tendencies of term formation in the investigated languages. Finally, the paper discusses the problem of synonymy of the terms and the data provided in the term entries of IATE.
Abstract. Public sector fraud reduces government resources for healthcare, education and welfare. The recent case of the Panama Papers revealed that 12 national leaders are among 143 politicians, their families and close associates from around the world known to have been using offshore tax havens. It is obvious that activities concerning tax have rapidly gained an international dimension both globally and in Europe. A crucial role in communication on tax-related issues between states is played by precision in using terminology, with the choice of the correct equivalents in different languages. It has been pointed out by professionals in the tax field that some major concepts are elusive for the public and specialists alike, such as tax avoidance and tax evasion, or tax minimisation and tax avoidance. The aim of this paper is to offer a trilingual – English, Lithuanian and Norwegian – comparative analysis of the most commonly used terms that denote activities reducing tax liability. It establishes the counterparts of terminology that refer to different categories of activities reducing tax liability in those three languages, discusses synonymy of the terms and their usage in legal acts and media discourse, and offers insights into semantic differences between the terms analysed and their degree of equivalency. The terminology was verified using the multilingual database Interactive Terminology for Europe (IATE) and supplemented using numerous additional sources, such as legal acts, various official documents and media materials. The research focuses on terms ascribed to the three most common types of tax activities (tax planning, tax avoidance and tax evasion/fraud) and the two phenomena of tax shelters and tax havens. The insights offered into usage of the terms, their counterparts in the three languages, their synonyms and semantics are believed to be valuable for efficient professional communication internationally. ; Mokestinis sukčiavimas viešajame sektoriuje mažina nacionalines mokestines pajamas, kurios galėtų būti skiriamos visuomenės sveikatai, švietimui ir kitoms socialinės gerovės sistemoms. 2016 metų pavasarį "Panamos popieriais" praminto skandalo tyrimas atskleidė, kad kai kurie įtakingiausi pasaulio veikėjai slėpė savo pinigus ofšorinėse struktūrose. Tai ne tik atskleidė platų tarptautinį veiklos, susijusios su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu, mastą, bet ir tą faktą, kad daugeliu atvejų mokestinio sukčiavimo veikos viešajame diskurse yra įvardijamos tikrąją esmę maskuojančiais terminais, pvz., "mokesčių optimizavimas" arba "agresyvus mokesčių planavimas". Lemiamas vaidmuo, kovojant su mokestiniu sukčiavimu tarptautinėje erdvėje, yra ir tikslus terminijos, teisingų ekvivalentų įvairiomis kalbomis pasirinkimas. Mokesčių srities specialistai pastaruoju metu nurodo, kad kai kurie pagrindiniai terminai, vartojami viešojoje erdvėje, yra neskiriami net profesionalų, pvz., tax avoidance ir tax evasion anglų kalboje arba mokesčių planavimas bei mokesčių vengimas ir slėpimas lietuvių kalboje. Šio straipsnio tikslas yra išanalizuoti trijų – anglų, lietuvių ir norvegų – kalbų dažniausiai vartojamus mokestinio sukčiavimo ir mokesčių vengimo terminus. Pateikiami anglų kalbos terminai ir jų ekvivalentai lietuvių ir norvegų kalbomis, analizuojami šių terminų sinonimai tiek teisės aktuose, tiek žiniasklaidoje, aptariami semantiniai sinonimiškai vartojamų terminų skirtumai bei diskurso nulemti variantų pasirinkimai. Straipsnyje siūlomos terminų ir jų sinonimų vartojimo įžvalgos, tikimasi, pasitarnaus efektyviai tarptautinei komunikacijai šiuo viešajai politikai svarbiu klausimu.
