Suchergebnisse

Pastaraisiais metais Lietuvoje vis labiau diskutuojama dėl politinėms partijoms skiriamų valstybės biu­džeto lėšų, jų didinimo, kontroliavimo ar. areštavimo. Politinės partijos yra tas subjektas, kuris atlieka mediaciją tarp valstybės ir visuomenės. Valstybė yra tuo suinteresuota, todėl skiria joms tam tikrą finan­sinę paramą, tarsi laikydamasi romėniškos maksimos do ut des. Korupcinių grėsmių požiūriu valstybės biudžeto lėšos yra patikimiausias politinių partijų finansavimo šaltinis, tačiau čia taip pat slypi pavojus, jog politinės partijos praras savo prigimtį ir taps kvazivalstybinėmis organizacijomis, atitrūkusiomis nuo visuomenės grupių ir jų "natūralaus" suinteresuotumo finansiškai paremti joms priimtinas politines pro­gramas ir jų įgyvendintojus. Turint tai omenyje, šiame straipsnyje analizuojami Lietuvos politinių partijų finansavimo iš valstybės biu­džeto būdai ir formos. Remiantis kitų Europos valstybių patirtimi, atskleidžiami diskutuotini pasirinkto valstybinio politinių partijų finansavimo modelio aspektai, neproporcingos viešosios paramos proble­matika. Be to, pateikiamos rekomendacijos tobulinti reglamentavimą, kurio inicijuotos pataisos "įstrigo" parlamentinėje procedūroje arba po priėmimo netapo reikiamai veiksmingomis. In Lithuania the funds from the state budget assigned to political parties, its growth, control and. arrest have become a topic of increasing debate over the last years. Political parties are the subject who performs mediation between the state and the society. The state is interested in the abovementioned function and therefore it assigns particular financial support to political parties as if conferred with the Roman maxim do ut des. At the standpoint of threats of corruption the state budget allocations are the most reliable source of funding for political parties, however, there is a risk that political parties will be deprived of their nature and turn into quasi governmental organisations that have lost touch with groups of the society and their "genuine" interest to support beneficial political programmes and their executers financially. While taking this into account the article deals with the ways and forms of financing the political parties from the state budget. Arguable issues of the model chosen by the state to fund political parties and the proble­matics of non proportionate public support are revealed in the article with reference to the experience of Eu­ropean states. Moreover, recommendations how to improve legal regulation whose initiated amendments "stuck" in the parliamentary procedure or did not become due effective after their adoption are provided.

Politinių partijų finansavimas – vienas iš labiausiai dinamiškų ir problemiškų viešosios teisės institutų, kuriame susipina įvairūs "tarpdalykiniai" klausimai, t. y. konstitucinės, administracinės, mokesčių ar baudžiamosios teisės aspektai. 1999 m. M. Bložė teigė, kad Lietuvoje politinių partijų finansavimas ir jo tyrimo problemos išgyvena tik embrioninį laikotarpį [23, p. 23]. Antruoju aspektu padėtis mažai tepa­sikeitė, nes iki šiol mokslinių tyrimų šiuo klausimu beveik nėra, o tuose, kurie buvo paskelbti, nėra išsa­mios Lietuvos situacijos analizės. Tai stebina, nes pastarųjų metų Lietuvos tikrovėje kaip niekada daug praktinių politinių partijų finansavimo neaiškumų ir "skandalų", kurie gali būti atitinkamai vertinami ir sprendžiami teoriniu (konceptualiu) požiūriu. Šis straipsnis – tai bandymas bent iš dalies užpildyti Lietu­vos konstitucinės teisės mokslo spragą.Straipsnyje analizuojama, kokie subjektai ir kokiomis formomis turi teisę finansuoti Lietuvos politines partijas ir kokią tai turi įtaką jų nepriklausomumui. Autorė, atsižvelgdama į kitų Europos valstybių patirtį šioje srityje, atskleidžia Lietuvos politinių partijų finansavimo teisinio reguliavimo trūkumus ir pranašu­mus bei pateikia siūlytinų korekcijų rekomendacijas. Financing of political parties is one of the most dinamic and problematic institutes of public law. It con­tais variuos "interdisciplinary" issues, i. e. aspects of constitutional, administrative, tax or criminal law. In 1999 M. Bložė maintained that financing of political parties and its research problems were in the seminal state in Lithuania [23, p. 23]. At second dimension the situation changed only a little, because there are practically no scientific researches on this issue and the published ones do not carry compre­hensive analysis of Lithuanian situation. This fact surprises a lot since recently have occurred a number of practical party finance obscurities and "scandals" in the reality of Lithuania. They could be respectively evaluated and adjudicated from a theoretical (conceptual) viewpoint. This article is an attempt to fill (at least – partly) the gap originated in the jurisprudence of Lithuanian constitutional law.The subjects possessing a right to contribute towards Lithuanian political parties, the forms of such contributions and in view of that the impact on the independence of political parties are analyzed in this article. The author, considering the practise of other European countries in this scope, reveals the advan­tages and disadvantages of Lithuanian legal reguliation on finansing of political parties and introduces recommendations for suggested corrections.

