Suchergebnisse

Achieving goals of sustainable development requires new models and indicators of gathering, sharing, and analyzing information, coordinating work, educating and training professionals, policymakers, and the public. Because of the complexity and the enormous amount of relevant data, the decision makers need effective support for their decisions. The use of a knowledge‐based approach is a solution for reducing this complexity. Nowadays the strategic and operational decisions are facing challenges of economic competition on a global perspective and realization of sustainable development that are the result of a new thinking and recognition of a competitive positioning, ecological and social consequences. Sustainable development is increasingly being seen as a major challenge in global terms. New information and communication systems build the bridge to on‐line and just‐in‐time decision‐making within supply chains and production and logistics networks. Operational Research has yet to be fully utilised in this area. To date, where it has been mostly used, it tends to deal with the relationships between environmental management and product supply chain and also focuses on the social dimension. This article surveys the recent work on sustainability models and indicators to be implemented in sustainability policies and decisions. Santrauka Darnusis vystymąsis tampa vis svarbesniu iššūkiu globaliu mastu. Darniojo vystymosi tikslams įgyvendinti reikia sukurti naujus informacijos kaupimo, paskirstymo ir analizės modelius bei indikatorius, skirtus profesionalams, vadybos specialistams ir visuomenei informuoti, koordinuoti bei mokyti. Dabartiniai strateginių ir operatyvinių sprendimų priėmimo metodai turi atsižvelgti į ekonominę konkurenciją globaliomis sąlygomis ir būtinuma įgyvendinti darniojo vystymosi sprendimus. Žinių technologijų naudojimas leidžia sukurti efektyvius dideliu įvairialypes informacijos kiekių apdorojimo metodus. Operaciju tyrimas (OT) gali ir turi būti pritaikomas aplinkosaugos vadyboje, gamybos "žaliose" grandyse ir socialineje sferoje. Naujos informacijos ir komunikacijų sistemos leidžia realizuoti laiku ir vietoje sprendimus, susijusius su tiekimo grandžiu vadyba bei produkcijos ir logistikos tinklais. Šiame darbe apžvelgiami modeliai ir indikatoriai, naudojami darniojo vystymosi politikai bei sprendimams įgyvendinti. First published online: 10 Feb 2011 Reikšminiai žodžiai:darnusis vystymasis,indikatoriai,daugiakriteriniai sprendimai,energijos planavimas,informacijos ir komunikacijų technologijos

Achieving goals of sustainable development requires new models and indicators of gathering, sharing, and analyzing information, coordinating work, educating and training professionals, policymakers, and the public. Because of the complexity and the enormous amount of relevant data, the decision makers need effective support for their decisions. The use of a knowledge‐based approach is a solution for reducing this complexity. Nowadays the strategic and operational decisions are facing challenges of economic competition on a global perspective and realization of sustainable development that are the result of a new thinking and recognition of a competitive positioning, ecological and social consequences. Sustainable development is increasingly being seen as a major challenge in global terms. New information and communication systems build the bridge to on‐line and just‐in‐time decision‐making within supply chains and production and logistics networks. Operational Research has yet to be fully utilised in this area. To date, where it has been mostly used, it tends to deal with the relationships between environmental management and product supply chain and also focuses on the social dimension. This article surveys the recent work on sustainability models and indicators to be implemented in sustainability policies and decisions. Article in English. Tvarumo modeliai ir indikatoriai Santrauka.Darnusis vystymąsis tampa vis svarbesniu iššūkiu globaliu mastu. Darniojo vystymosi tikslams įgyvendinti reikia sukurti naujus informacijos kaupimo, paskirstymo ir analizės modelius bei indikatorius, skirtus profesionalams, vadybos specialistams ir visuomenei informuoti, koordinuoti bei mokyti. Dabartiniai strateginių ir operatyvinių sprendimų priėmimo metodai turi atsižvelgti į ekonominę konkurenciją globaliomis sąlygomis ir būtinuma įgyvendinti darniojo vystymosi sprendimus. Žinių technologijų naudojimas leidžia sukurti efektyvius dideliu įvairialypes informacijos kiekių apdorojimo metodus. Operaciju tyrimas (OT) gali ir turi būti pritaikomas aplinkosaugos vadyboje, gamybos "žaliose" grandyse ir socialineje sferoje. Naujos informacijos ir komunikacijų sistemos leidžia realizuoti laiku ir vietoje sprendimus, susijusius su tiekimo grandžiu vadyba bei produkcijos ir logistikos tinklais. Šiame darbe apžvelgiami modeliai ir indikatoriai, naudojami darniojo vystymosi politikai bei sprendimams įgyvendinti. Reikšminiai žodžiai:darnusis vystymasis,indikatoriai,daugiakriteriniai sprendimai,energijos planavimas,informacijos ir komunikacijų technologijos. First published online: 10 Feb 2011

