Suchergebnisse

Po Antrojo pasaulinio karo Amerikos lietuvių tarybos (ALT) iniciatyva 1945 m. pabaigoje Čikagoje sušaukiamas pirmas visuotinas Amerikos lietuvių kongresas (toliau – Kongresas). Jo nutarimų pagrindu JAV lietuvių organizacijos pasiruošė tolesniam darbui laisvinant Lietuvą. Istoriografijoje detalesnės ir gilesnės analizės Kongreso parengimo ir sušaukimo klausimu neturime, neatskleista Kongreso nutarimų reikšmė. Šio tyrimo rezultatai rodo, kad Kongreso sušaukimui įtakos turėjo Potsdamo konferencijos 1945 m. nutarimai, skausmingai palietę Lietuvos reikalą bei JAV diplomatijos pareigūnų išsakytos pastabos, kad Lietuvos ir kitų Baltijos šalių klausimas būsiąs galutinai nuspręstas rengiamoje Taikos konferencijoje. Todėl 1945 m. rugpjūčio pabaigoje ALT vadovybė (L. Šimutis, P. Grigaitis, M. Vaidyla) galutinai apsisprendė šaukti Čikagoje Kongresą metų pabaigoje. Vis dėlto Kongrese taip ir nedalyvavo JAV lietuvių tautininkų organizacijos. Jų norui Kongresą organizuoti lygiais pagrindais su ALT nepritarė šios organizacijos vadovybė. Kongresas priėmė keletą svarbių nutarimų rezoliucijų forma, tarp jų išskirtinis reikalavimas atkurti Lietuvos valstybės nepriklausomybę, išvesti iš jos okupacinę kariuomenę, surengti demokratinius rinkimus. JAV lietuviai įsipareigojo visapusiškai remti ir teikti pagalbą Lietuvai ir jos gyventojams, lietuviams pabėgėliams ir tremtiniams. Parengti dokumentai buvo viešinami spaudoje, teikiami JAV valdžios atstovams, šiems daromas spaudimas prieš Taikos konferenciją. Rezoliucijos tapo JAV lietuvių tolesnės veiklos savotiška programa. Kongresas, kuriam pritarė ir dalis tautininkų, dar labiau telkė JAV lietuvius tolesniam darbui laisvinant Lietuvą.

JAV lietuvių tautininkų veikla Antrojo pasaulinio karo metais praktiškai netyrinėta, nors šaltinių pakanka. Per karą jie aktyviai veikė JAV, ypač propagandos srityje, per savo politinę organizaciją – Lietuvai vaduoti sąjungą. Motyvuodami, kad Amerikos lietuvių taryba (ALT) nerodo aktyvumo, o 1943–1944 metais sparčiai keičiasi padėtis Rytų fronte – Lietuvai gresia antroji bolševikinė okupacija – kėlė mintį, kad reikia šaukti Amerikos lietuvių seimą ir ruoštis kovai už Lietuvos laisvę. Tuo pačiu siekta ne tik telkti tautininkus, bet ir stiprinti jų autoritetą tarp JAV lietuvių. 1944 m. vasario 5–6 dienomis Niujorke sušauktas Amerikos lietuvių seimas buvo labiau JAV tautininkų renginys, bet Lietuvos diplomatų vertinimu – pavykęs. Seimo priimti nutarimai buvo pradėti vykdyti ir padėjo lengvinti Lietuvos ir lietuvių likimą. Informacija apie Lietuvą JAV visuomenei buvo naudinga raginant šios šalies valdžią nepripažinti Lietuvos okupacijos. Mūsų šalies likimas buvo aiškiai siejamas su JAV pozicija. Seimas stipriau konsolidavo tautininkus, jie ėmė daugiausia dėmesio skirti ne pačių vidaus problemoms spręsti ar ginčams su kitomis srovėmis, o politinei veiklai ir Lietuvos klausimui kelti.

Straipsnyje, remiantis archyviniais dokumentais ir to meto JAV lietuvių spauda, aptariamas istorinėje literatūroje dar dėmesio nesulaukęs bandymas sukurti Lietuvos vyriausybę tremtyje – Jungtinėse Amerikos Valstijose iš pasitraukusių 1939–1941 metais Lietuvos piliečių. Aptariamas jų telkimas į Lietuvos piliečių sąjungą ir kilusios problemos bei JAV lietuvių organizacijų (ypač Amerikos lietuvių tarybos), Lietuvos atstovų JAV ir prezidento A. Smetonos pozicijos tuo klausimu. Atskleidžiamos Lietuvių tautos tarybos sukūrimo peripetijos, veiklos užuomazgos ir sunykimas.

