Suchergebnisse

Sovietų okupacija nutraukė natūralią lietuvių, kaip ir kitų tautų – latvių, estų – kultūros raidą. Kūrybinės pajėgos buvo išblaškytos, prieš rašytojus vykdytos represijos. Prasideda mechaniškas, administracinis kultūros pakeitimas – politinis meno reikalų vertinimas, literatūra patiria ideologinį terorą (nutrūkusio alsavimo kelias (Brodskij, 2001)). Laisvos Vakarų pasaulio literatūros pažinimas lieka už įstatymo ribų; daugelio užsienio autorių, neatitinkančių sovietinės ideologijos reikalavimų, kūriniai eliminuojami iš literatūros studijų, mokslinių tyrinėjimų, iš bibliotekų. Nepaisant to, ir lietuvių, ir latvių visuomenėje tebeišlieka gyvas dėmesys Vakarams, ypač – prancūzų kultūrai ir literatūrai. Šis interesas ženklina laisvos dvasinės erdvės ir kultūrinės autonomijos savisaugą, demonstruojamą priklausymą ne Rytų, o Vakarų civilizaciniam kontekstui. Ilgainiui prancūzų kultūros ir literatūros propagavimas, itin sustiprėjęs Kaune, virsta viena iš inteligentijos pogrindinės kultūrinės veiklos ašių. Todėl šio straipsnio tikslas – apžvelgti tokios vakarietiškos sąmonės pasireiškimą sovietmečio Kaune.[.]

Sovietų okupacija nutraukė natūralią lietuvių, kaip ir kitų tautų – latvių, estų – kultūros raidą. Kūrybinės pajėgos buvo išblaškytos, prieš rašytojus vykdytos represijos. Prasideda mechaniškas, administracinis kultūros pakeitimas – politinis meno reikalų vertinimas, literatūra patiria ideologinį terorą (nutrūkusio alsavimo kelias (Brodskij, 2001)). Laisvos Vakarų pasaulio literatūros pažinimas lieka už įstatymo ribų; daugelio užsienio autorių, neatitinkančių sovietinės ideologijos reikalavimų, kūriniai eliminuojami iš literatūros studijų, mokslinių tyrinėjimų, iš bibliotekų. Nepaisant to, ir lietuvių, ir latvių visuomenėje tebeišlieka gyvas dėmesys Vakarams, ypač – prancūzų kultūrai ir literatūrai. Šis interesas ženklina laisvos dvasinės erdvės ir kultūrinės autonomijos savisaugą, demonstruojamą priklausymą ne Rytų, o Vakarų civilizaciniam kontekstui. Ilgainiui prancūzų kultūros ir literatūros propagavimas, itin sustiprėjęs Kaune, virsta viena iš inteligentijos pogrindinės kultūrinės veiklos ašių. Todėl šio straipsnio tikslas – apžvelgti tokios vakarietiškos sąmonės pasireiškimą sovietmečio Kaune.[.]

Sovietų okupacija nutraukė natūralią lietuvių, kaip ir kitų tautų – latvių, estų – kultūros raidą. Kūrybinės pajėgos buvo išblaškytos, prieš rašytojus vykdytos represijos. Prasideda mechaniškas, administracinis kultūros pakeitimas – politinis meno reikalų vertinimas, literatūra patiria ideologinį terorą (nutrūkusio alsavimo kelias (Brodskij, 2001)). Laisvos Vakarų pasaulio literatūros pažinimas lieka už įstatymo ribų; daugelio užsienio autorių, neatitinkančių sovietinės ideologijos reikalavimų, kūriniai eliminuojami iš literatūros studijų, mokslinių tyrinėjimų, iš bibliotekų. Nepaisant to, ir lietuvių, ir latvių visuomenėje tebeišlieka gyvas dėmesys Vakarams, ypač – prancūzų kultūrai ir literatūrai. Šis interesas ženklina laisvos dvasinės erdvės ir kultūrinės autonomijos savisaugą, demonstruojamą priklausymą ne Rytų, o Vakarų civilizaciniam kontekstui. Ilgainiui prancūzų kultūros ir literatūros propagavimas, itin sustiprėjęs Kaune, virsta viena iš inteligentijos pogrindinės kultūrinės veiklos ašių. Todėl šio straipsnio tikslas – apžvelgti tokios vakarietiškos sąmonės pasireiškimą sovietmečio Kaune.[.]