Gamybos projektavimo ir vadybos uždaviniuose dažnai susiduriama su įvairiomis užduočių planavimo problemomis: išteklių, žaliavų, personalo. Šios problemos yra priskiriamos NP pilnumo sudėtingumo klasei. Norint gauti optimalų sprendinį neužtenka pasinaudoti godžiaisiais algoritmais, tačiau reikia naudoti euristinės klasės algoritmus. Vienas iš euristinių algoritmų yra šakų ir ribų algoritmas. Naudojant šį algoritmą su kompiuteriu yra modeliuojamas nuoseklios gamybos planavimo uždavinio sprendimas. Taip pat straipsnyje yra pateikiami keli nuoseklios gamybos planavimo uždavinio variantai, kuriems yra adaptuojamas šakų ir ribų algoritmas.

The paper deals with application of fractional distance matrices to construct the efficient extrapolator of scattered data. The properties of fractional distance matrices are studied in order to develop the linear extrapolator. Study and comparison of developed extrapolator with Shepard extrapolator is performed by computer simulation.

Skirstinių, susijusių su α-stabiliaisiais, tyrimai šiuo metu yra ypač aktualūs, nes jie dažnai pasitaiko analizuojant verslo ir finansų duomenis ar informacinius srautus kompiuterių tinkluose. Nustatyta, kad finansiniai duomenys dažnai yra leptokurtotiniai ir pasižymi išskirtimis, tad daugelis autorių (Rachev ir Mittnik, 2000; Kabašinskas ir kt., 2012; Sakalauskas ir kt., 2013) parodė, jog dažnai taikomas normalusis skirstinys nėra pats geriausias variantas ekonominių rodiklių analizei atlikti, todėl siūloma jį keisti bendresniais, pavyzdžiui, stabiliaisiais, modeliais. Kadangi Rachevo ir Mittniko (2000), Kabašinsko ir kt. (2012) bei Sakalausko ir kt. (2013) darbuose α-stabiliojo dėsnio parametrų vertinimas yra ištirtas tik vienmačiu atveju, praktikoje iškilo problema, kaip vertinti daugiamačius duomenis. Nors problema tiriama ir nagrinėjama jau kelis dešimtmečius, tačiau iki galo ji dar neišsemta (Press, 1972; Davydov ir Paulauskas, 1999; Nolan, 1998; Kring ir kt., 2009; Ogata, 2013). Šiame darbe sudarytas didžiausio tikėtinumo metodas daugiamačio α-stabiliojo dėsnio parametrų įvertiniams gauti pritaikius EM algoritmą. Integralai, įeinantys į įvertinių išraiškas, apskaičiuojami pasinaudojus Gauso bei Gauso ir Lagero kvadratūrinėmis formulėmis. Sukonstruotas modelis gali būti taikomas akcijų rinkų duomenų analizei atlikti.

Darbe nagrinėjamas dviejų etapų stochastinio tiesinio programavimo uždavinys, kai antro etapo kintamieji priklauso nuo atsitiktinio parametro, pasiskirsčiusio pagal normalųjį (Gauso) dėsnį. Sprendžiant šį uždavinį, pritaikytas modifikuotas L pavidalo (L-shaped) algoritmas, realizuotas naudojant CPLEX optimizavimo paketą. Darbe nagrinėjamas scenarijų agregavimo metodas, siekiant sumažinti optimizavimo proceso iteracijų skaičių, naudojamų resursų kiekį ir optimalaus sprendinio gavimo skaičiavimo laiką. Agregavimo metodo efektyvumas ištirtas statistinio modeliavimo būdu.

