Suchergebnisse

In this article we analyze the legal regulation and scientific research on political finance in the United States and Europe. The aim is by analyzing the research on political fundraising carried out in the United States and Europe, to find out the main trends and lack of research. This analysis is relevant because it helps better understand the context of political finance in the United States and Europe, also to identify the trends and the need of future research. Moreover, the analysis and the introduction of topics of political finance research can become the basis of future research on political finance in the United States and Europe. The analysis of legal regulation of political finance suggests that the laws on political finance in the United States and European countries are often distinct, but in most cases the conditions for fundraising is good in both instances. The analysis of scientific research helped identify the main directions of the research in the United States and Europe. It was found out that the main research direction in which European countries fall behind the United States is fundraising from individual donors, and especially using internet as the channel of communication for fundraising. It was noticed that there is a lack of research analyzing fundraising from the perspective of communication, also analyzing the possibilities of improving fundraising mechanisms to raise more funds from individual donors, especially using the power of internet. ; Straipsnyje apžvelgiamas Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos šalių politinio finansavimo teisinis reguliavimas ir analizuojami mokslo darbai, kuriuose tiriamas šių šalių politinis finansavimas. Straipsnio tikslas – išnagrinėjus Jungtinėse Valstijose ir Europos valstybėse atliktus partijų ir politikų vykdomo lėšų rinkimo tyrimus, nustatyti pagrindines šių tyrimų kryptis ir trūkstamų tyrimų temas. Tokios analizės aktualumas grindžiamas tuo, kad tyrimų analizė padeda geriau suprasti politinio finansavimo situaciją Jungtinėse Valstijose ir Europos valstybėse, nustatyti šia tema atliekamų tyrimų tendencijas bei naujų tyrimų poreikį. Be to, tokia analizė ir susistemintas politinio finansavimo tyrimų tematikos pateikimas gali būti kaip pagrindas būsimiems politinio finansavimo tyrimams Jungtinėse Valstijose ar Europos valstybėse. Politinio finansavimo teisinio reguliavimo apžvalga leidžia teigti, kad Jungtinėse Valstijose ir Europos šalyse galiojantys politinio finansavimo įstatymai dažnai skiriasi, tačiau ir vienur, ir kitur daugeliu atvejų yra sudarytos palankios sąlygos partijoms bei politikams rinkti lėšas iš rėmėjų. Išanalizavus mokslinius tyrimus, išskirtos pagrindinės jų kryptys Jungtinėse Valstijose ir Europoje. Nustatyta, kad politinio finansavimo tyrimų sritis, kurioje Europos šalys labiausiai atsilieka nuo Jungtinių Valstijų, yra lėšų rinkimas iš individualių aukotojų, ypač pasitelkiant internetą, kaip lėšų rinkimo komunikacijos priemonę. Pastebėta, kad trūksta tyrimų, kuriuose lėšų rinkimas būtų analizuojamas iš komunikacijos perspektyvos. Straipsnyje taip pat tiriamos partijų ir politikų galimybės pritraukti daugiau lėšų iš individualių aukotojų, ypač pasitelkiant interneto galimybes.

Straipsnyje apžvelgiamas Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos šalių politinio finansavimo teisinis reguliavimas ir analizuojami mokslo darbai, kuriuose tiriamas šių šalių politinis finansavimas. Straipsnio tikslas – išnagrinėjus Jungtinėse Valstijose ir Europos valstybėse atliktus partijų ir politikų vykdomo lėšų rinkimo tyrimus, nustatyti pagrindines šių tyrimų kryptis ir trūkstamų tyrimų temas. Tokios analizės aktualumas grindžiamas tuo, kad tyrimų analizė padeda geriau suprasti politinio finansavimo situaciją Jungtinėse Valstijose ir Europos valstybėse, nustatyti šia tema atliekamų tyrimų tendencijas bei naujų tyrimų poreikį. Be to, tokia analizė ir susistemintas politinio finansavimo tyrimų tematikos pateikimas gali būti kaip pagrindas būsimiems politinio finansavimo tyrimams Jungtinėse Valstijose ar Europos valstybėse.
Politinio finansavimo teisinio reguliavimo apžvalga leidžia teigti, kad Jungtinėse Valstijose ir Europos šalyse galiojantys politinio finansavimo įstatymai dažnai skiriasi, tačiau ir vienur, ir kitur daugeliu atvejų yra sudarytos palankios sąlygos partijoms bei politikams rinkti lėšas iš rėmėjų. Išanalizavus mokslinius tyrimus, išskirtos pagrindinės jų kryptys Jungtinėse Valstijose ir Europoje. Nustatyta, kad politinio finansavimo tyrimų sritis, kurioje Europos šalys labiausiai atsilieka nuo Jungtinių Valstijų, yra lėšų rinkimas iš individualių aukotojų, ypač pasitelkiant internetą, kaip lėšų rinkimo komunikacijos priemonę. Pastebėta, kad trūksta tyrimų, kuriuose lėšų rinkimas būtų analizuojamas iš komunikacijos perspektyvos. Straipsnyje taip pat tiriamos partijų ir politikų galimybės pritraukti daugiau lėšų iš individualių aukotojų, ypač pasitelkiant interneto galimybes.

