Suchergebnisse

The article seeks to reveal the possibilities of a theoretical interpretation of power in the broad sense and military power in the narrow sense in the context of the realism paradigm, with a deep focus on including intangible resources in the interpretation of power. In the article, the interpretation of power is consciously grounded on the synthesis of power as resources and power as relation perspectives meanwhile applying this synthesis to the analysis of military power. Thus, military power is perceived as covering not only material but also non-material resources and as being contextual in nature. The article forms assumptions that the interpretation of military power depends on the security environment perception of the political and military elite: by changing warfare concepts and force employment methods they introduce military innovations, while military doctrines are an instrument of power conversion– through them the security environment perception is imparted and the structure of military power is changed. Such an interpretation of military power, combining different insights based on the paradigm of realism, allows the formation of an alternative approach to the interpretation of military power. ; Šiame straipsnyje siekiama atskleisti galios plačiąja prasme ir karinės galios siaurąja prasme teorinio aiškinimo realizmo paradigmos kontekste perspektyvas, ypatingą dėmesį skiriant nematerialių išteklių įtraukimo problematikai. Straipsnyje galios aiškinimas grindžiamas galios kaip išteklių ir galios kaip santykio perspektyvų derinimu, laikantis nuostatos, kad galia kaip ištekliai ir galia kaip santykis tarpusavyje glaudžiai susijusios: galios ištekliai– tiek materialūs, tiek nematerialūs– sukuria galios santykį. Ši perspektyva pritaikoma ir karinės galios aiškinimui– karinė galia suvokiama kaip apimanti ne tik materialius, bet ir nematerialius išteklius, be to, esanti kontekstualaus pobūdžio. Straipsnyje formuojamos teorinės prielaidos, jog karinės galios aiškinimas kinta atsižvelgiant į politinio ir karinio elito saugumo aplinkos suvokimą: keisdami karybos koncepcijas ir pajėgų naudojimo būdus jie diegia karines inovacijas, o karinės doktrinos yra galios konversijos priemonė– per jas perteikiamas saugumo aplinkos suvokimas ir keičiama karinės galios struktūra. Toks karinės galios aiškinimas, susiejantis skirtingas realizmo paradigma paremtas įžvalgas, leidžia suformuoti alternatyvų požiūrį į karinės galios aiškinimą.

The article seeks to reveal the possibilities of a theoretical interpretation of power in the broad sense and military power in the narrow sense in the context of the realism paradigm, with a deep focus on including intangible resources in the interpretation of power. In the article, the interpretation of power is consciously grounded on the synthesis of power as resources and power as relation perspectives meanwhile applying this synthesis to the analysis of military power. Thus, military power is perceived as covering not only material but also non-material resources and as being contextual in nature. The article forms assumptions that the interpretation of military power depends on the security environment perception of the political and military elite: by changing warfare concepts and force employment methods they introduce military innovations, while military doctrines are an instrument of power conversion – through them the security environment perception is imparted and the structure of military power is changed. Such an interpretation of military power, combining different insights based on the paradigm of realism, allows the formation of an alternative approach to the interpretation of military power.

The article seeks to reveal the possibilities of a theoretical interpretation of power in the broad sense and military power in the narrow sense in the context of the realism paradigm, with a deep focus on including intangible resources in the interpretation of power. In the article, the interpretation of power is consciously grounded on the synthesis of power as resources and power as relation perspectives meanwhile applying this synthesis to the analysis of military power. Thus, military power is perceived as covering not only material but also non-material resources and as being contextual in nature. The article forms assumptions that the interpretation of military power depends on the security environment perception of the political and military elite: by changing warfare concepts and force employment methods they introduce military innovations, while military doctrines are an instrument of power conversion – through them the security environment perception is imparted and the structure of military power is changed. Such an interpretation of military power, combining different insights based on the paradigm of realism, allows the formation of an alternative approach to the interpretation of military power.

Šio darbo tikslas – iškelti pagrindines kompiuterinių meno informacijos išteklių leidybos, sklaidos ir vartojimo problemas. Apžvalgoje siekiama atskleisti kompiuterinius meno ir muzikos informacijos išteklius, jų vartojimo tendencijas, būdus ir priemones; aptarti svarbesniuosius meno ir muzikos kūrinių leidybos bei sklaidos klausimus; išnagrinėti meno kūrinių autorių teisių apsaugos pagrindines nuostatas*.Computer-based art information resources: survey of publishing spread, distribution and application topicsGintarė Garnytė, Dalius Miežinis
SantraukaThe survey is anued at disclosing computer-based resources of art and music, the ways, tendences of their usage; discussing major problems of publishing and spread of art and music works as well as considering the main rules regulations on copyright protection of art works. The target of this paper is to lay emphasis on the main publication, distribution and application problems of computer-based art informatikon resources.

