Family disputes are one of the major growth areas for mediation in USA, Canada and many European countries. Mediation is just starting to be used in Lithuania. The first exeprimental court mediation project was ratified in 2005. Mediation is going to be tendered in civil cases. Nevertheless family mediaton was not distinguished as a special service. In this articel we made an attempt to analyse experience of foreign countries in the family mediation and to consider psychological aspects of family mediation. Analysis of literature helped to formulate suggestions for family mediation model in Lithuania. It is important to inform those seeking legal aid in family disputes about the availability of family mediation. It is important to include psychologists, social work specialists not only lawyers in preparation of family mediation programs. State service model of family mediation is more suitable for Lithuania. Family mediation is more able to satisfy needs of the clients and their children than traditional court processes. ; Šeimos ginčai yra viena populiariausių mediacijos sričių JAV, Kanadoje ir daugelyje Vakarų Europos šalių. Lietuvoje mediacija žengia pirmuosius žingsnius. Pirmasis bandomasis teismų mediacijos projektas Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme civilinėse bylose neišskyrė šeimos mediacijos kaip atskiros paslaugos ir nerengė šeimos mediatorių. Šiame straipsnyje analizuojama užsienio šalių patirtis šeimos mediacijos srityje, aptariami šeimos mediacijos psichologiniai aspektai. Remiantis literatūros apžvalga, suformuluotos rekomendacijos šeimos mediacijos modeliui Lietuvoje parengti. Siekiant Lietuvoje įdiegti ir populiarinti šeimos mediaciją, svarbu, kad apie šeimos mediacijos paslaugas informaciją gautų visi, kas kreipiasi teisinės pagalbos dėl šeiminių ginčų. Rengiant šeimos mediatorių programas ir šeimos mediatorius, Lietuvoje svarbu įtraukti ir psichologus, ir socialinio darbo specialistus, norint, kad šeimos mediacija ir Lietuvoje būtų išpopuliarinta, pirmiausia reikalinga valstybės teikiama paslauga. Šeimos mediacijos procesas padeda geriau negu tradicinės teisines procedūros patenkinti abiejų ginčo šalių ir jų vaikų interesus.
Mediation is an alternative to traditional legal conflict resolution forms. This alternative dispute resolution process is widely used in USA, Canada and many European countries. Mediation is just starting to be used in Lithuania, so it is important to know variety of different mediation styles. In this article we made an attempt to analyse primary mediation styles that are in popular use today: facilitative, evaluative, transformative, narrative and those mediation styles which are distinquished on a basis of research: pragmatic, socioemotional, mixed and others. Analysis of literature shows that the role of the mediator variates from directive, evaluative, suggesting solutions to helping parties find solutions themselves. The main purpose of the mediation is not always to find mutualy acceptable solutions. The most important purpose might be to achieve mutual understanding of the parties. ; Mediacija yra tradicinių teisinių konflikto sprendimo būdų alternatyva. Ši alternatyvi ginčo sprendimo procedūra plačiai taikoma JAV, Kanadoje ir daugelyje Europos šalių. Lietuvoje mediacija dar tik žengia pirmuosius žingsnius, todėl svarbu ne tik perimti kokį nors vieną mediacijos stilių, bet pažinti kiek įmanoma platesnę mediacijos stilių įvairovę. Šiame straipsnyje analizuojami šiuo metu egzistuojantys populiariausi pagrindiniai mediacijos stiliai ir tie mediacijos stiliai, kurie yra išskirti ty-rimo būdu. Literatūros analizė rodo, kad tarpininko vaidmuo gali varijuoti nuo direktyvaus, vertinančio ir siūlančio sprendimus, iki padedančio rasti sprendimus. Pagrindinis mediacijos tikslas ne visada yra pasiekti abipusiškai priimtiną šalių susitarimą. Svarbesnis tikslas gali būti pasiekti šalių savitarpio supratimą.
