Suchergebnisse

Binding fan fiction into books is an increasingly popular phenomenon that follows in the footsteps of twentieth-century fanzines and challenges the current perception of fic as an exclusively digital form. Fan binders complicate book historical notions of bookmaking as a commercially driven enterprise by infusing it with affective connotations that rearrange the book production model of Robert Darnton's communication circuit. The notion of a fan fiction communication circuit extends Darnton's model to account for the noncommercial, reciprocal practices of fan fiction production. Members of Renegade Bindery, a community of fan binders on Discord, provide testimony regarding their philosophy, technique, and motivation that paints a complex picture of contemporary private bookbinding practices that construes value for printed works through affective labor rather than commercial return.

For more than 20 years now, the publishing industry has been highly influenced by innovations in digital technology. This is not the first time that technological changes affect the book trade. Both the printing press and industrialized production methods vitally changed the book industry in their time. With a macroscopic, comparative approach, this book looks at the transitional phases of the book of the fifteenth and nineteenth centuries to locate distinctive patterns in the acceptance of new technologies. Using specific book value categories, which shape the acceptance context of innovations in book production, helps us find continuities and discontinuities of these patterns. It also offers a better understanding of current developments in publishing in the digital age.

AbstractMedieval Bruges was an important international economic hub in the late Middle Ages. Similar to other luxury goods, manuscripts produced in Bruges were intended for both local and international audiences. This article scrutinizes the specific urban context of Bruges as a multilingual contact zone focusing on quantitative data of extant manuscripts and case-studies of professional and non-professional book production. The dominance of francophone manuscripts in a Dutch-speaking town is noteworthy and called for an actively bilingual community of book professionals. Furthermore, the social competition of locally embedded social groups (court, merchants, craft guilds) influenced language choice as well. Both 'official' production of books for trade by professional writers and librarians, and the 'private' multilingual literary accomplishments of Bruges city-dwellers, illustrate the multilingual dynamics of urban contacts in Bruges.

ABSTRACTThe discovery of mural paintings at the Classic Maya site of Xultun, Guatemala, provides an important context for the study of ancient literacy and writing in practice. The mural chamber was a place of writing where the hands of multiple scribes recorded events and astronomical tabulations on walls that were also painted with portraits of ritual specialists and the reigning king. We present evidence suggesting that creation and inscription of indigenous Maya books, called codices, also took place onsite by a specific cohort of ritual specialists called taaj. In this article, we seek to archaeologically "situate" these codex‐like inscriptions in the mural room—revealing a crucial and distinctly Precolumbian window (as opposed to colonial Spanish view) into Maya bookmaking, its practitioners, and the physical contexts in which it was carried out. Together, the images, texts, and archaeological materials found in and around the chamber enable us to contextualize acts of writing and their authorship as well as engage larger questions regarding the social and political structures shaping literacy in Maya society during the eighth century.