Democratic politics cannot proceed without financial resources. Political parties would be unable to organize themselves, politicians could not communicate with the public, and the election campaigns could not be held if money was not collected. Therefore political funding is not only indispensable, it is necessary. Over the past several years, party financing scandals have shaken countries in every region of the world. This has led to increased contempt for and public disillusionment with parties and politicians, and undermined the public's confidence in the political process. There is no simple answer to how political finance should be organized, but there is much to be learned from current experiences in different parts of the world. The Western European democracies have emphasized distributive measures, especially cash subsidies to political parties and several countries in the region support fund-raising from individuals by tax incentives. The public money is provided almost without any obligations. Some countries, including Lithuania, have been very dependent on public funds which now have become the dominant source of income. Where regulations are limited it is because the privacy of parties and donors are emphasized. Financing of political parties has led to severe problems in various countries. There are at least two basic reasons: 1. Loopholes: although contributions to political parties and to election campaigns are two of the most important and most direct channels through which money may be use to influence politics, they are not the only ones. Restrictions on the financing of parties and election campaigns are likely to prove ineffective if other forms of politically relevant financing remain unchecked. 2. Inadequate enforcement: In a field as controversial and complex as the funding of parties and campaigns, law require effective supervision and implementation. Enforcement demands a strong authority endowed with sufficient legal powers to supervise, verify, investigate, and if necessary institute legal proceedings. The purpose of legislation has varied from country to country depending on the particular problems which have acted as the spur to reform. Controlling corruption has been a primary aim of the most reform efforts. A common argument for making it compulsory to declare political contributions is that is likely to deter politicians from entering into shady deals in exchange for contributions. Political corruption is a prominent issue and illegal funding of political parties undermines the democratic system as a whole. Parties receive large donations from a few wealthy donors while the income from membership subscriptions are insignificant. The system of regulations on financing of political parties is in permanent fluctuation— the state cannot stop amending and improving this system. No ideal model has been adopted anywhere in the world. Lithuania is on its way of looking for the best model possible. ; 2010 m. rugsėjo 15 d. įsigaliojo naujasis Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymas, gana kontroversiškai vertinamas tiek politinių sluoksnių, tiek visuomenės. Šiame straipsnyje keliamas tikslas paanalizuoti tris klausimus: 1) politinių partijų finansavimo iš šalies biudžeto teorinius aspektus, akcentuojant finansavimo būtinumą, būdus ir pagrindinius principu; 2) parodyti nagrinėjamos problemos nuostatų pokyčius naujajame įstatyme, lyginant su 2004 m. Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymu; 3) pateikti faktinę partijų finansavimo iš valstybės biudžeto analizę per pastarąjį dešimtmetį. Reikia pasakyti, kad analizuojami tik partijų finansavimo iš biudžeto klausimai, o kiti šaltiniai šiame straipsnyje plačiau nenagrinėjami. Tokį pasirinkimą lėmė tai, kad šis aspektas sukelia daugiausia diskusijų tiek teoriniu, tiek politiniu lygmeniu.

