Suchergebnisse

The idea of this first part of the continuos article is to evaluate the historical experience of the Lithuanian legal thought according to the concept of the state under the rule of law and to show that the Lithuanian legal doctrine in the 16th century was based on the democracy of the antique towns and the humane ideas of the early Christianity, which embraced in this period many principles of the state under the rule of law. The attitude of the Lithuanian lawyers of the 16th century Andrius Volanas, Mykolas Lietuvis (Michalonis Lituanus), Petras Skarga, Augustinas Rotundas and others towards the origin of state, relations between law and state and the place of compulsion in the society are discussed in the article.

1993 m. gruodžio 28 d. J. Morkūnienė apgynė filosofijos daktaro disertaciją "Filosofinės humanizmo teorijos sandara". Disertacijoje apžvelgiama plati humanizmo problematikos panorama nuo Renesanso iki šių dienų egzistencinės filosofijos ir struktūralizmo, atskleidžiama humanizmo tikslų, metodų ir problematikos priklausomybė nuo laikotarpio pasaulėvaizdžio, nuo žmogaus kultūrinio aktyvumo apskritai tėkmės. Humanizmas pristatomas kaip istorinis reiškinys, kaip žmogaus savikūra, vykstanti didėjant žmogaus kūrybiniam aktyvumui aplinkos ir savo paties atžvilgiu. Taikoma J. Herderio metodologinė nuostata aiškinti žmogų ir jo aplinką kaip vientisą procesą.

1971 m. Kijeve, Ukrainos MA Filosofijos instituto Mokslinėje taryboje Rolandas Pavilionis apgynė filosofijos mokslų kandidato disertaciją "Filosofinė natūraliosios kalbos semantikos ir sintaksės santykio analizė". Mokslinio darbo vadovas – filos. dr. M. Popovičius, oficialieji oponentai: filos. dr. prof. V. Pavlovas ir filologijos mokslų kandidatė V. Perebeina. Remdamasis nauja reikšmės koncepcija, disertantas gvildena kalbinių išraiškų sintaksinio bei semantinio taisyklingumo, prasmingumo kriterijus, analizuoja formalius kalbos modelius. Autorius teigia, kad šių modelių esminis trūkumas tas, kad neatsižvelgiama į tai, jog kalbos semantiką sudaro ne tik verbalinės, bet ir neverbalinės reikšmės, kurios viena su kita tolydžiai susijusios.

Straipsnyje nagrinėjama tarpukario Lietuvos logiko Konstantino Raičinskio pasiūlytas sąvokų intensionalinių ryšių formalizavimo metodas. Šių ryšių formalizavimas yra sudėtinė sąvokų objektyvizacijos dalis. Aptariamas jo veikalas "Matematinis logikos metodas", kuris laikomas pirmuoju matematinės logikos darbu Lietuvoje. Teigiama, kad K. Raičinskio sąvokų teorija – tai bandymas tęsti R. Lulijaus ir G. Leibnizo pradėtą mechaninio sąvokų skaičiavimo (algebrinės logikos) idėją, kur kiekviena paprasta sąvoka žymima raidėmis. Jis siūlo sąvokų turinį žymėti vienu simboliu, formą – kitu, o pačią sąvoką – šių simbolių kombinacija. K. Raičinskis manė, kad toks metodas leidžia kiekvieną sąvoką išreikšti gana tiksliai; kiekvienam sąvokos tipui nereikalingas atskiras ženklas, nes didelė sąvokų dalis skiriasi arba tik forma, arba tik turiniu; konstatuojant sąvokų skirtumą, parodomas to skirtumo pagrindas. K. Raičinskio simbolikai būdingas išraiškos priemonių taupumas ir paprastumas, beveik nevartojamos loginės jungtys. Straipsnio autorius teigiamai vertina K. Raičinskio bandymą įvesti logikoje griežtesnę formalizaciją.

1971 m. kovo 16 d. Vilniaus universitete Istorijos fakultete Adolfas Gasiūnas apgynė filosofijos mokslų kandidato disertaciją "Socialistinės demokratijos vystymosi ypatybės (metodologinis aspektas)". Disertacijoje pateikiama įvairių socialistinės demokratijos pusių analizė, argumentuota buržuazinių koncepcijų (dogmatizmo, revizionizmo) kritika, polemizuojama su kai kuriais marksistiniais autoriais, stengiamasi pozityviai spręsti socialistinės demokratijos teoriją ir praktiką liečiančius klausimus.