The article addresses the issues of formation of legal terminology in Lithuanian and English. The terminology of Lithuanian law started to be formed at the beginning of the 20th century. Its development has been influenced by several political upheavals and has undergone considerable changes. Since new legal terms are constantly created, it is worthwhile to compare and contrast Lithuanian term formation tendencies with term formation traditions in other languages. Contrastive research not only reveals peculiarities of term formation in different languages, but allows researchers to see native terminology in a new light and assessing it more objectively. In this article, the Lithuanian constitutional law terms are compared with the English constitutional law terminology that has a long history dating back to the 13th century. The article analyses the sources and means of formation that have been used for the creation of Lithuanian and UK constitutional law terms and reveals important differences in legal term formation in these two languages. The authors expect that the findings of the research will provide useful information to the developers of Lithuanian legal terminology, as well as to the users of Lithuanian and English legal terms. ; Straipsnio tikslas – išanalizuoti Lietuvos ir Jungtinės Karalystės konstitucinės teisės vientisinius terminus kilmės požiūriu. Terminai išrinkti iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos (1992 m.) ir svarbiausių Jungtinės Karalystės konstitucinės teisės aktų, išverstų į šiuolaikinę anglų kalbą, – Magna Carta (1297 m.), Habeas Corpus akto (1679 m.), Teisių bilio (Bill of Rights, 1689), Santvarkos akto (Act of Settlement 1700) bei Žmogaus teisių akto originalo (Human Rights Act 1998). Iš viso surinkti ir išanalizuotas 602 terminai (361 anglų kalba ir 241 lietuvių kalba). Atliktas tyrimas leidžia daryti tokias išvadas:1) Vientisiniai anglų konstitucinės teisės terminai daromi tiek iš vidinių (11%), tiek iš išorinių šaltinių (85%), tačiau terminai, padaryti iš išorinių šaltinių aiškiai dominuoja. Lietuvių kalboje šis santykis yra atvirkštinis: dauguma terminų yra terminologizuoti savos kilmės žodžiai – 76%, ir tik 2% atėjo iš išorinių šaltinių. Abiejose kalbose yra hibridų (terminų, padarytų, jungiant morfemas, kildinamas iš vidinių ir išorinių šaltinių), bet jų skaičius nedidelis: konstitucinės teisės aktuose anglų kalba jų yra 4%, lietuvių kalba – 2%.2) Darant terminus iš vidinių šaltinių, terminizuojami paprastieji savos kilmės žodžiai arba padaromi nauji žodžiai. Konstitucinės teisės aktuose anglų kalba terminizuotų paprastųjų žodžių ir darinių skaičius beveik vienodas, o LR Konstitucijoje darinių skaičius žymiai didesnis už terminizuotų paprastųjų žodžių skaičių.3) Pagrindinis gatavų terminų skolinimosi šaltinis tiek anglų tiek lietuvių kalbose yra lotynų kalba, iš kurios skolintasi tiesiogiai arba per kitas kalbas. Anglų kalbos terminai taip pat atėjo ir iš prancūzų, graikų, senosios skandinavų bei viduriniosios vokiečių arba olandų kalbos, o lietuvių kalbos terminai – iš prancūzų, graikų bei lenkų kalbų.4) Sudarant hibridus, naudojami du morfemų jungimo modeliai: svetimos kilmės šaknis jungiama su savos kilmės afiksu arba savos kilmės šaknis jungiama su svetimos kilmės afiksu. Išanalizuotoje anglų kalbos medžiagoje rasti abiejų modelių hibridai, o lietuvių kalbos medžiagoje – tik pirmo modelio hibridai. Abiejose kalbose svetimos kilmės morfemos yra atėjusios iš lotynų ir prancūzų kalbų.Atliktas tyrimas atskleidžia, kokios kalbos turėjo didžiausią įtaką lietuvių ir anglų konstitucinės teisės terminijos formavimuisi, ir parodo pagrindinius dėsningumus, būdingus lietuvių ir anglų konstitucinės teisės terminijos darybai. Autorės tikisi, kad šis tyrimas paskatins plačiau patyrinėti įvairių kalbų terminiją ir pasisemti idėjų, kaip kurti ir tobulinti mūsų kalbos terminus.
The article addresses the issues of formation of legal terminology in Lithuanian and English. The terminology of Lithuanian law started to be formed at the beginning of the 20th century. Its development has been influenced by several political upheavals and has undergone considerable changes. Since new legal terms are constantly created, it is worthwhile to compare and contrast Lithuanian term formation tendencies with term formation traditions in other languages. Contrastive research not only reveals peculiarities of term formation in different languages, but allows researchers to see native terminology in a new light and assessing it more objectively. In this article, the Lithuanian constitutional law terms are compared with the English constitutional law terminology that has a long history dating back to the 13th century. The article analyses the sources and means of formation that have been used for the creation of Lithuanian and UK constitutional law terms and reveals important differences in legal term formation in these two languages. The authors expect that the findings of the research will provide useful information to the developers of Lithuanian legal terminology, as well as to the users of Lithuanian and English legal terms.
