Socialinio būsto gyventojų portretas: jaunų asmenų požiūriai ir patirtys
In: Kultūra ir visuomenė: socialinių tyrimų žurnalas = Culture and society, Band 9, Heft 2, S. 149-167
ISSN: 2029-4573
12 Ergebnisse
Sortierung:
In: Kultūra ir visuomenė: socialinių tyrimų žurnalas = Culture and society, Band 9, Heft 2, S. 149-167
ISSN: 2029-4573
The aim of the dissertation research is to identify the features of Lithuanian educational system affecting social inequality in the direction to stimulation or reduction. The role of education regarding social inequality is one of the most controversial objects of scientific discussions. Is education an effective foundation of society emancipation, equal wrights and social mobility, or on the contrary, it enhances the current structure of the society? It is an open question for scientific discussions. Researches show that education connect in itself two contradictional elements: on the one hand, it is one of the most widely acknowledged social "elevators" helping to rise by the steps of social status, on the other hand, education also has the function of mobility control. Many researches revealed that correlations between education and social status of a man in different countries are different. Thus the role of education with respect to social inequality is directly connected with social, economical and cultural specificity of the country. The dissertation research employs tools of qualitative research, and they allow describe the relationship between education and social inequality as well as identify concrete features of education system that diminish or/and increase social inequality in specific socio-cultural and economic conditions in Lithuania. The composition of the research sample includes the levels of national politics and self-government, institution (education and other social institutions) and individual (teachers, social pedagogues, and others as well as persons from families of low social level). This diversity has allowed realise a holistic approach and avoid fragments.
BASE
The aim of the dissertation research is to identify the features of Lithuanian educational system affecting social inequality in the direction to stimulation or reduction. The role of education regarding social inequality is one of the most controversial objects of scientific discussions. Is education an effective foundation of society emancipation, equal wrights and social mobility, or on the contrary, it enhances the current structure of the society? It is an open question for scientific discussions. Researches show that education connect in itself two contradictional elements: on the one hand, it is one of the most widely acknowledged social "elevators" helping to rise by the steps of social status, on the other hand, education also has the function of mobility control. Many researches revealed that correlations between education and social status of a man in different countries are different. Thus the role of education with respect to social inequality is directly connected with social, economical and cultural specificity of the country. The dissertation research employs tools of qualitative research, and they allow describe the relationship between education and social inequality as well as identify concrete features of education system that diminish or/and increase social inequality in specific socio-cultural and economic conditions in Lithuania. The composition of the research sample includes the levels of national politics and self-government, institution (education and other social institutions) and individual (teachers, social pedagogues, and others as well as persons from families of low social level). This diversity has allowed realise a holistic approach and avoid fragments.
BASE
The aim of the dissertation research is to identify the features of Lithuanian educational system affecting social inequality in the direction to stimulation or reduction. The role of education regarding social inequality is one of the most controversial objects of scientific discussions. Is education an effective foundation of society emancipation, equal wrights and social mobility, or on the contrary, it enhances the current structure of the society? It is an open question for scientific discussions. Researches show that education connect in itself two contradictional elements: on the one hand, it is one of the most widely acknowledged social "elevators" helping to rise by the steps of social status, on the other hand, education also has the function of mobility control. Many researches revealed that correlations between education and social status of a man in different countries are different. Thus the role of education with respect to social inequality is directly connected with social, economical and cultural specificity of the country. The dissertation research employs tools of qualitative research, and they allow describe the relationship between education and social inequality as well as identify concrete features of education system that diminish or/and increase social inequality in specific socio-cultural and economic conditions in Lithuania. The composition of the research sample includes the levels of national politics and self-government, institution (education and other social institutions) and individual (teachers, social pedagogues, and others as well as persons from families of low social level). This diversity has allowed realise a holistic approach and avoid fragments.