Abstract The goal of this research is to examine the advantages and limitations of compulsory family mediation (CFM) as well as to understand subjective experience and attitude towards CFM from the perspective of family dispute resolution practitioners in Australia. The qualitative research method was chosen for this research. Information was collected using the semi‐structured interview method. The data analysis method was based on inductive thematic analysis. In completion of the data analysis, 4 main themes were identified: CFM is better option for conflict resolution, limitations caused by factors outside of the process, mediators create safe space to process disputes & emotions, the benefits of CMF on mediators. Findings of this study suggest that the practice of CFM is worth being embraced and that there are benefits to be had from an increased use of compulsory family mediation, both for families and legal system in Australia. The practitioners are optimistic of compulsory family mediation, which they believe will enhance society's quality of life. CFM also has benefited mediators' personal lives by strengthening their personal values and beliefs, and how they perform their jobs as family mediators.
Judicial mediation is a relatively new, but rapidly growing alternative dispute resolution in Lithuania. Mediator's attitude and experiences in judicial mediation may determine the outcome of judicial mediation whether peaceful agreement between the parties will be achieved. The goal of this research is to analyze attitudes of court mediators toward judicial mediation practice. In total, 6 judicial mediators between 33 and 57 years old participated in the study, 3 of them were attorneys, 2 judges, and 1 psychologist. The qualitative research method was chosen to achieve the goal. Information was collected using the semi-structured interview method. The data analysis method was based on inductive thematic analysis. After the data analysis, 4 main themes were identified: the shortcomings of the organization of judicial mediation, the difficulties of the mediation practice, the motivational factors to engage in mediation and the factors of the success of mediation. The results showed that the main disadvantages of the organization of judicial mediation include mediation sticking in the courtroom, low cooperation of lawyers, lack of suitable premises. The difficulties most often encountered by judicial mediators were the lack of understanding and awareness of the idea of mediation, the reluctance of the parties to cooperate, the emotional burden of mediation, the maintenance of impartiality, deception in mediation and lack of psychological or legal knowledge. Mediators are mostly motivated by the creation of a better world as well as personal development, the emergence of dialogue between parties, and emotional satisfaction. Successful mediation factors are preparedness for mediation, sharing of experiences, not getting involved emotionally. In order to improve the work of court mediators it is important to ensure sharing experience among mediators organizing supervision/intervision groups. It is recommended to organize specialized psychological training for mediators with a legal background and specialized legal training for mediators with a non- legal backgound. It is important to educate lawyers about court mediation and how they can contribute. ; Lietuvoje teisminė mediacija po truputį įsibėgėja ir šioje srityje vyksta pokyčiai, todėl yra prasminga giliau pažvelgti į asmenų dirbančių šioje srityje požiūrį: kaip jie mato savo darbą, ko jiems trūksta, kokius privalumus bei minusus įžvelgia teisminės mediacijos procese bei jos organizavime. Nuo mediatoriaus požiūrio į teisminę mediaciją gali priklausyti ir teisminės mediacijos baigtis t.y. ar bus pasiektas taikus susitarimas tarp šalių, ar ne. Šiame straipsnyje pristatomo tyrimo tikslas – išanalizuoti teismo mediatorių požiūrį į jų atliekamą teisminę mediaciją. Tyrime iš viso dalyvavo 6 teismo mediatoriai nuo 33 iki 57 metų, 3 iš jų pagal profesiją buvo advokatai, 2 – teisėjai ir 1 – psichologas. Informacijai surinkti buvo naudojamas pusiau struktūruotas interviu. Taikytas duomenų analizės metodas – indukcinė teminė analizė. Atlikus duomenų analizę buvo išskirtos 4 temos: teisminės mediacijos organizavimo trūkumai, sunkumai mediacijos praktikoje, medijuoti skatinantys veiksniai ir mediacijos sėkmės veiksniai. Pagrindiniai teisminės mediacijos organizavimo trūkumai – tai mediacijos įstrigimas teismo viduje, advokatų mažas įsitraukimas į bendradarbiavimą, tinkamų patalpų trūkumas. Sunkumai su kuriais dažniausiai susiduria teismo mediatoriai – mediacijos idėjos nesuvokimas ir žinomumo trūkumas, šalių nenoras bendradarbiauti, emocinis krūvis mediacijos metu, nešališkumo išlaikymas, nesąžiningumas mediacijoje, psichologinių ar teisinių žinių trūkumas. Labiausiai teismo mediatorius motyvuoja gražesnio pasaulio kūrimas t.y. žmonių ir visuomenės gyvenimo kokybės gerinimas bei prisidėjimas prie šalies gerovės, taip pat asmeninis tobulėjimas, užsimezgęs šalių dialogas, jaučiamas emocinis pasitenkinimas. Įvardinti mediacijos sėkmės veiksniai – tai pasirengimas mediacijai, patirties dalinimasis, emocinis neįsitraukimas. Šio tyrimo rezultatai gali būti naudingi tobulinant teismo mediatorių darbą bei prisidedant tiek prie teisminės, tiek prie neteisminės mediacijos įtvirtinimo bei plėtros Lietuvoje.
