Suchergebnisse

The competitive environment encourages organizations to find ways to increase the efficiency of their activities. A new approach to A. Comte sociocracy paradigm, which was oriented towards the creation of a new type of state governance, has been transformed and adapted to the practice of improving organizational management. The article analyses the paradigm of sociocracy as a comprehensive management system that enables employees to be involved in the decision-making process to work together. To identify and formulate the nature of sociocracy as a new paradigm for management of organization, the fundamental principles were supported by theoretical research based on scientific literature sources and publications of management practices. The methods of collecting, analysing, comparing and summarising of information as well as logical generation of conclusions were used for the research. The benefit of new management paradigm for organization and its employees, confirming the effectiveness of the practical application of sociocracy was found in the course of the research.The concept of sociocracy was created by the philosopher A. Comte (Auguste Comte 1798–1857) in the context of a new model of state governance (John-Stuart Mill, 2005). On the basis of sociocrasy a new concept holocracy was created in the US, which exaggerates the "benefits" of the organization and calls to forget personal needs and to devote to a higher goal in the US (Hallas, 2013). The Dutch pacifist and educator Kees Bioke (Boeke) (Hall, 2013) has practically implemented a sociocracy management model at the Bilthoven School in the Netherlands, which has existed till nowadays. Beginning around 1970, Gerard Endenburg developed a management and governance method called Sociocracy while managing his electrical engineering corporation, Endenburg Electrotechnik, in the Netherlands. G. Endenberg developed a management system as an alternative to the classical hierarchical management system. The sociocracy decision-making method has grown in cybernetics, systemic thinking organizations that have had a tremendous impact on commercial activity in America (Mirzagitova, 2014). In Lithuania, the developers of the websites "Meetings", "Talent Safari", and "Primum Esse" disseminate the ideas of sociocracy and teach company leaders about the new paradigm of management that enables employees to be involved in the decision-making process.The essence of sociocracy is to allow people to delegate decisions to expert groups. As all groups of professionals have to report to the whole community, and are selected with the consent of each member, the decision-making process takes place both from the bottom to the top and from the top to the bottom. This creates feedback circles, and thus ensures good communication throughout the organization. The groups of experts act as partly independent in discussing all issues in the meetings of their members, in which each member has equal rights. The groups (referred to as small circles, called Endenberg's rings) have frequent meetings for tactical issues. The decisions made in the group must be in line with the general organization policy. Big groups (big rings) rarely meet and deal with only very important issues. The group leader usually organizes decision-making process by taking operational decisions unilaterally. The method of sociocracy enables all members of an organization to be involved in the organization's management process, where everyone can express their opinion.One of the essential aspects of sociocracy is its dynamism, and therefore sociocracy can be called dynamic management, as it emphasizes the abundance of challenges in today's business environment, where the need for quick and just solutions is necessary. The demand for dynamic management creates some important general constraints on any techniques used: speed and coordination. One of the most important tasks of the company is to organize teamwork and decision making in accordance with the principles of dynamic management. Dynamic management logic considers human power to be an essential element of progress, and effective human collaboration is necessary for the results of the organization. Dynamic management is needed in order to be able to respond flexibly and act in each situation (for example, when it comes to changing opinions because new information is received or previous solutions failed) to enable people to act on their own, quickly and independently, in the same harmonious manner with others. The goal of dynamic management is to combine the paradox: to operate in a harmoniously changing environment, while moving forward quickly and dynamically; to save what works and change what does not work immediately as soon as the "voltage" is identified. The following are demonstrated by the dynamic management of the organization: the decentralization of individual areas of activity; human resources realize their potential freely; setting priorities for action; the involvement of members of the organization in decisionmaking.The introduction of sociocracy as a new organizational management paradigm in the business sector would provide the following benefits: improving decision-making quality throughout the organization, problem solving and teamwork communication, enhancing leadership quality, and increasing the efficiency of meetings. The content analysis revealed the fact that autocracy is not suitable for collective bargaining, and voting as a way of democracy does not allow to make good decisions; therefore, the new organizational management paradigm – sociocracy of practical application helps to improve company management and improve effectiveness. ; Konkurencinė aplinka skatina ieškoti organizacijas moksliškai pagrįstų veiklos efektyvumo ir rezultatyvumo didinimo būdų. Atsirado naujas požiūris į A. Comte'o sociokratijos paradigmą, kuri buvo orientuota į naujo tipo valstybės valdymo kūrimą, transformuota ir adaptuota organizacijų valdymo tobulinimo praktikai, o tai paskatino 2008 metų ekonominė krizė ir verslo kompanijų paieškos, kaip išbristi iš jos. Straipsnyje analizuojama sociokratijos paradigma, kaip visapusė valdymo sistema, sukurianti galimybę įtraukti darbuotojus į sprendimų priėmimo procesą, bendradarbiaujant siekti veikti drauge. Identifikuoti ir suformuluoti sociokratijos, kaip naujos organizacijos valdymo paradigmos, prigimtį ir esminius principus padėjo teorinis tyrimas, atliktas remiantis mokslinės literatūros šaltiniais ir valdymo praktikų įžvalgomis. Identifikuota sociokratijos, kaip naujos valdymo paradigmos, nauda organizacijai ir jos darbuotojams, argumentuojanti sociokratijos praktinio taikymo efektyvumą.