Politinių partijų ir kandidatų vykdoma lėšų rinkimo komunikacija, turinti ilgametę tradiciją daugelyje Vakarų valstybių ir ypač Jungtinėse Valstijose, pastaraisiais metais yra vis ryškiau matoma ir Lietuvoje. Tarp galimų šios tendencijos priežasčių verta nurodyti ne tik besikeičiančią lėšų aukojimo kultūrą, bet ir svarbų įstatymų pakeitimą: siekiant skaidrumo, nuo 2012 m. sausio Lietuvos politinėms partijoms yra draudžiama gauti finansinę paramą iš verslo įmonių, tačiau yra leidžiama gauti finansinę paramą iš gyventojų, aukojančių 1 procentą pajamų mokesčio. Per pastaruosius keletą metų ši galimybė tapo svarbia politinių partijų finansavimo dalimi, todėl daugelis politinių partijų aktyviai vykdo 1 procento pajamų mokesčio rinkimo komunikaciją, pateikdamos skirtingus argumentus, kodėl Lietuvos piliečiai turėtų joms aukoti 1 procentą pajamų mokesčio. Tyrimu siekiama išsiaiškinti Lietuvos politinių partijų vykdomoje lėšų rinkimo komunikacijoje naudojamų argumentavimo būdų specifiką ir argumentavimo tendencijas. Tyrimo metu atlikta 1 procento pajamų mokesčio rinkimo komunikacijos, kurią internete vykdo Lietuvos politinės partijos, kiekybinė turinio analizė, paremta teorine argumentavimo raiškos struktūra: racionalumo, emocingumo ir patikimumo įtikinėjimo kategorijomis. Analizuojami Lietuvos politinių partijų pateikti argumentai ir naudojami argumentavimo būdai, 2018 metų 1 procento pajamų mokesčio rinkimo kampanijos metu užfiksuoti trijose komunikacijos priemonėse: oficialiose politinių partijų interneto svetainėse, oficialiose politinių partijų paskyrose socialinių tinklų svetainėje "Facebook" ir oficialiuose politinių partijų siunčiamuose elektroniniuose naujienlaiškiuose.

This article presents the dual conception of legal regulation of funding of political parties. In general, funding of political parties is considered as part of public law, however, this article explains that it also could be understood as an institute of private law. When funding of political parties is analysed not only through the conception of public law, but also taking into consideration the idea of private law, it is possible to apply different (than usual) principles of legal regulation of such relations. Those principles are followed in this article in order to reveal different practical problems pertaining to legal regulation of political party funding. A conclusion is made that the legal provisions on funding of political parties form an integral system that consists of both public law and private law provisions. The relations when natural and legal persons assign property to political parties are considered as part of private law and those property relations that are based on state subsidies to political parties or other financial support by the state are the object of public law regulation. In the case of Lithuania, all such relations are regulated by the Law on Funding of, and Control Over Funding of Political Parties and Political Campaigns, which is an act of private law and also a source of public law. The legal regulation that stems from this law is supplemented by the Civil Code of the Republic of Lithuania and other related laws. The legislator, while regulating the legal relations pertaining to the funding of political parties, and the courts, when dealing with disputes related to those relations, are advised to take into consideration the general principles of civil law. It is important to point out that some legal provisions of the Law on Funding of Political Parties that are in force as of 1 January 2012 are against those principles. A prohibition for legal persons and limitations for natural persons to fund political parties should be critically considered, since those restrictions limit the possibilities for private persons to dispose their property and for political parties – to acquire it. Moreover, it is important to point out that such restrictions can be circumvented by assigning property through a third party and by other legal means. In order to avoid such cases, it is recommended to provide an opportunity for natural and legal persons to fund political parties, but with reasonable limitations for such donations. ; Straipsnyje pristatomas politinių partijų finansavimo teisinio reglamentavimo prigimties dvilypiškumas. Nors paprastai politinių partijų finansavimas yra suprantamas kaip išimtinai viešosios teisės institutas, šiame darbe atskleidžiama, kad politinių partijų turto įgijimo neatlygintinai (finansavimo) santykiai taip pat gali būti priskirti privatinės teisės reguliavimo dalykui. Vertinant politinių partijų finansavimą ne tik per viešosios, bet ir privatinės teisės prizmę, atsiranda prielaidos taikyti visai kitus, nei įprasta, šių santykių reglamentavimo principus. Jais šiame straipsnyje remiamasi analizuojant konkrečius su politinių partijų finansavimu susijusius praktinius klausimus, tarp kurių ir nuo 2012 m. sausio 1 d. įsigaliojusios Lietuvos Respublikos politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo pataisos, kuriomis juridiniams asmenims uždrausta, o fiziniams asmenims apribota teisė neatlygintinai perleisti turtą politinėms partijoms.