Annotation. Based on archival documents and press information, an attempt is being made to fnd out whether in 1993 the DLPL government and President Algirdas M. Brazauskas legally recalled Ambassador Stasys Lozoraitis (Junior) from Washington and transferred him to a similar position in Rome. An attempt is made to evaluate the selected candidate for the Honorary Consul General of Lithuania in Los Angeles, Vytautas Čekanauskas, to temporarily lead the Lithuanian diplomatic mission in Washington. Although some Lithuanians in the United States supported Čekanauskas' candidacy, there was an outcry that Lozoraitis had been illegally withdrawn from the United States and treated with disrespect; Čekanauskas refused the proposed post. This may have been influenced by the vague prospects offered to him by the Lithuanian authorities, as there was no clear talk about the post of ambassador. At the same time, the governments of Latvia and Estonia appointed Latvian and Estonian representatives in the United States as their ambassadors in Washington. ; Anotacija. Remiantis archyviniais dokumentais ir spaudos informacija, bandoma išsiaiškinti, ar 1993 metais LDDP vyriausybė ir prezidentas Algirdas M. Brazauskas teisėtai atšaukė ambasadorių Stasį Lozoraitį (jaun.) iš Vašingtono ir perkėlė analogiškoms pareigoms į Romą. Bandoma įvertinti pasirinktą kandidatą Lietuvos garbės generalinį konsulą Los Andžele Vytautą Čekanauską laikinai vadovauti Lietuvos diplomatinei misijai Vašingtone. Nors dalis JAV lietuvių palaikė V. Čekanausko kandidatūrą, sukeltas triukšmas, kad S. Lozoraitis (jaun.) neteisėtai atšauktas iš JAV ir su juo pasielgta negarbingai, V. Čekanauskas atsisakė siūlomo posto. Tam įtakos galėjo turėti ir Lietuvos valdžios siūloma jam neaiški perspektyva, nes nebuvo aiškios kalbos apie ambasadoriaus postą. Tuo pat metu Latvijos ir Estijos vyriausybės savo ambasadoriais Vašingtone paskyrė JAV latvių ir estų atstovus.

In the context of Lithuania's occupation and annexation of 1940–1990, the Lithuanian Diplomatic Service and the leaders of the Lithuanian émigré community tried to maintain the functionality of Lithuanian representations abroad, which was crucial for Lithuanians in political, moral and national terms. The change of diplomats was a difficult, yet successful, process involving members of the Lithuanian community in emigration, who met the applicable criteria. The documents of the Lithuanian Diplomatic Service which are already available to researchers (correspondence among Chief of the Lithuanian Diplomatic Service Stasys Lozoraitis, Lithuanian representative in Washington, Dr. Stasys A. Bačkis and Lithuanian Consul General in New York Anicetas Simutis) enable us to reveal the complex process of the change of representatives in a single (inter alia) Lithuanian representation, i.e. Honorary Consulate General in Los Angeles. To find a replacement for the late Honorary Consul General Julius J. Bielskis (1891–1976), the process of appointment of engineer Vytautas Čekanauskas (1929–2009) and his recognition by the U.S. government took place in 1977. The leaders of émigré organizations and individuals got engaged in this process on a rather broad scale by proposing their candidates to the Lithuanian Diplomatic Service, which often involved humiliation of other candidates and increased polarization of the community. It prolonged the appointment of the new consul for a long period of time. On 6 October, the U.S. Department of State recognized Čekanauskas as Lithuanian Honorary Consul General in Los Angeles. ; Lietuvos okupacijos ir aneksijos 1940–1990 m. sąlygomis Lietuvos diplomatinė tarnyba ir lietuvių išeivijos vadovai stengėsi, kad Lietuvos atstovybės užsienyje ir toliau funkcionuotų, – tai turėjo politinę, moralinę ir tautinę reikšmę lietuviams. Sunkiai, bet sėkmingai vyko diplomatų kaita, įtraukiant lietuvių išeivijos atstovus, kurie atitiko jiems keliamus kriterijus. Jau mokslininkams prieinami LDT dokumentai (LDT šefo Stasio Lozoraičio, Lietuvos atstovo Vašingtone dr. Stasio A. Bačkio ir Lietuvos generalinio konsulo Niujorke Aniceto Simučio susirašinėjimas) leidžia atskleisti sudėtingą atstovų kaitos procesą vienoje (tarp kitų) Lietuvos atstovybėje – garbės generaliniame konsulate Los Andžele. Vietoje mirusio garbės generalinio konsulo Juliaus J. Bielskio (1891–1976) 1977 m. vyko inžinieriaus Vytauto Čekanausko (1929–2009) skyrimo ir JAV valdžios pripažinimo procesas. Į jį gana plačiai buvo įsitraukę išeivijos organizacijų vadovai ir pavieniai asmenys: Lietuvos diplomatinei tarnybai jie siūlė savo kandidatus, neretai juodindami kitus, gilindami susipriešinimą. Tai ilgam užtęsė naujo konsulo paskyrimą. Spalio 6 d. JAV valstybės departamentas pripažino V. Čekanauską Lietuvos garbės generaliniu konsulu Los Andžele.