Surveys implemented in the municipalities of the biggest Lithuanian cities in 2013-2014 have indicated the main reasons for the insufficient inclusion of the deaf into the decision-making in municipalities in the Republic of Lithuania. The singleness for the improvement of the situation in municipalities has been modelled on the base of the mentioned results by activating all budgetary and public organisations operating under the Board of Municipality as well as Administration. ; Piliečių dalyvavimas Lietuvos vietos savivaldoje, kaip vienas iš prioritetinių dalykų, yra atvirai skatinamas, bet atskirų socialinių grupių, tarp jų neįgaliųjų, įtraukimas į dalyvaujamąjį valdymą politikoje ir moksle vis dar diskutuojamas retai. Šiuo straipsniu siekiama apibendrinti 2011‒2013 m. LR penkiuose didžiuosiuose miestuose atliktų kurčiųjų dalyvavimo vietos savivaldoje situacijos ir jos gerinimo galimybių tyrimų rezultatus ir modeliuoti dalyvaujamojo valdymo tobulinimo kryptis savivaldybėje. Siekiant numatyto tikslo, apibendrintos mokslininkų įžvalgos apie kurčiųjų įgalinimą dalyvauti vietos savivaldoje ir su tuo susijusi LR teisinė bazė. Taip pat remiantis atliktu kompleksiniu tyrimu siūlomos galimos LR savivaldybėse veikiančių struktūrų (gestų kalbos vertėjų centrų, savivaldybių ir visuomeninių institucijų) aktyvesnės sąveikos su kurčiųjų bendruomene projekcijos. Straipsnyje pristatomuose tyrimuose taikyti mokslinės literatūros ir teisės aktų analizės, apibendrinimo, kompleksinio LR miesto savivaldybių kurčiųjų tyrimo (anoniminė kurčiųjų apklausa, duomenų analizei naudojant SPSS 20.0 paketą; pusiau struktūrizuotas ekspertinis interviu, kurio medžiaga analizuota pasitelkus turinio analizę, išskiriant reikšmingas kategorijas), modeliavimo metodai. Straipsnyje laikomasi sisteminės prieigos, t. y. neįgaliųjų integravimas į sprendimų priėmimą laikomas procesu, turinčiu sistemos požymių (tarpusavyje susijusių, siekiant tikslo nuolat tarpusavyje sąveikaujančių ir išorinės makroaplinkos bei mikroaplinkos veikiamų komponentų (jų grupių) visuma, kurioje svarbus kiekvienas komponentas) ir nuolat tobulintinu, atsižvelgiant į jau naudojamų elementų (šiuo atveju ‒ teisinių ir institucinių mechanizmų) veiksmingumą. Atliktas tyrimas parodė, kad yra gana palanki teisinė sistema kurtiesiems integruoti į pilietinį gyvenimą LR savivaldybėse, į jų sprendimų priėmimo procesus ir veikia atitinkama institucinė sistema: visų savivaldybių tarybose ‒ socialinių reikalų komitetai, dalyje savivaldybių tarybų ‒ neįgaliųjų reikalų tarybos, finansinę paramą iš Vyriausybės per savivaldybę pagal laimėtus projektus gaunantys ir kurčiųjų interesus ginantys kurčiųjų reabilitacijos centrai, 5 didžiuosiuose Lietuvos miestuose, jungiant ir greta esančius kitų rajonų padalinius, – LR Vyriausybės finansuojami gestų kalbos vertėjų centrai. Turint gana panašias galimybes, situacija savivaldybėse skirtinga: kurčiųjų problemos geriau girdimos neįgalių jų tarybas, kurių sudėtyje yra kurtiesiems atstovaujantys asmenys, įsteigusiose savivaldybių