Judicial mediation is a relatively new, but rapidly growing alternative dispute resolution in Lithuania. Mediator's attitude and experiences in judicial mediation may determine the outcome of judicial mediation whether peaceful agreement between the parties will be achieved. The goal of this research is to analyze attitudes of court mediators toward judicial mediation practice. In total, 6 judicial mediators between 33 and 57 years old participated in the study, 3 of them were attorneys, 2 judges, and 1 psychologist. The qualitative research method was chosen to achieve the goal. Information was collected using the semi-structured interview method. The data analysis method was based on inductive thematic analysis. After the data analysis, 4 main themes were identified: the shortcomings of the organization of judicial mediation, the difficulties of the mediation practice, the motivational factors to engage in mediation and the factors of the success of mediation. The results showed that the main disadvantages of the organization of judicial mediation include mediation sticking in the courtroom, low cooperation of lawyers, lack of suitable premises. The difficulties most often encountered by judicial mediators were the lack of understanding and awareness of the idea of mediation, the reluctance of the parties to cooperate, the emotional burden of mediation, the maintenance of impartiality, deception in mediation and lack of psychological or legal knowledge. Mediators are mostly motivated by the creation of a
This paper examines the experiences of personnel managers in Lithuania in solving conflict in the organization. The data were collected by means of a semi-structured interview. A thematic analysis was employed to achieve the goal. The results revealed three common themes: "conflicts caused by changes", "conflict prevention", "going through the conflict". It was established that even though personnel managers use various strategies for avoiding conflict, they became involved, they experience strong negative emotional reactions. ; Globaliu tampantis verslas, kultūriniai skirtumai, darbo ir šeimai skirto laiko balanso paieška ir nuolatiniai pokyčiai kels vis didesnę įtampą ir konfliktus. Šios srities mokslinių tyrimų analizė atskleidžia, kad yra sukurtos ir išbandytos galia, teisėmis ir interesais grįstos konfliktų valdymo sistemos (Roche ir Teague, 2012), tačiau jų, ypač interesais grįstų, naudojimas nėra plačiai paplitęs, tad nuoseklaus požiūrio į galimus konfliktus ir jų valdymą trūkumas sukelia streikų ir nepageidaujamų pasekmių įmonių darbuotojams bei pačiai įmonių veiklai (Llorente, Luchi ir Sioli, 2013; Blazejewski, 2009; Sondaitė ir Norvilė, 2009; Sondaitė ir Stunženaitė 2010). Nepriklausomai nuo to, ar organizacija turi įsivedusi konfliktų valdymo sistemą, funkcionuojant personalo padaliniui už darbuotojų ir darbuotojų–vadovų santykius atsako personalo vadovas (Armstrong, 2014, 5–6p.; The SHRM Body of Competency and Knowledge, 2016). Paradoksalu, jau daugiau nei 100 metų personalo vadovai, pradedant jų pirmtakėmis, pradėjusiomis dirbti gerovės tarnautojomis / sekretorėmis (angl. Welfare officers / secretaries), rūpinasi žmonių gerove darbo vietoje, tačiau su jų profesija ir atskiromis jos funkcijomis – darbuotojų santykių ir konfliktų valdymu – susiję išgyvenimai netirti. Viena vertus, įvairūs tyrimai atskleidžia, kaip geriau konfliktus spręsti, tačiau trūksta žinių, kokia turi būti juos sprendžianti asmenybė, kaip ir kam ji turėtų būti psichologiškai