In the light of differing views on the development of the common Baltic identity, based on analogous historical, political, economic and cultural features, the paper studies its manifestation through translations from the Latvian and Lithuanian languages into Estonian. The analysis is based on a catalogue of translations, which has been compiled with the help of bibliographies and bibliographic databases. A statistical analysis of the data is used to establish the most active periods of translation publishing, the most popular authors and genres. The first book translation from Latvian dates back to the 18th century, whereas the first book translated from Lithuanian was issued in 1954. Until 1918 when all the three nations gained independence, cultural exchange in this region embraced only the historical Baltic provinces. Lithuania emerged in the cultural space of Estonians more intensively since the 1930s. The most productive period in translating Latvian and Lithuanian literature was the Soviet period when the Baltic unity reached its peak. After regaining independence, the feeling of Baltic identity has diminished alongside with the decline in publishing of books translated from Latvian and Lithuanian. ; Institute of Information Studies, Tallinn University,Narva maantee 25, 10120 Tallinn, EstoniaE-mail: aile@tlu.eeEstija, Latvija ir Lietuva dažnai apibūdinamos vienu geopolitiniu bendravardikliu kaip Baltijos valstybės. Ši sąvoka siejama su Baltijos vienybės ir Baltijos tapatybės sąvokomis. Pastaroji grindžiama bendrais geografinės, istorinės, politinės ir kultūrinės patirties elementais. Šiuo metu po nepriklausomybės atgavimo Baltijos tapatybės sąvoka kartais kvestionuojama ir apibūdinama kaip sovietmečio šmėkla, fikcija, egzistuojanti tiktai Vakarų politikų protuose. Atsižvelgiant į tokius prieštaringus argumentus straipsnyje siekiama nustatyti pagrindines šių šalių kultūros mainų plėtros tendencijas, atspindėtas knygų, verstų iš latvių ir lietuvių kalbų į estų kalbą, leidyboje. Į vertimo istoriją ir struktūrą žvelgiama per verstinių knygų pavadinimų skaičių, žanrus ir populiariausius autorius. Vertimų katalogai, sudaryti įvairių bibliografijų ir bibliografinių duomenų bazių pagrindu, tapo statistinės analizės pagrindu. Nors pirmasis vertimas iš latvių kalbos siekia XVIII a. pabaigą, pirmoje XIX a. pusėje nepasirodė nė vieno vertimo. Vertimo veikla gerokai pagyvėjo antroje amžiaus pusėje, ypač didelio populiarumo sulaukė sentimentalus romanas Pamaldi mergelė Mai Roos, verstas iš J. Dauge Turaidas jumprava. Pirmieji vertimai iš lietuvių kalbos buvo keli apsakymai, išspausdinti XIX a. pabaigoje Estijos periodiniuose leidiniuose. 1901–1917 m. ryšiai tarp Latvijos ir Estijos intelektualų tapo aktyvesni, o drama, ypač R. Blaumanio pjesės, buvo mėgstamas žanras, nes daugybė saviveiklinio teatro trupių ieškojo naujo repertuaro. Tačiau tuo laiku nepasirodė vertimų iš lietuvių kalbos nei atskiromis knygomis, nei periodiniuose leidiniuose. Kultūriniai mainai su kaimyninėmis tautomis apsiribojo istorinėmis Baltijos provincijomis. Kai 1918 m. visos trys Baltijos šalys tapo nepriklausomos, jos atsidūrė panašioje valstybės kūrimo situacijoje, kuri skatino bendradarbiauti. Kultūriniai ryšiai suintensyvėjo, ypač ketvirtojo dešimtmečio antroje pusėje. Latviškos knygos buvo bemaž nuolat verčiamos, bet pavadinimų skaičius buvo gana kuklus (40 pavad.). Leidėjai nepasitikėjo šių vertimų ekonomine sėkme. Vertimai iš lietuvių kalbos buvo skelbiami periodiniuose leidiniuose. Susidomėjimas lietuvių kultūra paplito ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje. Bendra sovietinės okupacijos patirtis smarkiai paveikė Baltijos vienybės sąvoką. Tos pačios lemties pojūtis sustiprino ryšius tarp visų trijų Baltijos respublikų žmonių. Kultūros mainai, įskaitant vertimus iš regiono kalbų, suintensyvėjo dėl nuoširdaus domėjimosi vienas kito kultūra ir ideologinių sovietinės literatūros skatinimo sumetimų. Pirmoji knyga iš lietuvių kalbos buvo išversta 1954 metais. Atgavus nepriklausomybę, Baltijos tapatybės jausmas susilpnėjo dėl politinės santvarkos, ekonominių sąlygų pokyčių, prieigos prie pasaulio kultūros, galimybių keliauti. Visa tai pakeitė Baltijos tautų kultūrines orientacijas. Vertimai iš latvių ir lietuvių kalbų pasirodo retai, o vertimų iš lietuvių kalbos skaičius ypač sumažėjo (16 pavadinimų per 1992–2008 m.). Tačiau reikėtų išlaikyti nusistovėjusius ryšius su Baltijos šalimis, kad būtų išsaugota įvairovė, plėtotųsi regioninė kultūrinė tapatybė ir būtų apribota globalizacija.

This article studies trends in gender inequality in the domain of fiction books between 1960 and 2009 in France, Germany and the United States by analysing bestseller lists and literary award winners. It is argued that gender inequality is larger in fields or genres where more status is at stake for individual agents, as this causes an influx of men who then 'edge' women out of the field. The study finds evidence for this mechanism, as the presence of female authors in bestseller lists (exponent of the popular culture system) is larger than that among literary award winners (highbrow culture system) in all three countries. Cross-national differences are consistent (US smallest inequality, France largest), emphasizing the importance of field characteristics in explaining social inequalities in cultural production.