Suchergebnisse

Engl. Zsfassung u.d.T.: Biographical dictionary of members of the Constituent Assembly of Lithuania (1920 - 1922)

Po Kovo 11-osios palaipsniui paplitęs ir politiškai istoriškai de facto sankcionuotas dviejų Lietuvos Respublikų išskyrimas Lietuvos valstybės raidoje: I Respublika (1918–1940 m.), II Respublika (1990–2005 m.), straipsnio autoriaus manymu, yra ne tiek teisinė, kiek ideologinė konstrukcija, įvardijanti ne tiek valstybės valdymo formas, kiek pilnaverčio valstybingumo etapus. Šios schemos genezė atsiskleidžia prieštaringo XX a. lietuviškojo politinio istorinio naratyvo kontekste. Dviejų Respublikų koncepcija faktiškai akcentuoja dabartinės Lietuvos valstybės diskontinuitetą ir šiuolaikiškumą. Dėl objektyviai "silpno" santykio su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste, šioje schemoje, priešingai nei Lenkijoje, laikotarpiui iki XVIII a. pabaigos iš esmės nelieka vietos, nors svarbiausi konstituciniai valstybės aktai teigia priešingai – jie akcentuoja valstybingumo, teisės tradicijų tęstinumą ir perimamumą. Teisinių, politinių ir istorinių diskursų disharmonija rodo, jog tiek tarpukario, tiek šiuolaikinė lietuviška istorinė sąmonė dėl objektyvių priežasčių šiuo aspektu yra ambivalentiška ir selektyvi. Trijų Respublikų schema – I Respublika (iki XVIII a. pab.), II Respublika (1918–1940 m.), III Respublika (1990–2005 m.) būtų tikslesnė, tačiau, kaip ir Lenkijoje, sunku išvengti dviprasmybių nustatant I Respublikos pradžią – tektų paradoksaliai sieti ją su valstybės pradžia (XIII a.), ar ne mažiau paradoksaliai – su luominio parlamentinio režimo pradžia (XVI a. pr.). Vis dėlto trilypė schema, analogiška lenkiškai – ji datuojama pagal parlamentarizmo pradžią, būtų istoriškai tikslesnė ir konstruktyvesnė. Ją galima naudoti tiek valstybės valdymo formos (plg. istoriko Edvardo Gudavičiaus teiginius dėl XVI–XVIII a. Lenkijos ir Lietuvos valstybės "respublikiškumo"), tiek etapo atžvilgiais. Dėl vienokio ar kitokio pažeidžiamumo, ypač lietuviško "Respublikos" termino, priešingai nei lenkiško "Rzeczpospolita" – tiek valstybė, tiek respublika – prasminio siaurumo, pirmiausia dėl negebėjimo integruoti monarchinio lietuviškojo valstybingumo (XIII–XV a.) laikotarpio, svarstytina, ar nevertėtų apskritai atsisakyti "respublikinės schemos" – tiek dvilypės, tiek trilypės, pakeičiant ją prasmiškai neutralesne bei universalesne, lietuviškojo valstybingumo epochas geriau atspindinčia triada: Pirmoji Lietuvos valstybė (XIII–XVIII a.), Antroji Lietuvos valstybė (1918–1940 m.), Trečioji Lietuvos valstybė (1990–2005 m.). Bet kokiu atveju, vienoks ar kitoks Lietuvos valstybingumo etapų įvardijimas ar suskaičiavimas, schemų sukūrimas tebus dar viena, matyt, tautinio naratyvo farvateryje atsiradusi politinė, istorinė ir teisinė konstrukcija, pažeidžiama kaip ir kitos. Tačiau tikėtina, jog mažiau pažeidžiama.

Straipsnyje aptarti pagrindiniai "Lietuvos parlamentarų biografinio žodyno" koncepcijos aspektai – pagrindiniai tyrimų projekto principai, struktūra, planuojami rezultatai, parlamentarų biogramų dydis ir sudėtis, darbų terminai.
"Lietuvos parlamentarų biografinis žodynas" – tai pirmas toks tyrimų projektas Rytų ir Vidurio Europoje, kurio tikslas – keturių tomų leidinyje (1 tomas: XV–XVIII a., 2 tomas: 1905, 1920–1940 m., 3 tomas: 1940–1990 m., 4 tomas: 1990–2004 m.) pateikti visų – iš viso per kelis tūkstančius XV–XXI a. pradžios Lietuvos parlamentarizmo – "tikrųjų" ir fiktyviųjų parlamentarų biogramas. Jį įgyvendinti planuojama 2004–2008 metais.
Tyrimų projektą vykdo Vilniaus pedagoginis universitetas ir Lietuvos Respublikos Seimas, mokslininkai ir parlamentarai, svarbiausių mokslo institucijų atstovai.
Daroma išvada, kad tyrimų projektas atspindi kokybiškai naujo fundamentinių ir taikomųjų visų laikotarpių Lietuvos politinio, šiuo atveju – parlamentinio elito, tyrimų etapo pradžią. Be politinės kultūros ugdymo, reprezentacijos, edukacijos, jo rezultatai galės būti efektyviai panaudoti grynai moksliniams tikslams. Parlamentarų biografinio žodyno sudarymas vertingas pats savaime, tačiau tai ir išskirtinai efektyvi tyrimų priemonė. Pasitelkus šį šaltinį bus galima analizuoti atskirų laikotarpių parlamentarų kolektyvines biografijas.
Tyrimų projekto įgyvendinimas padės geriau ištirti atskirų epochų Lietuvos politinio elito kolektyvines biografijas, konkrečiai – parlamentarų korpusus. Tyrimų rezultatai turėtų padėti išsiaiškinti parlamentarų įnašą į Lietuvos visuomenės politiką, ekonomiką, kultūrą.
Leidinio pagrindu bus galima parengti kompaktinę plokštelę bei elektroninę duomenų bazę, internetu prieinamą visiems vartotojams.

Engl. Zsfassung

Straipsnyje aptariamos svarbiausios LDK parlamentarų biografinio žodyno (XV–XVIII a.) rengimo problemos, nušviečiama atskirų laikotarpių ir aspektų specifika. Daroma išvada, kad žodynas turėtų suregistruoti visus galimus išsiaiškinti parlamentarus ir pateikti kaip įmanoma išsamesnes, objektyvesnes žinias apie juos, ypač apie parlamentinę veiklą. Žodyno duomenys turėtų svariai prisidėti prie XV–XVIII a. Lietuvos politinio ir parlamentinio elito tyrimų, sudaryti sąlygas naujų metodų, pirmiausia prozopografinio – kolektyvinės biografijos metodo taikymui bei atitinkamiems tyrimų rezultatams pasiekti. Nustačius maksimalų LDK parlamentarų skaičių, išsiaiškinus jų parlamentinės karjeros "laiptelius", socialinį statusą ir kitus niuansus, galima bus geriau suvokti LDK parlamentinės sistemos specifiką, atsivers platesnės galimybės gautus duomenis lyginti su Lenkijos bei Vakarų Europos valstybių analogiškais parlamentinės praktikos pavyzdžiais. Be to, būtų galima geriau išryškinti LDK politinio žemėlapio konfigūracijas.