BASE
In: Viešoji politika ir administravimas: mokslo darbai = Public policy and administration : research papers, Band 17, Heft 3, S. 470-483
ISSN: 2029-2872
The purpose of this paper is to disclose youth assessment of Lithuanian housing policy. The paper discusses housing policy and the youth housing challenges. The empirical part of the paper is based on the Lithuanian youth original empirical research results "Housing Provision for the Youth in Lithuania: Opportunities and Problems" carried out in 2017–2018. This research was carried out in the framework of the project" Housing Provision for the Youth: Processes, Problems and Solutions in Lithuania (JABS)" (GER 007/17) funded by the Lithuanian Science Council National Research Program "Welfare Society". The results of the survey research revealed that Lithuanian housing policy young people assess rather unfavourably. According to the respondents there is a lack of more active State role and regulation of housing policy, housing policy regulation, more effective action against "shadow" housing rental. Analysis of the research results according to the social demographics characteristics indicated that women are tend to stress more State support for the first housing provision, cash benefits and compensations for housing maintenance. Moreover, 30–35 years old persons indicated more State support for the first housing provision than representatives of the other youth age groups.DOI: http://dx.doi.org/10.5755/j01.ppaa.17.3.21959
The purpose of this paper is to disclose youth assessment of Lithuanian housing policy. The paper discusses housing policy and the youth housing challenges. The empirical part of the paper is based on the Lithuanian youth original empirical research results "Housing Provision for the Youth in Lithuania: Opportunities and Problems" carried out in 2017–2018. This research was carried out in the framework of the project" Housing Provision for the Youth: Processes, Problems and Solutions in Lithuania (JABS)" (GER 007/17) funded by the Lithuanian Science Council National Research Program "Welfare Society". The results of the survey research revealed that Lithuanian housing policy young people assess rather unfavourably. According to the respondents there is a lack of more active State role and regulation of housing policy, housing policy regulation, more effective action against "shadow" housing rental. Analysis of the research results according to the social demographics characteristics indicated that women are tend to stress more State support for the first housing provision, cash benefits and compensations for housing maintenance. Moreover, 30–35 years old persons indicated more State support for the first housing provision than representatives of the other youth age groups.DOI: http://dx.doi.org/10.5755/j01.ppaa.17.3.21959 ; Šio mokslinio straipsnio tikslas – atskleisti Lietuvos jaunimo būsto politikos vertinimą. Straipsnyje aptariama būsto politika ir pagrindinės jaunimo galimybes apsirūpinti būstu sąlygojančios problemos. Empirinė straipsnio dalis remiasi originalaus Lietuvos jaunimo empirinio tyrimo "Lietuvos jaunimo apsirūpinimas būstu: galimybės ir problemos", atlikto 2017–2018 m., rezultatais. Šis tyrimas atliktas įgyvendinant LMT finansuojamos nacionalinės mokslo programos "Gerovės visuomenė" projektą "Jaunimo apsirūpinimas būstu: procesai, problemos ir jų sprendimo būdai Lietuvoje (JABS)" (GER 007/17). Tyrimo rezultatai atskleidė, kad jaunimas Lietuvos būsto politiką vertina gana nepalankiai. Būsto ...
BASE
In: Viešoji politika ir administravimas: mokslo darbai = Public policy and administration : research papers, Band 12, Heft 1
ISSN: 2029-2872
The transition from education to the labor market are caused by multiple interacting and subjective, as well as structural factors, such as country-specific socio-cultural context, demographic and economic context, organization and structure of labor market and educational systems, the state's role in shaping labor supply and demand, etc. Young people's transition from education to the labor market is seen as a dynamic process, which reveals that young people entering the labor market is regulated, and not just a consequence of individual stocks. Recently, scientists, youth, social policy makers, implementers, and others are discussing this topic. Despite the fact, that today's young cohorts are smaller and have completed higher levels of education than older citizens, youth employment issues relevant to many European countries, and Lithuania is not an exception. This paper aims to review the political precondition of youth transition from education to the labor market in Lithuanian social policy. Social policy analysis includes the strategic documents, legislation, strategies, programs and plans, national projects descriptions review.
