Suchergebnisse

Der Beitrag liefert eine Lagebeschreibung Politisch motivierter Kriminalität aus polizeilicher Sicht. Dargestellt werden zunächst die Phänomenbereiche rechts und links motivierter Kriminalität. Der Schwerpunkt liegt jedoch angesichts der besonderen Gefährdungslage auf dem Phänomenbereich des islamistisch motivierten Terrorismus als Teilbereich der so genannten Ausländerkriminalität. Die Ausführungen orientieren sich dabei im Wesentlichen an den Daten und Erkenntnissen der Staatsschutzabteilungen innerhalb der Polizeien der Länder für den Zeitraum 2001 bis 2004. Als Beispiele für die erfolgreiche Prävention der extremistischen Kriminalität werden Maßnahmen zur Terrorismusbekämpfung beschrieben, und zwar (1) die Früherkennung, (2) das Gemeinsame Terrorismusabwehrzentrum (GTAZ), (3) die Forschungsstelle Terrorismus/Extremismus (FTE) sowie (4) die Vorverlagerungsstrategie. Trotz der im Vergleich zu rechts- und linksextremistisch motivierter Gewaltkriminalität eher geringen Fallzahlen im ausländerextremistischen Bereich geht derzeit insbesondere vom islamistisch motivierten Terrorismus die größte Gefahr politisch motivierter Gewaltanwendung aus, deren Bekämpfung eines gesamtgesellschaftlichen Ansatzes bedarf. (ICG2)

To analyse the requirements of the police training in the unifying Europe first of all means the necessity to establish the basis for the concepts that cross the boundaries of national states. A question arises then whether we agree and should agree with common European principles of thepolice training in the West and in the East. We should also assess how the concept might look like after estimation of regional safety, development of the police of European states, distinct police ethics and culture, multicultural aspects and the apparent development trends as determinant conditions. What consequences can this variety raise and what influence it has on general understanding of profession of the European police? The answers to these questions could be the bases of the police training in Europe. Succesfull co-operation among the police of European countries depends not only on the whole complex of actual and legal factors but also the comprehension of the significance of the functions carried out by the police. Citizens' confidence in the police is also extremely important. First of all the outlooks, evaluations and professional competence are considered. Therefore, the requirements for the police training programmes are given priority. Higher qualification of the police will be indispensable after the internationalisation of many branches of the police. The police actions reflect the political and national culture of the state. Especially, it is the uniformed officer that by his behaviour symbolises the hopes and expectations of citizens. First of all this concerns young East European states experiencing reforms. More often than before, the police stands as a representative and indicator of current political culture. In all the European democracies, political culture is closely related to the police culture. Humane politics bared on the aspirations to European integration, peace, morals and education should act as the ground for the police-training concept. These are the aims of political institutions and a necessary condition for efficient functioning of the police in Europe. The principles of the police training also have to reflect the society's and economy's development trends in Europe. The aim of the police training is not only to confer knowledge. It is important to provide both professional qualification and develop personal and social viewpoints. Training should contribute to the evolution of European unity, which can exist together with close national and regional links. Not merely the principles outlined by the state but also every police officer's personal preparation to foster one's personality have most considerable influence on the training of the police of a state of the rule of law. The most important characteristics of a policeman should be honesty and tact, ability to retain self-control in stressful conditions, friendly collectiveness, but not complicity, professional correctness, but not legalised narrow-mindedness, healthy ambitions but not seeking honour or careerism, courage and- devotion but not recklessness. ; Analizuoti policininkų rengimo reikalavimus besivienijančioje Europoje - visų pirma reiškia būtinybę pagristi tokias koncepcijas, kurios peržengia nacionalinių valstybių ribas. Iškyla klausimas, pavyzdžiui, ar yra ir ar turi būti pritariama bendriems Europos policijos rengimo vakaruose ir rytuose principams bei kaip ši samprata galėtų būti vertinama atsižvelgus į regiono saugumą, Europos valstybių policijos raidą, skirtingą policijos etiką ir kultūrą, multikultūrinius aspektus ir pastebimas raidos kryptis. Kokius ši įvairovė gali sukelti padarinius ir kaip ji turi įtakos bendram Europos policijos profesijos suvokimui? Atsakyti i šiuos klausimus būtų galima paanalizavus policijos rengimo Europoje pagrindus. Sėkmingas Europos Šalių policijos bendradarbiavimas priklauso ne tik nuo faktiškų ir teisinių veiksnių visumos, bet ir nuo policijos atliekamų uždavinių svarbos suvokimo. Labai svarbus ir kuo didesnis piliečių pasitikėjimas policijos darbu. Visų pirma kalbama apie požiūrius, vertinimus ir dalykinę kompetenciją, todėl pirmiausia pabrėžiami policijos rengimo programų reikalavimai. Internacionalizavus daugelio sričių policijos darbą, reikės aukštesnės policijos fortifikacijos. Policijos veiksmai atsispindi tautos ir valstybės politine kultūrą. Piliečių viltis ir lūkesčius savo elgesiu ypač simbolizuoja uniformuotas pareigūnas. Tai visų pirma būdinga jaunoms reformų paliestoms Rytų Europos valstybėms. Policija vis dažniau tampa dabartinės politinės kultūros atstovu ir indikatoriumi. Visose Europos demokratijose politinė kultūra glaudžiai siejama su policijos kultūra. Policijos rengimo koncepcijos pagrindas turi būti humaniška politika, paremta Europos integracijos, taikos, dorovės ir švietimo siekiais. Tai ir yra politinių institucijų tikslai, o kartu ir sėkmingos policijos veiklos Europoje pagrindas. Policijos rengimo principai turi atspindėti ir visuomenės bei ekonomikos raidos kryptis Europoje. Policijos rengimo tikslas neturėtų būti vien perteikti žinias. Svarbu ne tik suteikti profesinę kvalifikaciją, bet ir ugdyti asmeninį bei socialinį požiūrį. Mokymas turi prisidėti prie europinės vienybės, galinčios egzistuoti šalia glaudžiu nacionalinių ir regioninių ryšių, plėtojimo. Didžiausią įtaką rengiant teisinės valstybės policiją turi ne tik valstybės nurodyti principai, bet ir asmeninis kiekvieno policijos pareigūno pasirengimas lavinti savo asmenybę. Svarbiausios policininko savybės turėtų būti sąžiningumas ir taktiškumas, sugebėjimas neprarasti savitvardos net streso sąlygomis, bičiuliškas kolegialumas, bet ne bendrininkavimas, profesinis korektiškumas, bet ne įteisintas paviršutiniškumas, sveikos ambicijos, bet ne garbės troškimas ar karjerizmas, taip pat drąsa ir atsidavimas, bet ne nutrūktgalviškumas.