tarybose, kurčiųjų interesams sėkmingiau atstovauja visuomeninės organizacijos, turinčios strateginį valdymą, sprendimų priėmimą išmanančių lyderių. Penkiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose atliktas tyrimas (apklausti 302 ne jaunesni kaip 18 m. amžiaus klausos negalią turintys žmonės ir 19 tiesiogiai kurčiųjų klausimus instituciniu lygiu sprendžiančių ekspertų) parodė, kad kurčiųjų įsitraukimas į dalyvaujamąjį valdymą yra gana menkas. Tokį pasyvumą lemiančios pagrindinės priežastys: subjektyvios (kurčiųjų bendruomenės abejingumas ir pasyvumas; kurčiųjų išsilavinimo stoka; nusivylimas politiniais lyderiais), objektyvios, priklausančios nuo galią ir valdžią turinčių institucijų (informacijos prieinamumo problema, gestų kalbos vertėjų trūkumas, pasikeitęs kurčiųjų interesus ginančių struktūrų finansavimas), pozityvių sąveikų tarp savivaldybėje įsikūrusių institucijų ir kurčiųjų bendruomenės bei lyderystės kompetencijų trūkumas. Tyrimas parodė, kad neįgaliųjų ar kitaip socialiai atskirtų asmenų socialinė integracija dar netapo vienu iš horizontaliųjų principų savivaldybės tarybos ir administracijos padalinių veikloje, savivaldybėse nepakankamai išnaudojami ,,minkštieji" veiksniai: sąveikos (bendradarbiavimas, tinklaveika, interesų grupės) tarp skirtingo lygio valdymo institucijų, darbuotojų kompetencijos, NVO aktyvumas ir pan. Modeliuojant situacijos gerinimo projekcijas, akivaizdu, kad daugiausia pastangų gali įdėti jau veikiančios savivaldybių teritorijose institucijos, tiek savivaldos, tiek nacionalinės valdžios, aktyviai bendradarbiaudamos tarpusavyje ir įtraukdamos tuo klausimu kompetentingai galinčias prisidėti aukštojo mokslo, švietimo ir ugdymo institucijas, NVO. Svarbiausia yra motyvacija, noras, kad didėtų klausos negalią turinčių asmenų dalyvavimas sprendimų priėmime. Toliau – kompetencija, išmanymas, kaip tai daryti, suvokiant, kad ši visuomenės grupė savo kultūra, informacijos priėmimo ir perdavimo būdais yra skirtinga ir komunikacija su ja, jos konsultavimas, periodiškas grįžtamasis ryšys reikalauja specifinių kompetencijų ir finansų reikiamoms priemonėms kurti. Bendri projektai, nuolatinis mokymasis, kai proceso dalyviai perduoda vieni kitiems turimus gebėjimus (savivaldybės darbuotojai kurtiesiems – projektų valdymo, įsitraukimo į sprendimų priėmimą, e. valdžios gebėjimus; kurčiųjų šeimos nariai, gestų kalbos vertimo centrai, aukštosios mokyklos savivaldybės darbuotojams – gestų kalbos gebėjimus; NVO, aukštosios mokyklos kurtiesiems – lyderystės, projektų valdymo, dalyvaujamojo valdymo gebėjimus), yra ne mažiau svarbios priemonės situacijai gerinti. Tyrimas parodė dar gana didelę stagnaciją savivaldybėse, gestų kalbos vertimo centruose ‒ būtų galima aktyviau įsitraukti į kurčiųjų integracijos į politinį gyvenimą didinimą. Dar viena situacijos gerinimo kryptis būtų teisės aktų korekcija, numatant ne vien funkcijas, bet ir bendro rezultato – bendradarbiaujant su vietos institucijomis didinti kurčiųjų integraciją į sprendimų priėmimą savivaldybėse – siekimą.