pasiruošusi, kokių išgyvenimų gali kilti valdant darbuotojų ar / ir darbuotojų-vadovų santykius, kaip tvarkytis su galimomis neigiamomis dalyvavimo konfliktų valdyme pasekmėmis. Nežinoma, su kokiomis nuostatomis personalo vadovai spendžia konfliktus, juolab, kad pačių personalo padalinių statusas nėra labai aukštai vertinamas, jų atstovai savo vertę turi nuolat demonstruoti ir pagrįsti (Stankevičienė ir Šarupičiūtė, 2014; Amalou-Do¨pke ir Su¨ß, 2014). Vis daugiau įmonių supranta, kad kvalifikuotas personalas – didžiausias organizacijos turtas, tad didėja personalo vadovų vaidmuo ir atsakomybė ne tik kuriant personalo politiką, ugdant darbuotojų kompetencijas, motyvavimo ir atlygio sistemas, bet ir didinant bendrą žmogiškųjų išteklių gerovę, pasitenkinimą darbu, įsipareigojimą organizacijai, palaikant organizacijos klimatą ir kultūrą. Todėl aktuali ir paties personalo vadovo psichologinė gerovė, kuri turi įtakos jo veiklai ir aplinkai. Šio tyrimo tikslas – atskleisti, kokius išgyvenimus patiria personalo vadovas, spręsdamas konfliktus organizacijoje. Tyrime dalyvavo 3 įmonių personalo vadovės ir 1 įmonės personalo specialistė, kuruojanti 160 darbuotojų padalinio darbą, atliekanti jame personalo vadovei prilygstančias funkcijas (visos 4 moterys). Tyrimo dalyvių amžius– 25–42 metai. Tyrimo dalyvės buvo atrinktos tikslinės atrankos būdu, turėjo ne mažesnę kaip 2 metų darbo užimamose pareigose patirtį. Duomenys rinkti pusiau struktūruoto interviu būdu, tyrimo dalyviams užduoti trys klausimai: 1) Su kokio pobūdžio konfliktais susiduria personalo vadovas organizacijoje? 2) Kokiu (kokiais) būdu (būdais) personalo vadovas sprendžia konfliktus organizacijoje? 3) Kokius vidinius išgyvenimus patiria personalo vadovas spręsdamas konfliktus organizacijoje? Tyrime naudotas teminės analizės metodas, kuris suteikia galimybę pamatyti ir suvokti bendras ar asmenines tyrimo dalyvių prasmes ir patirtis, sistemingai jas struktūruoti į prasminius vienetus – temas, atsakyti į tyrimo klausimus. Pateikti tyrimų rezultatai – atskirų tyrimo dalyvių asmeninės patirties prasminės temos, sujungtos į bendras, visiems tyrimo dalyviams būdingas 3 temas. Pirma tema yra "Pokyčių sukelti konfliktai", ji priskirta organizacijoje vykstančių konfliktų pobūdžiams (potemės "Struktūriniai pokyčiai" ir "Vadovų kaita"). Nustatyta, kad pagrindinė konfliktų priežastis yra nuolatiniai organizacijos pokyčiai, susiję su reorganizacija ar vadovų kaita. Tokie konfliktai trunka ilgai, jie vis prisimenami, šiuos konfliktus reflektuojant kyla stiprių emocijų. Pokyčių sukeltų konfliktų neišvengia nei valstybinių, nei užsienio kapitalo įmonių personalo vadovai, tai yra duotybė, kurią reikia priimti stoiškai ir pagalvoti, kaip situaciją valdyti, padaryti palankią ir naudingą įmonei. Antra tema – "Konfliktų prevencija" – skirta tyrimo dalyvių pasirinktiems konfliktų sprendimo būdams (potemės "Organizacijos lygmenyje (strategiškai: kultūra, vertybės, atsakomybė)", "Grupės / individo lygmenyje (taktika)"). Skirtingose šalyse ir organizacijose naudojama daug būdų ir skirtingų požiūrių, kaip konfliktų, ypač neproduktyvių, skaičių galima mažinti, tačiau tyrimas parodė, kad dalyvių organizacijose dominuoja teisėmis grįsti metodai, o pažangūs ir jau daugiau nei 30 metų pripažinti ir taikomi interesais grįsti metodai dar nėra populiarūs. Tyrimo dalyvių patirtis atskleidžia, kad grupės ir individo lygmenyje pavyksta suvaldyti ir jau ilgą laiką besitęsiančius konfliktus. Gal tai nėra tikroji prevencija, bet konfliktai