Suchergebnisse

Recently a question whether good teaching is creative teaching has been widely discussed however little attention has been paid to creative teachers themselves who face a challenge to teach with, through or for the creativity. The article stresses the importance of creativity in higher education and explores the expression of teacher creativity while using social media in university studies. The research is based on Hans-Georg Gadamer's philosophical approach as well as the interpretation of creativity concept by Mihaly Csikszentmihalyi. The paper presents an overview of teacher "lived experience" that reveals the elements influencing their creativity; it addresses the key points for better understanding of the relation of the most influential elements provoking teacher creativity. Having identified the factors influencing the expression of teacher creativity while using social media, the conclusion is drawn that teacher creativity is sustained by inner creative personality characteristics, external institutional and social environment influence including active idea exchange and implementation. Applying social media in university studies, mastering it themselves and using it for teaching, teachers get involved in the continuous university study processes, the success of which is sustained by the traits of creative personalities and the environment supportive to creativity.

Social media is becoming more and more pervasive in all aspects of life, including education. As social media application is a comparatively new research field, the discourse on its application in education environments is often contradictory. Thus, literature review is carried out to identify the main trends and issues in the emerging research and theories on social media use in higher education. First, the background of higher education modernization and technological influence is reviewed, paying attention to the effects of social media application in the sphere of higher education. Various forms of social media and transitional media applications, such as course management systems, are discussed concerning their use in educational environments. Also, a note is taken of new emerging educational theories concerning learning based on technological change and social media use. It is noted that the initial enthusiasm about social media application in higher education is changed by sober understanding of social media integration into higher education contexts. ; Saityno 2.0 technologijos ir jų pritaikymas, toks kaip socialinės medijos, yra palyginti naujas švietimo aplinkoje, todėl diskursai, analizuojantys socialines medijas ir jų taikymą švietime ir konkrečiai aukštajame moksle, dažnai yra prieštaringi, apimantys nuo visiškai entuziastingų požiūrių, kurie numato galingą pažangą, inspiruotą socialinių medijų vystymosi ir taikymo aukštajame moksle, iki visiškai kritiškų požiūrių, išreiškiančių abejones dėl socialinių medijų taikymo aukštajame moksle, pristatančių socialines medijas kaip visiškai ardančias ar trikdančias švietimo procesų darną ir netinkamas taikyti aukštajame moksle. Tačiau sparčiai besivystančios socialinės medijos ir kitos saityno 2.0 technologijos, mokslinių tyrimų duomenimis, vis labiau skverbiasi į visas gyvenimo sritis (Lenhart, Purcell, Smith, & Zickuhr, 2010), jų naudojimas įvairiais tikslais vis labiau įsitvirtina atnešdamas neišvengiamus pokyčius visose srityse, taip pat ir aukštajame moksle. Šiuolaikinis aukštasis mokslas pasižymi tuo, kad egzistuoja aukštojo mokslo prieinamumo formų įvairovė, pradedant nuo realių fizinių institucijų, vadinamųjų "plytų ir cemento" formų, kur užsiėmimai vyksta realiu laiku, realioje fizinėje institucijoje, pereinant prie hibridinių formų, mišraus mokymo(si) paslaugų, kur dalis mokymo(si) vyksta virtualioje erdvėje, ir galiausiai visiškai virtualių klasių ir virtualių mokymo(si) formų. Taigi yra svarbu apžvelgti egzistuojančią diskursų, susijusių su socialinių medijų taikymu aukštajame moksle, įvairovę, bandant išsiaiškinti pagrindines egzistuojančias socialinių medijų taikymo aukštajame moksle kryptis, problematiką ir perspektyvas. Apžvalginė literatūros analizė prasideda literatūros analizės metodologijos pristatymu. Remiantis mokslinės literatūros įžvalgomis aptariama pagrindinė informacija aukštojo mokslo modernizavimo klausimais, inspiruotais socialinių medijų vystymosi ir galingo skverbimosi į aukštojo mokslo erdvę. Socialinės medijos ir technologijos veikia kaip varomoji jėga, skatinanti aukštojo mokslo procesų kaitą. Tuo pat metu egzistuoja ir vidinės jėgos, skatinančios aukštojo mokslo procesų kaitą ir aktyvų socialinių medijų taikymą. Tai pirmiausia augantis aukštojo mokslo populiarumas ir poreikis, kurį padeda patenkinti socialinių medijų taikymas modernizuojant aukštojo mokslo procesų valdymą ir prieinamumą plačiajai visuomenei. Aptariamos žiniatinklinės virtualaus mokymosi aplinkos kaip pereinamoji grandis į įvairių socialinių medijų formų taikymą aukštajame moksle. Pristatomos įvairios socialinių medijų formos ir jų galimas taikymo pasirinkimas atsižvelgiant į mokymosi tikslus. Taip pat analizuojamas pedagoginis pokytis, vadinamosios saityno 2.0 pedagogikos atsiradimas, pristatomos įvairios naujos mokymosi teorijos. Galiausiai apibendrinama, remiantis įžvalgomis (Selvyn, 2012), kad požiūris į socialinių medijų taikymą aukštajame moksle kito nuo perdėtai entuziastingo iki blaiviai įvertinančio socialinių medijų taikymo aukštajame moksle teikiamas galimybes ir perspektyvas.