Žiniasklaida, kaip visuomenės institucija, ypatinga tuo, jog jai būdinga tiek ekonominė, tiek ir politinė veikla. Privatus ir viešas prekių ir paslaugų gamybos pobūdis sąlygoja tai, kad žiniasklaida atlieka svarbią politinę funkciją, informuodama ir konsoliduodama visuomenę, o taip ekonominę – pajamų generavimo – funkciją. Todėl šalia demokratinių įsipareigojimų, žiniasklaidos organizacijos yra taip pat ir verslo įmonės. Tačiau rinkos dėsnių ir komercinės žiniasklaidos dominavimas apsunkina demokratinių funkcijų įgyvendinimą. Nuo 1980-ų metų pabaigos Lietuvos žiniasklaidos raida gali būti skirstoma į keturis etapus: liberalizacijos, diversifikacijos, marketizacijos ir antrąjį diversifikacijos etapą. Pagrindinis dėmesys straipsnyje skiriamas Lietuvos žiniasklaidos organizacijoms ir auditorijoms, taip pat augančiam žiniasklaidos sistemos vaidmeniui politiniame ir socialiniame gyvenime. Kokį vaidmenį atlieka žiniasklaida demokratinėje visuomenėje? Koks jos santykis su galios institucijomis? Kas lemia žiniasklaidos galią? Kokios problemos iškyla realizuojant šią galią? Šie ir kiti klausimai yra kontekstualizuojami ir diskutuojami šiame straipsnyje.Media power in the Lithuaniannews market reconsidered*Kristina Juraitė SummaryThe media as a social actor is particular in the sense that its activities are both economic and political. The production of goods and services is often both private and public; therefore, the media is playing an important political function in informing and consolidating the public, as well as the economic one of generating revenue. Thus, apart from their democratic responsibilities, the media are also run as business enterprises. However, dominance of the market mechanisms and of commercial media makes the fulfilment of democratic functions complicated enough. Since late 1980s, the evolution of the Lithuanian media has passed four phases including liberalization, diversification, marketization and the second phase of diversification. Reflecting on the recent developments of the media in Lithuania, the article focuses on the media organizations and audiences, also increasing role of the media system in political and social life. What is the role of media in a democracy? What is its relationship to the power institutions? What does it make the media powerful? What kind of problems do emerge in executing the power? These and other questions are contextualized and discussed in the article.Key words: Lithuanian media market, advertising, liberalization, marketization, diversification, concentration, popularization.

Žiniasklaida, kaip visuomenės institucija, ypatinga tuo, jog jai būdinga tiek ekonominė, tiek ir politinė veikla. Privatus ir viešas prekių ir paslaugų gamybos pobūdis sąlygoja tai, kad žiniasklaida atlieka svarbią politinę funkciją, informuodama ir konsoliduodama visuomenę, o taip ekonominę – pajamų generavimo – funkciją. Todėl šalia demokratinių įsipareigojimų, žiniasklaidos organizacijos yra taip pat ir verslo įmonės. Tačiau rinkos dėsnių ir komercinės žiniasklaidos dominavimas apsunkina demokratinių funkcijų įgyvendinimą. Nuo 1980-ų metų pabaigos Lietuvos žiniasklaidos raida gali būti skirstoma į keturis etapus: liberalizacijos, diversifikacijos, marketizacijos ir antrąjį diversifikacijos etapą. Pagrindinis dėmesys straipsnyje skiriamas Lietuvos žiniasklaidos organizacijoms ir auditorijoms, taip pat augančiam žiniasklaidos sistemos vaidmeniui politiniame ir socialiniame gyvenime. Kokį vaidmenį atlieka žiniasklaida demokratinėje visuomenėje? Koks jos santykis su galios institucijomis? Kas lemia žiniasklaidos galią? Kokios problemos iškyla realizuojant šią galią? Šie ir kiti klausimai yra kontekstualizuojami ir diskutuojami šiame straipsnyje.Media power in the Lithuanian news market reconsidered*Kristina Juraitė
SummaryThe media as a social actor is particular in the sense that its activities are both economic and political. The production of goods and services is often both private and public; therefore, the media is playing an important political function in informing and consolidating the public, as well as the economic one of generating revenue. Thus, apart from their democratic responsibilities, the media are also run as business enterprises. However, dominance of the market mechanisms and of commercial media makes the fulfilment of democratic functions complicated enough. Since late 1980s, the evolution of the Lithuanian media has passed four phases including liberalization, diversification, marketization and the second phase of diversification. Reflecting on the recent developments of the media in Lithuania, the article focuses on the media organizations and audiences, also increasing role of the media system in political and social life. What is the role of media in a democracy? What is its relationship to the power institutions? What does it make the media powerful? What kind of problems do emerge in executing the power? These and other questions are contextualized and discussed in the article.Key words: Lithuanian media market, advertising, liberalization, marketization, diversification, concentration, popularization.