nesiplėtoja, darbuotojai gali atlikti grupinio darbo užduotis. Patys personalo vadovai, spręsdami konfliktus organizacijoje, atsitraukia nuo situacijos, siekia išlikti neutralūs. Trečia tema – "Konflikto išgyvenimas" – skirta pasakojimui apie išgyvenamus organizacijoje, sprendžiamus ar dalyves įtraukusius konfliktus (potemės "Atsitraukimas nuo situacijos, siekis išlikti neutraliam", "Darbas su savimi", "Jautriai išgyvenami konfliktai, į kuriuos personalo vadovas įsitraukęs"). Ši tema, atspindinti konfliktų išgyvenimą, yra jautriausia tyrimo dalyvėms. Norėdami išlaikyti psichologinę pusiausvyrą, personalo vadovai naudoja įvairias kognityvines arba emocijų nukreipimo strategijas: racionalias mintis, įsisąmoninimą, grojimą muzikiniu instrumentu. Net ir vengimo strategijos neapsaugo, konfliktų išvengti nepavyksta, jie jautriai išgyvenami, sukelia stiprius neigiamus jausmus ir emocines reakcijas.
Psichologinio tapatumo esmė yra vientisumo ir prasmės gyvenime pojūtis, kurį leidžia išgyventi savo patirties įprasminimas. Šio darbo tikslas buvo išanalizuoti, kaip studentų, dalyvavusių mainų programose, patirtis prisideda kuriant tapatumą: asmeniniu, santykių ir kolektyviniu lygmeniu. Duomenys buvo renkami fokus grupės metodu, o analizuojami taikant įprasminimo analizę. Tyrimo rezultatai parodė, kad studentai, dalyvavę mainų programose, asmeninio tapatumo lygmeniu didžiausią reikšmę teikė savo galimybėms ir atsakomybei suvokti, taip pat išmoko valdyti stresą. Tyrimo dalyvių santykiai su šeimos nariais sustiprėjo, atsirado didesnis atvirumas, noras tobulėti bendraujant. Įprasminimai kolektyvinio tapatumo lygmeniu paskatino domėtis savo šalies istorija, savo kultūros šaknimis, taip pat dalyviai suvokė, kas jiems nepriimtina kitoje kultūroje.
Collective disasters such as the Holocaust, war, repressions and ethnic violence are man-made political and social disasters. Not only they shock the wider (or future) public strongly, but result in serious trauma to the survived. A psychological trauma is an intense emotional experience with which human beings' "I" (self) strive. The psychological effects of trauma is the phenomenon of in ability to adapt caused by psychological trauma. The identity is a dynamic system which defines a personality throughout interpersonal relations and emotional experiences. Traumatic memories disrupt conventional processes between of an individual and the community relationships based on trust, care and giving people a sense of control, purpose and interconnectivity since the sense of identity is formed by the relationship with others. Traumas destroy or diminish the victim's earlier formed structure of self-perception and distort an individual's sense of reality, warping meanings of real events. In our research we tried to analyze how trauma affected a person's self-perception in the Holocaust. A biographical narrative interview was used to collect the data. One informant participated in the pilot research. The thematic analysis procedures were employed in order to achieve the goal. Themes were generated to delineate the descriptions of traumatic experiences and understandings of how they affect the informant's life. Thematic analysis of the interview with the Holocaust survivor paved the way for better understanding of how traumatic memories are involved in the identity experience revealing the prevailing patterns such as self-perception as a weak physiological being, the relationship with the family, relationship with God, gratefulness for being alive.
