Suchergebnisse
Filter
12 Ergebnisse
Sortierung:
LIETUVOS VIESOJO SEKTORIAUS ORGANIZACIJU VADOVU KAITA IR POLITIZACIJA
In: Politologija, Band 2, Heft 74, S. 3-37
ISSN: 1392-1681
Siame ivadiniame straipsnyje pristatomi specialiojo 'Politologijos' numerio tiriamieji klausimai ir turinys, taip pat pateikiamas bendras analizes pagrindas, kuri taikant nagrinejama, kokie veiksniai gali paaiskinti vadovu kaita ir politizacija skirtingose Lietuvos viesojo sektoriaus organizaciju (agenturu, valstybes valdomu imoniu, asmens sveikatos prieziuros ir svietimo istaigu) grupese. Palyginus visu straipsniu rezultatus nustatyta, kad viesojo sektoriaus organizaciju vadovu kaita geriausiai paaiskina valdanciosios daugumos ir vyriausybiu pokyciai, o politizacija - politiniu partiju dalyvavimas valdzioje, ju tinklai ir politiku isitikinimai. Taciau asmens sveikatos prieziuros ir svietimo istaigu grupese, kurioms budinga didesne politizacija, yra statistinis rysys tarp vadovu stabilumo ir politizacijos. Valstybes tarnybos reglamentavimo bei teisiniu nuostatu igyvendinimo uztikrinimo veiksnys nera labai reiksmingas - tai daro itaka tik ribotam istaigu prie ministeriju vadovu skaiciui. Pagaliau aiskinant politizacijos skirtumus gana svarbus yra tokie viesojo administravimo veiksniai kaip politinis valdymo sriciu jautrumas ir finansiniai organizaciju istekliai This introductory article presents the common research questions of this special issue and offers a joint framework for analysing the change and politicisation of the senior levels of management of different groups of Lithuanian public sector organisations (agencies, state-owned enterprises, personal health care organisations and educational organisations). A comparison of all contributions to this special issue revealed that repeating alterations of governing majorities and governments best explain the frequent turnover of heads of different Lithuanian public sector organisations (except those of personal health care and educational organisations). However, their politicisation is associated with party entrenchment in power, density of the party networks and politicians' beliefs. Furthermore, variations in the scope of politicisation are related to such administrative factors as the political salience of policy areas and organisational functions, as well as the budget size. Therefore, it is the interplay of political and administrative factors that determines the change and politicisation of management in various public sector organisations. Adapted from the source document.
Neatrasta galia: Lietuvos pilietinės visuomenės žemėlapis
In: Studijos 2
Engl. Zsfassung S. 275 - [290] u.d.T.: Diagnosis of the state of Lithuanian civil society
POLITIZUOTI(S) AR NE(SI)POLITIZUOTI? LIETUVOS ASMENS SVEIKATOS PRIEZIUROS ISTAIGU VADOVU ATVEJIS
In: Politologija, Band 2, Heft 74, S. 96-122
ISSN: 1392-1681
Straipsnyje analizuojama Lietuvos asmens sveikatos prieziuros istaigu vadovu kaita ir politizacija 1997-2013 m. Politizacijos fenomenas yra daugiausia tyrinetas nacionaliniu lygiu. Taeiau sutariama, kad esmines priezastys, kodel vyksta politizacija, vis dar nera aiskios. Ziniu apie sveikatos apsaugos sistemos politizacija trukumas yra problema, nes politizuotu asmens sveikatos prieziuros istaigu vadovu skaieius virsija 50 %. Straipsnyje parodoma, kad politizacijos masta geriausiai paaiskina ne partines sistemos stabilumas (meru ir asmens sveikatos prieziuros ministru kaita), o vidiniai asmens sveikatos prieziuros vadovu motyvai. Todel ateities tyrimams reikia daugiau demesio skirti ne politizacijos 'is virsaus zemyn', o politizacijos 'is apaeios aukstyn' studijoms This article deals with the change and politicisation of the senior levels of management in the Lithuanian personal health care organisations in the period 1997-2013. A lack of understanding of the underlying mechanism for politicisation of the healthcare system is a problem, as the number of politicised managers in personal health care organisations exceeds 50%. The analysis revealed that the scope of politicisation is best explained not by the instability of the party system (the change of mayors and ministers for health care) but by the inner motivation of managers. The managers of personal health care organisations may be eager to engage in political activities, as belonging to a party ensures greater job stability. Therefore, the future studies need to focus on the 'bottom-up' rather than 'top-down' type of politicisation. Adapted from the source document.
World Affairs Online
Ideologija ir fikcija (Kietas riesutelis)
In: Politologija, Heft 69, S. 154-184
ISSN: 1392-1681