Galios savoka yra viena is pagrindiniu, taciau taip pat ir viena is labiausiai gincijamu savoku politikos moksle bei gimininguose socialiniuose moksluose. Straipsnyje apzvelgiami teoriniai debatai del galios savokos reiksmes tarp sociologu ir politologu, prasideje XX amziaus septintajame desimtmetyje - vadinamieji 'galios veidu debatai' - bei galios santykis su giminingomis autoriteto (teisetos valdzios) ir prievartos savokomis. Straipsnio tikslas yra sudaryti 'tarpparadigmine' savokos taksonomija ir isskirti konceptualias 'galios' ribas. 'Galios' savokos ribozenkliais pasirenkamos butent 'autoriteto' ir 'prievartos' savokos, pirmaja is ju tapatinant su galios maksimumu, o antraja - su visisku galios eliminavimu, kai ja pakeicia fizine kontrole. Tai nera vienintele politologiniame diskurse aptinkama galios samprata, nes kai kurie politikos mokslu atstovai, ypac tarptautiniu santykiu tyrinetojai, galia tapatina butent su fizine jega. Vis delto dauguma sociologu ir politikos teoretiku palaiko pozicija (jai atstovaujama ir straipsnyje), jog galia baigiasi ten, kur prasideda prievarta Power is one of the basic, but at the same time one of the most disputed concepts in political science, as well as other social sciences contiguous to it. The article starts by reviewing an ongoing debate between political scientists and sociologists which started around 1960s - the so-called 'faces of power debate' - and moves on to evaluate the conceptual relation between power, on the one hand, and authority and coercion on the other. The somewhat modest goal of this endeavour is to design a taxonomy of, as well as to mark the limits of the concept in question. 'Authority' and 'coercion' (meaning 'physical force') are thus chosen as conceptual markers, the former corresponding to the maximum power with minimum opposition and the latter denoting the complete loss of power in exchange for sheer physical control over outcomes. This is not the only perception of power typical to the political science discourse; some political scientists, namely scholars of international relations, identify the exercise of power precisely with physical coercion by which certain object of value is secured. However, most of the more sophisticated accounts of power in social and political theory favour the conceptual limits proposed in this article. Adapted from the source document.

1997 m. birželio 19 d. Vilniaus universitete A. Mickevičius apgynė filosofijos daktaro disertaciją "Galios valia ir pasaulio interpretacija F. Nietzsche's filosofijoje". Mokslinis darbo vadovas – prof. E. Nekrašas, oficialieji oponentai: prof. A. Gaižutis ir doc. K. Stoškus. Disertacijoje nagrinėjama galios principu pagrįstos filosofijos prigimtis ir ypatumai, parodomas F. Nietzsche's kritikos pobūdis ir mastas klasikinio mąstymo paradigmos atžvilgiu, aptariamas galios valios sukeltas novatoriškumas, sietinas su perspektyvistinio (interpretacinio) pažinimo samprata, analizuojama F. Nietzsche's atlikta klasikinio (dualistinio) mąstymo, o kartu ir nihilizmo, įveika.

Šio mokslinio straipsnio tikslas – išanalizuoti karinės tarnybos ir kario šeimos pareigų derinimo sprendimus. Straipsnyje aptariama kario šeimos samprata, karinės tarnybos ir kario šeimos sąveika, atskleisti Lietuvos kariuomenės (toliau – LK) sprendimai, susiję su karinės tarnybos ir kario šeimos pareigų derinimu. Empirinė straipsnio dalis remiasi originaliu puskarininkių nuomonės apie karinės tarnybos ir kario šeimos pareigų derinimo problemas ir LK taikomus sprendimus tyrimu, kuris buvo atliktas 2019 m. pavasarį. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad LK sprendimai yra orientuoti į paramą kariui bei jo šeimai ir yra taikomi visuose karinės tarnybos ciklo etapuose; problemiškiausios sritys, kurioms reikalingi LK sprendimai – tai tarnybos užduoties vykdymo laikas, atskirtis nuo šeimos ir tarnyba Tarptautinėse misijose (toliau – TO misijos); daugiausiai problemų kyla finansų ir ne finansų srityse.

Šio mokslinio straipsnio tikslas – išanalizuoti karinės tarnybos ir kario šeimos pareigų derinimo sprendimus. Straipsnyje aptariama kario šeimos samprata, karinės tarnybos ir kario šeimos sąveika, atskleisti Lietuvos kariuomenės (toliau – LK) sprendimai, susiję su karinės tarnybos ir kario šeimos pareigų derinimu. Empirinė straipsnio dalis remiasi originaliu puskarininkių nuomonės apie karinės tarnybos ir kario šeimos pareigų derinimo problemas ir LK taikomus sprendimus tyrimu, kuris buvo atliktas 2019 m. pavasarį. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad LK sprendimai yra orientuoti į paramą kariui bei jo šeimai ir yra taikomi visuose karinės tarnybos ciklo etapuose; problemiškiausios sritys, kurioms reikalingi LK sprendimai – tai tarnybos užduoties vykdymo laikas, atskirtis nuo šeimos ir tarnyba Tarptautinėse misijose (toliau – TO misijos); daugiausiai problemų kyla finansų ir ne finansų srityse.