Collective disasters such as the Holocaust, war, repressions and ethnic violence are man-made political and social disasters. Not only they shock the wider (or future) public strongly, but result in serious trauma to the survived. A psychological trauma is an intense emotional experience with which human beings' "I" (self) strive. The psychological effects of trauma is the phenomenon of in ability to adapt caused by psychological trauma. The identity is a dynamic system which defines a personality throughout interpersonal relations and emotional experiences. Traumatic memories disrupt conventional processes between of an individual and the community relationships based on trust, care and giving people a sense of control, purpose and interconnectivity since the sense of identity is formed by the relationship with others. Traumas destroy or diminish the victim's earlier formed structure of self-perception and distort an individual's sense of reality, warping meanings of real events. In our research we tried to analyze how trauma affected a person's self-perception in the Holocaust. A biographical narrative interview was used to collect the data. One informant participated in the pilot research. The thematic analysis procedures were employed in order to achieve the goal. Themes were generated to delineate the descriptions of traumatic experiences and understandings of how they affect the informant's life. Thematic analysis of the interview with the Holocaust survivor paved the way for better understanding of how traumatic memories are involved in the identity experience revealing the prevailing patterns such as self-perception as a weak physiological being, the relationship with the family, relationship with God, gratefulness for being alive.
For a long time judicial solution of disputes has been considered as conventional method, but in practice it is not always feasible to apply it. nowadays the most universal and successful of all alternative ways of dispute resolution 15 mediation. Mediation is a private dispute resolution process in which a neutral person helps the parties try to reach a negotiated settlement, legal mediation is a successful method of dispute resolution in many foreign countries. It is currently also being introduced in different fields in Lithuania. After exploring the experience of other countries in the implementation of legal mediation and the difficulties of its implementation, some factors having influence to its successful implantation in a legal system were identified. One of the most important questions is an attitude of the legal community toward mediation. Therefore, it is useful to explore the attitude toward legal mediation of the judges who have already taken part in mediation training programs and those who have not. This study analyzed interview transcripts from a qualitative research. The results of the research showed that the judges of both groups positively appreciate legal mediation: they approve of the necessity and usefulness of this procedure. Those judges who took part in mediation training program stated that the main purpose of mediation was to find mutually acceptable solutions and to achieve mutual understanding of the parties. ; Nagrinėjant kitų šalių patirtį diegiant teisminę mediaciją išryškėjo vienas svarbesnių veiksnių, turinčių įtakos jai sėkmingai prigyti teisinėje visuomenėje. Tai mediaciją vykdančių asmenų ir apskritai teisinės visuomenės požiūris į mediaciją. Šio straipsnio tikslas - išsiaiškinti teisėjų, dalyvavusių ir nedalyvavusių mediacijos apmokymo programose, požiūrio į teisminę mediaciją ir mediacijos paslaugos perspektyvos Lietuvoje ypatumus. Straipsnyje patelkiami atliekant kokybinį aprašomajį tyrimą surinkti duomenys. Atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad teisėjai, dalyvavę ir nedalyvavę mediacijos apmokymo programose, teigiamai vertina teisminę mediaciją: pritaria šios procedūros reikalingumui ir naudingumui. Mūsų tyrimo dalyviai, atsižvelgiant į tai, kaip jie apibūdino mediatoriaus vaidmenį, tikslą ir svarbiausius mediacijos rezultatus, labiausiai atitiktų mišrųjį mediavimo stilių, orientuotą ir į sprendimo suradimą, ir į šalių tarpusavio supratimą.
Abstract. In the context of increasing ethnic diversity in many European countries, a successful development and integration of ethnic minority youth becomes a central concern for the future of Europe. It is particularly important to understand specific challenges and opportunities related to identity development among ethnic minority youth. The aim of this review is to integrate recent findings on identity development among ethnic minority youth in Europe. We identified three crosscutting themes in the literature. The "intensified identity work" approach suggests that ethnic minority youth are more engaged in identity work compared to their mainstream peers. The "diverging identity outcomes" themes represents a discussion on the opposite outcomes of identity development among ethnic minority youth. The "third way or hybrid identity" approach suggests that ethnic minority youth can build on globalization and other cultural resources, as well as on their own developmental flexibility to form novel, adaptive patterns of identity. We discuss the complementarity of the three approaches and suggest directions for further studies with ethnic minority youth. We also show how the findings of this review can help practitioners and policy makers in Europe to support ethnic minority youth in their identity development.