Straipsnyje aptariami parlamentinės veiklos finansavimo bendrieji ir nacionaliniai aspektai politinių partijų, konkrečiai – netiesioginio valstybinio politinių partijų finansavimo – kontekste. Nagrinėjant šį klausimą, dėmesio skiriama tiek teisinei, tiek ir politologinei dimensijoms, be to, pateikiami ryškiausi tam tikrų atvejų pavyzdžiai, identifikuoti tiek pačios autorės, tiek ir žiniasklaidos. Siekiant atskleisti, kiek lėšos, skirtos parlamentinei veiklai finansuoti, ar kitokia faktinė parama parlamentarams ar parlamentinėms frakcijoms gali būti "įsisavinima" jų atstovaujamųjų politinių partijų, šiame straipsnyje taip pat atskirai analizuojami tokie parlamentinės veiklos finansavimo subinstituto elementai kaip finansinės atskaitomybės pareiga ar Lietuvos Respublikos Seimo narių padėjėjų-sekretorių, tai yra vadinamojo Seimo nario kabineto, potencialas tapti partinio aparato sudedamąja dalimi.

This master's paper uses controversial issue of party financing as an example to explore the effectiveness of a particular regulation. The aim of the paper is to give an objective overview of the issue of political party financing in Lithuania that may be worth while elaborating and before adopting new regulations in this sphere. Author discusses the situation in Lithuania and other countries thus giving the analysis and recommendations for particular circumstances of party finance in country. In this master's paper main further-used concepts are analysed, looking for answers to questions like: how to ensure the transparency of the funding of political parties? What are the preconditions for regulation to be effective? How far should public funding be used to support political parties? As legislation on financing of political parties is studied, the master's paper searches for main ideas about political parties and the notion what is the aim of financing regulation. Consequently, the answer allows formulating the aim and objectives of party finance regulations introduced in Lithuania, and seeing the main problems obstructing the reaching of the aim. The present problems in Lithuania include, first, lack of control and transparency, second, unfairness in political struggle, and financial barriers to enter it, third, threat of corruption and illegal influences of sponsors, fourth, violation of limitations and restrictions, and finally, fall-off in public trust of political parties. The main part of the paper is devoted to the analysis of concrete regulations – which of proposed or recommended means can be the most effective to reach the stated aim and overcome the problems. Explored are the regulations on disclosure, control and sanctions, income, expenditure regulations, and regulations on public funding.

This master's paper uses controversial issue of party financing as an example to explore the effectiveness of a particular regulation. The aim of the paper is to give an objective overview of the issue of political party financing in Lithuania that may be worth while elaborating and before adopting new regulations in this sphere. Author discusses the situation in Lithuania and other countries thus giving the analysis and recommendations for particular circumstances of party finance in country. In this master's paper main further-used concepts are analysed, looking for answers to questions like: how to ensure the transparency of the funding of political parties? What are the preconditions for regulation to be effective? How far should public funding be used to support political parties? As legislation on financing of political parties is studied, the master's paper searches for main ideas about political parties and the notion what is the aim of financing regulation. Consequently, the answer allows formulating the aim and objectives of party finance regulations introduced in Lithuania, and seeing the main problems obstructing the reaching of the aim. The present problems in Lithuania include, first, lack of control and transparency, second, unfairness in political struggle, and financial barriers to enter it, third, threat of corruption and illegal influences of sponsors, fourth, violation of limitations and restrictions, and finally, fall-off in public trust of political parties. The main part of the paper is devoted to the analysis of concrete regulations – which of proposed or recommended means can be the most effective to reach the stated aim and overcome the problems. Explored are the regulations on disclosure, control and sanctions, income, expenditure regulations, and regulations on public funding.