Šiuolaikinis gyvenimas susijęs su dideliais informacijos bei duomenų kiekiais. Paieška yra viena iš pagrindinių kompiuterio darbo operacijų. Paieškos tikslas – rasti dideliame duomenų kiekyje tam tikrą elementą ar elementų seką arba patvirtinti, kad jos nėra. Pagrindinis duomenų gavybos tikslas – rasti duomenyse prasmę, t. y. ryšius tarp duomenų, jų pasikartojamumą ir pan. Straipsnyje pasiūlytas naujas statistinis dažnų posekių paieškos algoritmas, eksperimentų rezultatai bei išvados. Statistinio dažnų posekių paieškos algoritmo esmė – greitai nustatyti dažnus posekius. Šis algoritmas netikrina viso rinkmenos turinio keletą kartų. Vykdant algoritmą rinkmena peržiūrima vieną kartą pagal pasirinktą tikimybę p. Šis algoritmas yra netikslus, tačiau jo vykdymo laikas daug trumpesnis nei tiksliųjų algoritmų. Statistinis dažnų posekių paieškos algoritmas gali būti taikomas struktūrų paieškos uždaviniui, kai aktualu nustatyti, koks posekis yra dažniausias, tačiau nėra labai svarbu tikslus dažnų posekių skaičius.Pagrindiniai žodžiai: posekis, kandidatinė seka, duomenų rinkinys, dažnas elementas, elementų rinkinių generavimas, hash funkcija, pirmos rūšies klaida, antros rūšies klaida, pasikliautinumo intervalas.Statistical Algorithm for Mining Frequent SequencesLoreta Savulioniene, Leonidas Sakalauskas
SummaryModern life involves large amounts of data and information. Search is one of the major operations performed by a computer. Search goal is to find a sequence (element) in large amounts of data or to confirm that it does not exist. Amounts of data in databases have reached terabytes, and therefore data retrieval, analysis, rapid decision-making become increasingly complicated. Large quantities of information cover both important and void information. The main goal of data mining is to find the meaning in data, i.e. a relationship between the data, their reproducibility, etc. This technology applies to business, medicine and other areas where large amounts of information are processed and a relationship among data is detected, i.e. new information is obtained from large amounts of data. The paper proposes a new statistic algorithm for repeated sequence search. The essence of this statistic algorithm is to identify repeated sequences quickly. During the algorithm all contents of the file are not checked several times. During the algorithm, the file is checked once according to the chosen probability p. This algorithm is inaccurate, but its execution time is shorter than of the accurate algorithms.

Mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi pasitelkę vaizdines priemones. Tačiau daugumos studentų mokymosi stilius yra mišrus. Ypač tai aktualu žinoti kuratoriams ir kursų autoriams, dirbantiems su studentais, studijuojančiais nuotoliniu būdu: reikiamai parengta mokymosi medžiaga, suasmenintos užduotys ir asmeniški komentarai padės studentui greičiau pasiekti iškeltus kurso tikslus ir uždavinius. Šiame straipsnyjeautoriai, remdamiesi Honey ir Mumfordo (1992) sukurta tipologija, nagrinėja mokymosi stilių nustatymą ir vizualizavimą, analizuodami studentų veiklą virtualaus mokymosi aplinkose ir sukauptiems duomenims taikydami duomenų gavybos metodus.Personalization of Learning Styles in Distance EducationSaulius Preidys, Leonidas Sakalauskas
SummaryDifferent learners have different styles of learning. Some of them give the priority to listening and speaking, others to text analysis or visual tools. Nevertheless, the learning style of many learners is mixed. Tutors and course creators working with distance learners should be aware of this fact. Appropriate learning materials, personalised assignments and personal comments would help the learner in achieving the aims and objectives of the course. Referring to Honey and Mumford (1992), the authors of the article analyse the determination and visualisation of learning styles, by tracking learners' activities in virtual learning environments and using data mining methods.eight: 18px;">

