Suchergebnisse

The article is dedicated to contemporary political situation in Lithuania, emphasizing sociopsychological content of the opposition between different political competitors in modern Lithuania.
The article emphasizes the role of intelligentsia as the basic group of politicians, its' forms, intentions of their political activity, and, especially, the motive of their "self-importance". This competetive activity has moral "cover", opponents reveal each other, using the fact, that under the cover of popular slogans they satisfy their own needs and values. As a result, a morality occurs a kind of tool in political game.

The article is dedicated to contemporary political situation in Lithuania, emphasizing sociopsychological content of the opposition between different political competitors in modern Lithuania. The article emphasizes the role of intelligentsia as the basic group of politicians, its' forms, intentions of their political activity, and, especially, the motive of their "self-importance". This competetive activity has moral "cover", opponents reveal each other, using the fact, that under the cover of popular slogans they satisfy their own needs and values. As a result, a morality occurs a kind of tool in political game. ; Straipsnyje, atsižvelgiant į profesionalios politinės technologijos atsiradimą visuotiniuose rinkimuose, analizuojami šiuolaikiški Lietuvos politiniai papročiai, įskaitant socialinį psichologinį politinės kovos turinį. Šiomis sąlygomis sąmoningas anoniminės rinkėjų masės "politinis pasirinkimas" įgauna naują prasmę. Èia nagrinėjamos inteligentijos, sudarančios pagrindinį politikų korpusą, politinio aktyvumo formos bei motyvacijos. Politinių konkurentų kova dėl valdžios dažniausiai turi moralinius "rūbus". Oponentai kaltina vieni kitus, kad jų konkurentai į pirmą vietą iškelia privačius savanaudiškus, o ne visuomeninius, interesus. Galiausiai moralė tampa "preke" politinėje rinkoje.

During the period of Lithuania's revival and the restoration of independence (1988-1991) the streets and the squares were in use for mass events, which substantially differed from everyday life as well as from Soviet mass rituals. The socio-ontological content of the recent events remains of special value. The forms mass coexistence are often presented in an abstract form: as self-contained reality (folk, nation and etc.) or as a 'statistical habitats'. Yet the movements present a different case: an interrelation between private lives in the public events. The article discusses how certain type of discourse, namely voluntary political ritual, is being created and understood.

During the period of Lithuania's revival and the restoration of independence (1988-1991) the streets and the squares were in use for mass events, which substantially differed from everyday life as well as from Soviet mass rituals. The socio-ontological content of the recent events remains of special value. The forms mass coexistence are often presented in an abstract form: as self-contained reality (folk, nation and etc.) or as a 'statistical habitats'. Yet the movements present a different case: an interrelation between private lives in the public events. The article discusses how certain type of discourse, namely voluntary political ritual, is being created and understood. ; Atgimimo ir Nepriklausomybės atstatymo laikotarpiu Lietuvoje (1988 - 1991 m.) gatvėse ir aikštėse vyko masiniai renginiai, kurie iš pagrindų skyrėsi tiek nuo kasdienybes, tiek nuo sovietmečio masinių ritualų. Šių įvykių akivaizda pamažu grimzta į praeitį, tačiau jų pasaulėžiūrinis, arba socioontologinis, turinys nepraranda išliekamosios vertės. Masinė žmonių egzistavimo forma kultūros tekstuose dažniausiai vaizduojama abstrakcijomis: kaip savaiminė realybė (liaudis, tauta ir pan.), arba kaip "statistiniai gyventojai". Šiuo atveju mes kalbame apie tuos atvejus, kai kasdienybėje įsikūrę žmonės iš savo privačių nišų veržiasi į viešumą. Masinis elgesys čia suprantamas kaip tekstas (diskursas). Siekiama ištirti, kaip kuriamas ir suvokiamas tam tikras diskurso tipas - laisvanoriškas politinis ritualas.

Straipsnyje pateikiama meno kūrinių prieinamumo problemos kai kurių aspektų sociologinė analizė. Įprastinė meno vartojimo koncepcija meno kūrinių prieinamumą traktuoja kaip suvokimo adekvatumo ir meno kūrinių vertingumo problemos dalį. Estetikoje paplitęs meno vartojimo situacijos modelis apima abstrakčių jos dalyvių santykius: idealus autorius idealiai save išreiškia meno šedevre, o ideali publika adekvačiai suvokia kūrinio estetines vertybes. Sociokultūrinių etalonų veikimą tam tikra prasme galima aprašyti kaip prestižinių veiksnių reguliuojamą sritį. Vienas seniausių tokių etalonų ryšį su menu traktuoja kaip teigiamą, skatinamą elgesio normą. Normas diktuojanti socialinė grupė įvairiomis materialinėmis ir dvasinėmis priemonėmis šio etalono postulatus paverčia normatyvais. Straipsnis remiasi idėja, kad žmonių santykius meno vartojimo situacijoje reguliuoja daugybė skirtingos istorinės kilmės kultūrinių etalonų. Kiekvienas toks etalonas numato idealiai socializuotą žmogų, kuris nustatytu būdu santykiauja su menu. Kai griežtos ribos tarp socialinių grupių ima nykti, jų atstovus ima veikti daugybė normatyvų, kuriuos diktuoja įvairūs kultūros etalonai.