This master's paper uses controversial issue of party financing as an example to explore the effectiveness of a particular regulation. The aim of the paper is to give an objective overview of the issue of political party financing in Lithuania that may be worth while elaborating and before adopting new regulations in this sphere. Author discusses the situation in Lithuania and other countries thus giving the analysis and recommendations for particular circumstances of party finance in country. In this master's paper main further-used concepts are analysed, looking for answers to questions like: how to ensure the transparency of the funding of political parties? What are the preconditions for regulation to be effective? How far should public funding be used to support political parties? As legislation on financing of political parties is studied, the master's paper searches for main ideas about political parties and the notion what is the aim of financing regulation. Consequently, the answer allows formulating the aim and objectives of party finance regulations introduced in Lithuania, and seeing the main problems obstructing the reaching of the aim. The present problems in Lithuania include, first, lack of control and transparency, second, unfairness in political struggle, and financial barriers to enter it, third, threat of corruption and illegal influences of sponsors, fourth, violation of limitations and restrictions, and finally, fall-off in public trust of political parties. The main part of the paper is devoted to the analysis of concrete regulations – which of proposed or recommended means can be the most effective to reach the stated aim and overcome the problems. Explored are the regulations on disclosure, control and sanctions, income, expenditure regulations, and regulations on public funding.

This master's paper uses controversial issue of party financing as an example to explore the effectiveness of a particular regulation. The aim of the paper is to give an objective overview of the issue of political party financing in Lithuania that may be worth while elaborating and before adopting new regulations in this sphere. Author discusses the situation in Lithuania and other countries thus giving the analysis and recommendations for particular circumstances of party finance in country. In this master's paper main further-used concepts are analysed, looking for answers to questions like: how to ensure the transparency of the funding of political parties? What are the preconditions for regulation to be effective? How far should public funding be used to support political parties? As legislation on financing of political parties is studied, the master's paper searches for main ideas about political parties and the notion what is the aim of financing regulation. Consequently, the answer allows formulating the aim and objectives of party finance regulations introduced in Lithuania, and seeing the main problems obstructing the reaching of the aim. The present problems in Lithuania include, first, lack of control and transparency, second, unfairness in political struggle, and financial barriers to enter it, third, threat of corruption and illegal influences of sponsors, fourth, violation of limitations and restrictions, and finally, fall-off in public trust of political parties. The main part of the paper is devoted to the analysis of concrete regulations – which of proposed or recommended means can be the most effective to reach the stated aim and overcome the problems. Explored are the regulations on disclosure, control and sanctions, income, expenditure regulations, and regulations on public funding.