One of the aims of university education is to prepare an independent researcher who is able to process and manage information flow and think critically. The task of making an oral presentation is very effective in developing indispensable professional skills and English for Specific Purposes (ESP) skills. In addition, it allows an ESP teacher to combine autonomous learning with social interaction in the classroom. The object of the research is focused on the ESP teaching/learning. This object has been chosen due to its importance and relevance in the overall academic setting as well as for the formation of individual professional skills of students. The main question raised in the research is how presentation preparation task and its outcomes add up to the improvement of professional skills. Thus the research was carried out aiming to reveal that preparation for a presentation stimulates learner independence (autonomy), the follow-up tasks (prepared by students) and discussion enhance social interaction and students gain valuable research skills. As a research tool a questionnaire was designed to obtain both quantitative and qualitative data. The main questions addressed were: (1) how does preparation for a presentation stimulate learner independence (autonomy)? (2) how do the follow-up tasks and discussion enhance social interaction? and (3) what skills do students gain while implementing the task? The research proved that preparation for a presentation and the subsequent performance supplemented by language use tasks designed by students themselves (i) catalyse learner independence (autonomy), (ii) assist the learner and his group mates in acquiring indispensable scientific research skills and ESP skills, and (iii) develop critical thinking. ; Vienas iš universitetinio mokymo tikslų – parengti savarankišką mokslininką tyrėją, kuris sugebėtų kritiškai mąstyti ir valdyti informacijos srautus. Parengti pristatymą tam tikra tema yra veiksminga užduotis, tobulinanti kalbinius ir profesinius studentų gebėjimus bei leidžianti dėstytojui taikyti savarankiško mokymosi ir socialinės komunikacinės sąveikos metodus. Remiantis teorinėmis prielaidomis, buvo iškelti klausimai: (1) Kaip pasirengdamas pristatymui ir parengdamas užduotis studentas tobulina savarankiško mokymosi įgūdžius? (2) Kaip sukuriamas palankus socialinis komunikacinis kontekstas ? (3) Kokių įgūdžių studentai įgyja, kaip juos patobulina? Ieškant atsakymų buvo sudarytas klausimynas, kurio tikslas buvo gauti kiekybinius ir kokybinius duomenis. Tyrimu atskleista, kaip parengiant pristatymą pagerinamas mokymo( si) procesas ir kokie veiksniai turi įtakos savarankiškam akademiniam mokymuisi, analizuojant informaciją, lavinant kritiško mąstymo įgūdžius.

The rapid development of social media poses a multitude of considerations on this technology adoption. The emphasis in literature is put mainly on student or teacher perspective and less emphasis is dedicated upon administrators who also represent an important group of stakeholders. The aim of the study is to examine the phenomenon of potential educational use of social media at the public institutions of adult education based on administrators' lived experience, taking into account how administrative factor influences social media adoption in education. The findings reveal that admitting the advantages of social media use, administrators also identify certain problematic areas and have cautious attitudes towards social media in education. ; Socialinių medijų spartus vystymasis kelia daugybę klausimų, susijusių su šių technologijų įsisavinimu. Mokslinėje literatūroje daugiausia dėmesio skiriama studentų ir pedagogų požiūriams ir mažiau švietimo įstaigose dirbantiems administratoriams, kurie atstovauja suinteresuotųjų asmenų grupei. Straipsnio tikslas yra aprašyti administratorių socialinių medijų naudojimo suaugusiųjų švietimo procesuose reiškinį, pagrįstą viešųjų švietimo įstaigų administratorių patirtimi, apžvelgiant, kaip administracinis faktorius veikia socialinių medijų taikymą švietime. Tyrimo duomenys rodo, kad švietimo įstaigų administratoriai, pripažindami socialinių medijų privalumus, nurodo tam tikras problemines sritis ir išreiškia abejones dėl socialinių medijų naudojimo švietime.

Speaker attitude detection is important for processing opinionated text. Survey data as such provide a valuable source of information and research for different scientific disciplines. They are also of interest to practitioners such as policymakers, politicians, government bodies, educators, journalists, and all other stakeholders with occupations related to people and society. Survey data provide evidence about particular language phenomena and public attitudes to provide a broader picture about the clusters of social attitudes. In this regard, attitudinal discourse markers play a central role in the sense that they are pointers to the speaker's attitudes.