Suchergebnisse

Publikacijoje nagrinėjami su žmogaus fenomenu susiję filosofiniai klausimai. Teigiama, kad žmogaus esmė yra save suvokiantis aš, sąmonė, nepriklausoma nuo erdvės ir laiko bei kūniškųjų apibrėžčių. Aptariama kūno ir dvasios perskyra, kūno vaidmuo žmogaus gyvenime – kūnas traktuojamas kaip priemonė žmogiškumui išsiskleisti. Žmogaus esmė stengiasi užvaldyti kūną: atsigręždama į būtį, ji iš pradžių pasiekia tik vidinius, subtiliuosius besiformuojančio pavidalo klodus ir tarsi postūmių dėka pasiekia kūno išorę. Įvairių rūšių ir laipsnių gyvybiškumo pasireiškimai vyksta kol neprasideda apribojimai, susiję su kūniškosios gyvybės nykimu, ir kol jų visiškai nenutraukia pastarosios išnykimas. Aptariamos žmogaus gyvenimo pakopos, kurios skirstomos į septynerių metų laikotarpius, pateikiami kiekvieno šių laikotarpių svarbiausi bruožai. Vykstant kūniškojo pavidalo sužmogėjimui, jame vis labiau pasireiškia sąmonė, tikrasis žmogiškumas. Tikroji laisvė yra visiškas, nevaržomas žmogaus esmės pasireiškimas. Žmonijos vystymasis analogiškas individualaus žmogaus raidai, dabartinė žmonija pasiekė visiško atsidavimo daiktų pasauliui pakopą.