The problems and priorities of increasing the efficiency and competitiveness of national economies are described and analyzed. Regional specialization and development of a network of clusters as the main directions of social and economic development are discussed. The most important problems: development and modernization of national economies under conditions of globalisation and market internationalisation; national economy as a system and as an integral entity of economic activities. The most important priorities: formulation of principles of increasing the efficiency and competitiveness of national economies; formulation of priorities in economic development strategies, especially for transition countries; development of the idea of "oazes" as a system of special conditions for social economic growth; concrete solutions for the innovation activities in Lithuania, other Baltic and other Central and East European countries. The idea of "oases" as a new form of clusterization is described. ; Pastaruoju metu sparčiai reiškiantis rinkų internacionalizavimui bei globalizacijai atsiranda būtinybė naujai suvokti nacionalinių ekonominių sistemų prasmę ir reikšmingumą bendrojoje tarptautinėje ekonomikoje, taip pat įvertinti kiekvienos nacionalinės ekonomikos tolesnės raidos perspektyvas, atsižvelgiant į šiuolaikinio pasaulio socialinės ekonominės pažangos tendencijas, į konkurencijos intensyvumą ir jos formų įvairovę.Spartėjančių pokyčių sąlygomis iškyla kiekvienos nacionalinės ekonomikos, kaip tarptautinėje ir globalioje ekonominėje sistemoje veikiančio subjekto, efektyvumo ir konkurencingumo problema.Šios problemos iškėlimą lemia tai, kad kiekvienoje nacionalinėje ekonomikoje turi būti nuolat plėtojami gebėjimai užtikrinti vis labiau kylančius efektyvumo ir konkurencingumo didinimo reikalavimus.Nacionalinės ekonomikos, kaip sistemos ir kaip globaliose bei tarptautinėse rinkose besireiškiančio vientiso ekonominės raidos subjekto, efektyvumo ir konkurencingumo didinimo problemos suvokimo ir sprendimo dėlei turi būti apibrėžtos šią problemą formuluojant vartojamos sąvokos. Iš jų ypač pažymėtinos nacionalinės ekonomikos kaip sistemos ir kaip vientiso ekonominės raidos subjekto sąvokos; šios sąvokos gali būti apibrėžiamos taip:• nacionalinė ekonomika, kaip sistema, gali būti suprantama kaip nacionalinės valstybės reguliavimo srityje sukaupta ekonominių potencialų bei ekonominės veiklos sričių visuma, sudaranti nacionalinės valstybės ir jos visuomenės egzistencijos bei pažangos ir raidos ekonominį pagrindą ir pasižyminti tais sistemos požymiais, kurie išreiškia vidinės sąveikos ryšius ir bendras raidos orientacijas,• nacionalinė ekonomika, kaip vientisas ekonominės raidos subjektas, veikiantis rinkų internacionalizavimo ir globalizacijos sąlygomis, gali suprantamas kaip tarptautinėse ir globaliose erdvėse savo šalies nacionalinius interesus kompleksiškai realizuojantis ekonominės veiklos subjektas, savimi apimantis visus savo valstybės ir visuomenės gebėjimus ekonominio gyvenimo srityje.Siekiant tinkamai spręsti nacionalinės ekonomikos efektyvumo ir konkurencingumo didinimo problemą yra būtina apibrėžti nacionalinės ekonomikos efektyvumo ir konkurencingumo principus.Tokių principų tarpe svarbiausieji yra šie:• pridedamosios vertės, kuriamos nacionalinėje ekonomikoje, didinimo principas, išreiškiantis nacionalinės ekonomikos efektyvumo bei jo augimo prasmę,• nacionalinei ekonomikai būdingos specializacijos racionalumo bei nacionalinės ekonomikos struktūros optimalumo racionalios specializacijos) principas, išreiškiantis nacionalinės ekonomikos konkurencingumo prasmę.Labai efektyvus būdas spręsti prioritetines socialinės ekonominės raidos problemas yra "oazių" idėjos įgyvendinimas."Oazių" idėjos esmė yra ta, kad, nustačius tam tikrus prioritetus, visos šalies, tam tikro verslo sektoriaus ar regiono mastu yra sudaromos ypač palankios sąlygos socialinei ekonominei raidai, mokslo ir technologijų pažangai, inovacijoms ir investicijoms: svarbiausia tai, jog šios ypač palankios sąlygos yra sudaromos kryptingai adekvačiai nustatytiems prioritetams."Oazių" prioritetais gali būti:• tam tikrų socialinės ekonominės raidos problemų išsprendimas arba tam tikrų tikslų pasiekimas visos šalies mastu, atskiruose verslo sektoriuose ar šalies regionuose.• kompleksinis tam tikro verslo sektoriaus, ūkio šakos ar tam tikros grandies viešajame sektoriuje išvystymas, užtikrinant aktualių visos šalies ar tam tikro sektoriaus modernizavimo problemų išsprendimą,• kompleksinis tam tikro regiono išvystymas, užtikrinant regionui aktualių modernizavimo problemų išsprendimą.Ypač palankiomis sąlygomis, sudaromomis "oazėms" ar "oazėse" gali būti laikomos tokios:• valstybės sudaromos lengvatinės apmokestinimo ar kreditavimo sąlygos,• papildomas finansavimas iš įvairių fondų (pavyzdžiui, iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų),• palankus politinis, socialinis, psichologinis klimatas, taip pat palankios organizacinės sąlygos konkretiems projektams įgyvendinti.Sąlygų "oazėms" ar "oazėse" palankumas gali pasireikšti tuo, kad "oazėse" yra kryptingai sukoncentruojami visi tam tikriems tikslams pasiekti ar tam tikroms problemoms išspręsti reikalingi ištekliai: tai reiškia, kad "oazių" sukūrimo pagrindu tiek visos šalies, tiek ir atskirų verslo sektorių ar regionų mastu gali būti sprendžiamos būtent prioritetinės socialinės ekonominės raidos bei mokslo ir technologijų pažangos problemos."Oazių" idėjos įgyvendinimas turėtų būti vertinamas kaip svarbi prielaida kompleksiškai plėtoti inovacijas ir tuo pačiu visapusiškai aktyvinti socialinę ekonominę pažangą.