Suchergebnisse

Daugelyje Europos šaIių socialinio darbo profesijos prestižas nėra aukščausiose pozicijose. DabartinĞje kultūrinėje ir politinėje aplinkoje ši profesija pirmiausia siejama su nepopuliariomis socialinėmis problemomis ir žmonėmis, kurie negali adekvačiai susidoroti su poky~iq ir konkurencijos Iygiu postindustrinėje visuomenėje (Kunneman, 2005). Lietuvoje socialinio darbo profesija užima išskirtinę situaciją. Ši profesija neturi gilių istoriniq tradicijų. Apie socialinio darbo profesiją Lietuvoje pradėta kalbėti tik po nepriklausomybės atgavimo, taigi dabar profesija skaičiuoja tik 18 m. Žinoma, profesijos nebegalima vadinti nauja, tačiau tai vis dar jauna profesija, kuriai, siekiant aukštesnio prestižo, reikia dėti daugiau pastangų nei senas gilias tradicijas turinčioms ir visuomenei gerai činomoms profesijoms kaip medicina, teisė ir pan. Šio straipsnio lyrimo tikslas - ištirti ir aprašyti socialinio darbo profesijos prestižą. Taikyti šie tyrimo metodai: teorinė analizė ir sinteze, anketine apklausa raštu ištirtas socialinio darbo profesijos prestižas socialinių darbuotojų, jų partnerių ir bendrosios populiacijos respondentų požiūriais. Organizuojant socialinio darbo profesijos statuso tyrimą, remtasi kiekybinio tyrimo sociaIiniuose moksluose metodologine paradigma.[.]

Daugelyje Europos šaIių socialinio darbo profesijos prestižas nėra aukščausiose pozicijose. DabartinĞje kultūrinėje ir politinėje aplinkoje ši profesija pirmiausia siejama su nepopuliariomis socialinėmis problemomis ir žmonėmis, kurie negali adekvačiai susidoroti su poky~iq ir konkurencijos Iygiu postindustrinėje visuomenėje (Kunneman, 2005). Lietuvoje socialinio darbo profesija užima išskirtinę situaciją. Ši profesija neturi gilių istoriniq tradicijų. Apie socialinio darbo profesiją Lietuvoje pradėta kalbėti tik po nepriklausomybės atgavimo, taigi dabar profesija skaičiuoja tik 18 m. Žinoma, profesijos nebegalima vadinti nauja, tačiau tai vis dar jauna profesija, kuriai, siekiant aukštesnio prestižo, reikia dėti daugiau pastangų nei senas gilias tradicijas turinčioms ir visuomenei gerai činomoms profesijoms kaip medicina, teisė ir pan. Šio straipsnio lyrimo tikslas - ištirti ir aprašyti socialinio darbo profesijos prestižą. Taikyti šie tyrimo metodai: teorinė analizė ir sinteze, anketine apklausa raštu ištirtas socialinio darbo profesijos prestižas socialinių darbuotojų, jų partnerių ir bendrosios populiacijos respondentų požiūriais. Organizuojant socialinio darbo profesijos statuso tyrimą, remtasi kiekybinio tyrimo sociaIiniuose moksluose metodologine paradigma.[.]

The article analyzes legislation regulating practice of social workers in Lithuania. The legal regulation and the status of profession which it provides for usually takes time to establish and remain for a long time (Abbott, 1988). The laws regulating social work in Lithuania are still developing so it is important to analyze and to improve those involving professionals from different fields: lawyers, social workers, political scientists. The article analyzes such documents as Conception of Social Support, Law on Social Services, orders of the Minister of Social Security and Labour on requirements for qualification of social workers and on approval of catalogue of social services, Code of Ethics of Social Workers. ; Straipsnyje nagrinėjami socialinių darbuotojų veiklą reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisiniai aktai, kurie turi reikšmės profesijos statusui. Teisiškai nustatyta jurisdikcija, o su ja ir profesijos statusas įsitvirtina lėtai ir išlieka ilgam laikui. Lietuvoje socialinį darbą apibrėžiantys teisiniai dokumentai vis dar yra tobulinami, todėl svarbu juos analizuoti ir reikalui esant pertvarkyti įtraukiant skirtingų sričių specialistus, tokius, kaip teisininkai, socialiniai darbuotojai, politologai. Straipsnyje analizuojami tokie teisiniai dokumentai, kaip Lietuvos Respublikos socialinės paramos koncepcija, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas, Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymai dėl socialinių darbuotojų kvalifikacinių reikalavimų ir dėl socialinių paslaugų katalogo patvirtinimo bei Socialinių darbuotojų etikos kodeksas.

Daugelyje Europos šaIių socialinio darbo profesijos prestižas nėra aukščausiose pozicijose. DabartinĞje kultūrinėje ir politinėje aplinkoje ši profesija pirmiausia siejama su nepopuliariomis socialinėmis problemomis ir žmonėmis, kurie negali adekvačiai susidoroti su poky~iq ir konkurencijos Iygiu postindustrinėje visuomenėje (Kunneman, 2005). Lietuvoje socialinio darbo profesija užima išskirtinę situaciją. Ši profesija neturi gilių istoriniq tradicijų. Apie socialinio darbo profesiją Lietuvoje pradėta kalbėti tik po nepriklausomybės atgavimo, taigi dabar profesija skaičiuoja tik 18 m. Žinoma, profesijos nebegalima vadinti nauja, tačiau tai vis dar jauna profesija, kuriai, siekiant aukštesnio prestižo, reikia dėti daugiau pastangų nei senas gilias tradicijas turinčioms ir visuomenei gerai činomoms profesijoms kaip medicina, teisė ir pan. Šio straipsnio lyrimo tikslas - ištirti ir aprašyti socialinio darbo profesijos prestižą. Taikyti šie tyrimo metodai: teorinė analizė ir sinteze, anketine apklausa raštu ištirtas socialinio darbo profesijos prestižas socialinių darbuotojų, jų partnerių ir bendrosios populiacijos respondentų požiūriais. Organizuojant socialinio darbo profesijos statuso tyrimą, remtasi kiekybinio tyrimo sociaIiniuose moksluose metodologine paradigma.[.]

Straipsnyje pristatomas veiklos tyrimas dalyvaujant (angl. participatory action research), kuris buvo atliktas socialinių paslaugų senyvo amžiaus žmonėms įstaigose. Straipsnyje aptariama organizacijų kultūros apibrėžties problematika, organizacijų kultūros tipologijos ir dimensijos bei remiantis empirinio tyrimo rezultatais diskutuojama, kaip organizacijos vadovų ir darbuotojų pasakojimuose apie organizacijos misiją ir tikslus atsiskleidžia tam tikri organizacijos kultūros aspektai bei vertybės. Tyrimo rezultatų analizė leidžia įvardyti moteriškosios ir vyriškosios bei neužtikrintumo vengimo organizacijos kultūrų tipų raišką biudžetinių ir privačių socialines paslaugas senyvo amžiaus žmonėms teikiančių organizacijų vadovų ir darbuotojų pasakojimuose.