Straipsnyje analizuojami indikatoriai, taikomi tinklo apkrovos savastingumui tirti: Hursto indeksas, stabilumo indeksas, IR (Increment Ratio) statistika. Kompiuteriniu modeliavimu ištirtas šių indikatorių tinkamumas tinklo apkrovos savastingumui vertinti realiu laiku. Sukurta programinių modulių biblioteka SSE (Self-Similarity Estimator), skirta fiksuoti ir agreguoti tinklo duomenų paketus, vertinanti tinklo apkrovos srautų savastingumą realiu laiku. Naudojant SSE programinių modulių biblioteką, suformuotų laiko eilučių Hursto indeksas ir IR statistika apskaičiuotos naudojant analitines formules, o stabilumo indeksas – robastiniu empirinių kvantilių regresijos metodu. Modulių bibliotekos SSE analizės efektyvumas ištirtas kompiuterinio modeliavimo būdu apskaičiuojant savastingumo indikatorius stabiliųjų procesų realizacijoms.Pagrindiniai žodžiai: savastingumas (self-similarity), Hursto indeksas, stabilumo indeksas, IR statistika.The Real-time Mode Research of Network Traffic FractalityLiudvikas Kaklauskas, Leonidas Sakalauskas
Summaryhe article analyses the indicators implemented for investigating the network self-similarity: the Hurst index, stability index, IR (Increment Ratio) statistics. The suitability of these indicators for the on-line estimation of network traffic self-similarity was investigated by applying computer-based modelling. The software SSE (Self-Similarity Estimator) module library was developed; it was designed for the recording and aggregation of network traffic packages as well as for the on-line estimation of network traffic self-similarity. By using the SSE software module library, the Hurst index and the IR statistics of time series were estimated by applying analytic formulas, and the index of stability was estimated applying the robust method of regression of empirical quantiles. The efficiency of the analysis of the SSE module library was investigated by estimating the self-similarity indicators for realisation of the stabile processes while applying the method of computer-based modelling.

Nuotolinės studijos šiuo metu tampa viena populiariausių studijų formų Lietuvoje ir pasaulyje. Besivystant informacinėms ir komunikacinėms technologijoms daugelis žmonių studijuoja neatsitraukdami nuo savo darbo vietų. Tokiame studijų procese dalyvauja skirtingi vartotojai: studentai, dėstytojai, nuotolinių modulių kūrėjai, auditoriai, virtualaus mokymo aplinkų administratoriai. Straipsnyje analizuojamos atskiros vartotojų grupės, šių grupių atstovų poreikiai studijuojant nuotoliniu būdu ir tųporeikių tenkinimo būdai.The Analysis of Distance Education Users NeedsLeonidas Sakalauskas, Saulius Preidys
SummaryDifferent users are participating in distance learning process: teachers (tutors), distance course creators, auditors, VLE administrators. The quality of such studies depends on all of these groups: module developed qualitatively will be convenient for the learner and helpful for the tutor. All the study process depends on the administrator's activities: if server is working with breaks, studies can become unpredictable and not attractive. In this article the needs of different user groups are analysed and conditions are created for the programming agent development which can improve distance education process.ight: 18px;">

Straipsnyje atskleidžiamas viešųjų įstaigų finansinių srautų planavimas. Aprašomi pagrindiniai finansų valdymo instrumentai ir sukurti kelių etapų sąnaudų minimizavimo modeliai. Pateikiami finansinių instrumentų ir jų kombinacijų ribojimai. Sukurti modeliai pritaikyti Šiaulių universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto finansinių srautų dviejų ir keturių etapų optimizavimo uždaviniui spręsti. Sukurtame modelyje realizuojamas mišraus sveikaskaičio programavimo algoritmas. Atliekant optimizavimą naudojamas CPLEX Studio paketas. Palyginti gautų dviejų ir keturių etapų uždavinių rezultatai.