In this article we analyze the legal regulation and scientific research on political finance in the United States and Europe. The aim is by analyzing the research on political fundraising carried out in the United States and Europe, to find out the main trends and lack of research. This analysis is relevant because it helps better understand the context of political finance in the United States and Europe, also to identify the trends and the need of future research. Moreover, the analysis and the introduction of topics of political finance research can become the basis of future research on political finance in the United States and Europe. The analysis of legal regulation of political finance suggests that the laws on political finance in the United States and European countries are often distinct, but in most cases the conditions for fundraising is good in both instances. The analysis of scientific research helped identify the main directions of the research in the United States and Europe. It was found out that the main research direction in which European countries fall behind the United States is fundraising from individual donors, and especially using internet as the channel of communication for fundraising. It was noticed that there is a lack of research analyzing fundraising from the perspective of communication, also analyzing the possibilities of improving fundraising mechanisms to raise more funds from individual donors, especially using the power of internet. ; Straipsnyje apžvelgiamas Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos šalių politinio finansavimo teisinis reguliavimas ir analizuojami mokslo darbai, kuriuose tiriamas šių šalių politinis finansavimas. Straipsnio tikslas – išnagrinėjus Jungtinėse Valstijose ir Europos valstybėse atliktus partijų ir politikų vykdomo lėšų rinkimo tyrimus, nustatyti pagrindines šių tyrimų kryptis ir trūkstamų tyrimų temas. Tokios analizės aktualumas grindžiamas tuo, kad tyrimų analizė padeda geriau suprasti politinio finansavimo situaciją Jungtinėse Valstijose ir Europos valstybėse, nustatyti šia tema atliekamų tyrimų tendencijas bei naujų tyrimų poreikį. Be to, tokia analizė ir susistemintas politinio finansavimo tyrimų tematikos pateikimas gali būti kaip pagrindas būsimiems politinio finansavimo tyrimams Jungtinėse Valstijose ar Europos valstybėse. Politinio finansavimo teisinio reguliavimo apžvalga leidžia teigti, kad Jungtinėse Valstijose ir Europos šalyse galiojantys politinio finansavimo įstatymai dažnai skiriasi, tačiau ir vienur, ir kitur daugeliu atvejų yra sudarytos palankios sąlygos partijoms bei politikams rinkti lėšas iš rėmėjų. Išanalizavus mokslinius tyrimus, išskirtos pagrindinės jų kryptys Jungtinėse Valstijose ir Europoje. Nustatyta, kad politinio finansavimo tyrimų sritis, kurioje Europos šalys labiausiai atsilieka nuo Jungtinių Valstijų, yra lėšų rinkimas iš individualių aukotojų, ypač pasitelkiant internetą, kaip lėšų rinkimo komunikacijos priemonę. Pastebėta, kad trūksta tyrimų, kuriuose lėšų rinkimas būtų analizuojamas iš komunikacijos perspektyvos. Straipsnyje taip pat tiriamos partijų ir politikų galimybės pritraukti daugiau lėšų iš individualių aukotojų, ypač pasitelkiant interneto galimybes.

Kognityvinėje lingvistikoje metafora yra suvokiama ne tik kaip patogus būdas kalbėti apie kasdienius realaus gyvenimo reiškinius, bet ir kaip mąstymo bei komunikacijos priemonė, t. y. metafora susieja mintis, paaiškina abstrakčius ir sunkiai suvokiamus reiškinius, perteikia esmę, emocijas ir kt. Gausūs politinio diskurso metaforų tyrimai rodo, kad metafora yra suvokiama kaip ideologinė priemonė, kuria bandoma paveikti, įtikinti ir manipuliuoti žmonėmis. Kaip teigia Jonathanas Charteris-Blackas, politikai bando kuo geriau pateikti save, t. y. legitimizuotis, parodydami esantys charizmatiški lyderiai, kurie geba sėkmingai valdyti šalį. Legitimizacija yra glaudžiai susijusi su delegitimizacija, t. y. neigiamu kito pristatymu. Metafora, kaip ideologijos kognityvinis mechanizmas, tampa teigiamo savęs ir neigiamo "kito" pateikimo įrankiu. Straipsnyje bandoma pažvelgti, kaip dvi Lietuvos politinės jėgos – 2008–2012 m. valdančioji partija (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai) ir opozicinė koalicija (Lietuvos socialdemokratų, Darbo ir "Tvarkos ir teisingumo" partijos) – legitimizuoja save ir delegitimizuoja kitas politines jėgas per jėgos metaforą, konceptualizuojant 2008 metų ekonominę ir finansinę krizę. Tyrimas atliktas taikant kritinės metaforos analizės metodą (KMA) (Charteris-Black, 2005), kurio esmę sudaro trijų žingsnių procedūra: 1) kalbinis lygmuo – lingvistinės metaforos yra identifikuojamos tekste; 2) mąstymo lygmuo – lingvistinės metaforos interpretuojamos, siejant jas su konceptualiomis metaforomis; 3) retorinis lygmuo – metaforos aiškinamos, siejant jas su legitimizacijos ir delegitimizacijos procesais.