BASE
The transition from education to the labor market are caused by multiple interacting and subjective, as well as structural factors, such as country-specific socio-cultural context, demographic and economic context, organization and structure of labor market and educational systems, the state's role in shaping labor supply and demand, etc. Young people's transition from education to the labor market is seen as a dynamic process, which reveals that young people entering the labor market is regulated, and not just a consequence of individual stocks. Recently, scientists, youth, social policy makers, implementers, and others are discussing this topic. Despite the fact, that today's young cohorts are smaller and have completed higher levels of education than older citizens, youth employment issues relevant to many European countries, and Lithuania is not an exception. This paper aims to review the political precondition of youth transition from education to the labor market in Lithuanian social policy. Social policy analysis includes the strategic documents, legislation, strategies, programs and plans, national projects descriptions review.
BASE
The transition from education to the labor market are caused by multiple interacting and subjective, as well as structural factors, such as country-specific socio-cultural context, demographic and economic context, organization and structure of labor market and educational systems, the state's role in shaping labor supply and demand, etc. Young people's transition from education to the labor market is seen as a dynamic process, which reveals that young people entering the labor market is regulated, and not just a consequence of individual stocks. Recently, scientists, youth, social policy makers, implementers, and others are discussing this topic. Despite the fact, that today's young cohorts are smaller and have completed higher levels of education than older citizens, youth employment issues relevant to many European countries, and Lithuania is not an exception. This paper aims to review the political precondition of youth transition from education to the labor market in Lithuanian social policy. Social policy analysis includes the strategic documents, legislation, strategies, programs and plans, national projects descriptions review.
BASE
The transition from education to the labor market are caused by multiple interacting and subjective, as well as structural factors, such as country-specific socio-cultural context, demographic and economic context, organization and structure of labor market and educational systems, the state's role in shaping labor supply and demand, etc. Young people's transition from education to the labor market is seen as a dynamic process, which reveals that young people entering the labor market is regulated, and not just a consequence of individual stocks. Recently, scientists, youth, social policy makers, implementers, and others are discussing this topic. Despite the fact, that today's young cohorts are smaller and have completed higher levels of education than older citizens, youth employment issues relevant to many European countries, and Lithuania is not an exception. This paper aims to review the political precondition of youth transition from education to the labor market in Lithuanian social policy. Social policy analysis includes the strategic documents, legislation, strategies, programs and plans, national projects descriptions review.
BASE
The transition from education to the labor market are caused by multiple interacting and subjective, as well as structural factors, such as country-specific socio-cultural context, demographic and economic context, organization and structure of labor market and educational systems, the state's role in shaping labor supply and demand, etc. Young people's transition from education to the labor market is seen as a dynamic process, which reveals that young people entering the labor market is regulated, and not just a consequence of individual stocks. Recently, scientists, youth, social policy makers, implementers, and others are discussing this topic. Despite the fact, that today's young cohorts are smaller and have completed higher levels of education than older citizens, youth employment issues relevant to many European countries, and Lithuania is not an exception. This paper aims to review the political precondition of youth transition from education to the labor market in Lithuanian social policy. Social policy analysis includes the strategic documents, legislation, strategies, programs and plans, national projects descriptions review.DOI: http://dx.doi.org/10.5755/j01.ppaa.12.1.3853 ; Perėjimas iš švietimo sistemos į darbo rinką yra sąlygojamas daugelio tarpusavyje sąveikaujančių subjektyvių ir struktūrinių veiksnių, t. y. specifinio šalies sociokultūrinio konteksto, demografinių veiksnių, darbo rinkos, švietimo sistemos organizavimo ir struktūros, valstybės vaidmens formuojant darbo jėgos pasiūlą ir paklausą. Jaunimo perėjimas iš švietimo sistemos į darbo rinką yra dinaminis procesas, atskleidžiantis, jog jaunimo įsitraukimas į darbo rinką yra reguliuojamas, o ne tik individualių išteklių pasekmė. Straipsnyje apžvelgiamos Lietuvos švietimo, darbo rinkos ir užimtumo politikos kuriamos jaunimo perėjimo iš švietimo sistemos į darbo rinką prielaidos. Švietimo, darbo rinkos ir užimtumo politikos analizė apėmė strateginių dokumentų, teisės aktų, strategijų įgyvendinimo programų ir planų, valstybinės reikšmės ...
BASE