Formuojant vertybinių popierių portfelį svarbu nustatyti ryšius tarp atskirų akcijų grąžų. Tačiau laikantis stabilumo prielaidos (modeliuojant akcijų grąžų sekas stabiliaisiais dėsniais) klasikiniai ryšio matai (kovariacija, koreliacija) negali būti taikomi. Todėl apibendrintasis Markovitzo uždavinys yra sprendžiamas su apibendrintais ryšio matais (kovariantiškumas, kodiferencija). Parodyta, kad kodiferencijos tarp atskirų finansinių instrumentų koeficientas gerokai supaprastina portfelio formavimą.Buvo sudaryti Baltijos šalių dešimties vertybinių popierių optimalūs portfeliai.On covariation and Codifference in optimal portfolio constructionIgoris Belovas, Audrius Kabašinskas, Leonidas Sakalauskas
SummaryConstructing an optimal portfolio it is essential to determine possible relationships between different stock returns. However, under the assumption of stability (stock returns are modelled with stable laws) accustomed relationship measures covariance, correlation) can not be applied. Thus generalized Markowitz problem is solved with generalized relationship measures (covariation, codifference). Portfolio construction strategies with and without codifference coefficients matrix are given. We show thatthe codifference application strongly simplifies the construction of the optimal portfolio. Optimal stock portfolios (with 10 most realizable Baltic States stocks) with and without codifference coefficients matrix are constructed.

Intro -- Preface -- Organization -- Contents -- Computational Intelligence in Social Sciences -- Social Disintegration Index and Its Applications -- Abstract -- 1 Introduction -- 2 Social Disintegration Index -- 3 Suicides as Disintegration -- 4 Mentalities and Behavior -- 5 Discussion -- 6 Conclusion -- References -- Optimization of Data Processing and Presentation in Social Surveys: From Likert-Means to "Yes Percentage" -- Abstract -- 1 Introduction: Theoretical and Practical Context of the Study -- 2 Methods -- 3 Results -- 4 Conclusion and Discussion -- References -- Modeling and Analysis of Social-Behavioral Processes -- Modeling and Simulation of Impact and Control in Social Networks -- Abstract -- 1 Introduction -- 2 Analysis and Prediction Problems -- 3 Optimization and Game Theoretic Control Problems -- 4 Conclusions -- References -- Finding Fake News Key Spreaders in Complex Social Networks by Using Bi-Level Decomposition Optimization Method -- Abstract -- 1 Introduction -- 2 Related Works -- 3 Proposed Methodology -- 3.1 Data Set -- 3.2 Node-Level Sphere of Influence -- 3.3 Network-Level Analysis -- 4 Experimental Results -- 5 Conclusion and Discussion -- Acknowledgment -- References -- An International Comparative Analysis for Autonomous Vehicles and Their Effects -- Abstract -- 1 Introduction -- 2 Outline of the Surveys -- 3 Comparative Results of Consciousness -- 4 Effects of Autonomous Vehicles -- 5 Conclusions -- Acknowledgment -- References -- An Investigation of Social-Behavioral Phenomena in the Peer-Review Processes of Scientific Foundations -- Abstract -- 1 Introduction -- 2 Professional Examination and Decision-Making in the Appraisal of Research Projects: Model Assumptions -- 3 Mechanisms for the Rating of Scientific Projects by Researchers, Realization of Feedback, and Conceptual Model Scheme.

The impact of cultural processes on personal and social changes is one of the important research issues not only in contemporary social sciences but also for simulation of future development scenarios and evidence-based policy decision making. In the context of the theoretical concept of cultural values, based on the system theory and theory of social capital, the impact of cultural events could be analyzed and simulated by focussing on the construction/deconstruction of social capital, which takes place throughout the actor's cultural participation. The main goal of this research is the development of measuring metrics, and agent-based simulation model aimed at investigation of the social impact of cultural processes. This paper provides new insights of modeling the social capital changes in a society and its groups, depending on cultural participation. The proposed measurement metrics provide the measurement facility of three key components: actors, cultural events and events flow and social capital. It provides the initial proof of concept simulation results, - simplified agent-based simulation model showcase. The NetLogo MAS platform is used as a simulation environment.