THE POPULARISATION OF BOOK HISTORY IN ESTONIAN TEXTBOOKS AND PERIODICAL PRESS (19th century–1917) ; KNYGOS ISTORIJOS POPULIARINIMAS ESTIJOS VADOVĖLIUOSE IR PERIODINĖJE SPAUDOJE (XIX A.–1917 M.) (ANGLŲ K.)
The academic research on book history in Estonia started in the 1920s when the conditions of an independent state made it possible to develop national science on a full scale. Prior to the emergence of scholarly studies, Estonian intellectuals used to concentrate on the popularisation of sciences. The article deals with the communication of popular knowledge on book history in the Estonian language during the 19th century and the beginning of the 20th century (until 1917). The sample includes textbooks and articles in the periodical press. No separate books on this topic were issued during the period under study.In order to establish the representation of book-historical topics in Estonian textbooks and periodical publications, the study employs the bibliometric approach and thematic analysis. The latter is based on the model elaborated by T. R. Adams and N. Barker. Among textbooks, readers and special history textbooks were chosen for the study. The sample of periodical press includes all the news and articles on the topic in all the Estonian-language newspapers and magazines identified on the basis of the card catalogue of the Archive Library of the Estonian Literary Museum.The results of the study demonstrate that one third of the readers issued during the period under study and nearly all history textbooks included pieces of reading on book and printing history. The first treatments of the topic in periodicals were issued in the 1820s. However, the more regular communication of the topic started in the 1880s. The press gave preference to the Estonian book history and the history of writing. Thus, the treatment of the topics helped to shape the national consciousness of Estonian people, enlightening the origins and development of the national book culture. ; Tallinn University, Institute of Information StudiesNarva mnt 25, 10120 Tallinn, EstoniaE-mail: aile@tlu.eeVisavertis nacionalinis mokslas Estijoje iš esmės prasidėjo dvidešimtojo amžiaus trečiajame dešimtmetyje, susikūrus nepriklausomai Estijos valstybei. Iki to laiko intelektinis elitas daugiausia telkė dėmesį į mokslinių idėjų populiarinimą estų kalba. Tą patį galima pasakyti apie knygos istorijos tyrinėjimus, kurie irgi prasidėjo trečiajame dešimtmetyje.Šiame straipsnyje tiriama, kaip estiškai kalbantiems gyventojams buvo pristatomos knygos istorijos žinios devynioliktajame amžiuje ir dvidešimtojoamžiaus pradžioje (iki 1918 metų). Kadangi šia tema per visą nagrinėjamą laikotarpį nebuvo išleista nė vienos knygos, tyrime teko nagrinėti pavyzdžius iš vadovėlių (skirtų paprastiems skaitytojams ir istorikams) bei iš įvairiausiuose laikraščiuose ir žurnaluose publikuotų straipsnių. Vadovėlių paieška atlikta tiesioginės prieigos kataloge ESTER, o straipsniai identifikuoti remiantis Estijos literatūros muziejaus kortelių katalogu.Siekiant nustatyti, kaip knygos istorijos tematika pristatoma estiškuose vadovėliuose ir periodiniuose leidiniuose, tyrime naudojami bibliometrijosmetodai ir teminė analizė. Pastarasis remiasi knygos tyrimo modeliu, kurį išplėtojo T. R. Adams ir N. Barker. Jis apima penkis knygos gyvenimo įvykius: tai leidyba, gamyba, platinimas, priėmimas ir išlikimas. Jų seka sudaro komunikacijos sistemą. Koduojant tekstus atsižvelgiama ir į geografinį aspektą, skiriami straipsniai apie bendrąją knygos istoriją (Gutenbergo išrasta spauda ir tolesnė knygos ir spausdinimo raida), Rusijos knygos istoriją ir Estijos knygos istoriją.Temų, susijusių su knygos istorija, populiarinimas estų kalba prasidėjo pirmoje XIX amžiaus pusėje, bet reguliaresnis tapo antroje šio amžiaus pusėje. Jau pirmasis reguliarus laikraštis estų kalba "Marahva Näddala-Leht" ("Valstiečio savaitraštis"), leistas amžiaus pradžioje, gana plačiai rašė apie spaudos atsiradimą ir Estijos knygos istorijos pradžią. Kitas gana išsamus spausdinimo ir popieriaus gamybos aprašymas pasirodė mokslo populiarinimo žurnale "Ma-ilm ja mõnda, mis seal sees leida on" (1849) ("Pasaulis ir šis bei tas, kas jame yra"). Šis žurnalas nebuvo labai paplitęs jo leidimo metu, bet paskesniais dešimtmečiais labai išpopuliarėjo. Jis buvo plačiai naudojamas mokyklose kartu su skaitinių knygomis ir specialiais istorijos vadovėliais. Apskritai, tik trečdalyje skaitinių knygelių užsimenama apie pagrindinius knygos istorijos įvykius, nors šia tema kalbama beveik visuose istorijos vadovėliuose, išleistuose aptariamuoju laikotarpiu. Antroje XIX amžiaus pusėje tarp skaitytojų populiariausia buvo (1867–1906 metais pasirodė 16 knygos leidimų) C. R. Jakobson Kooli Lugemise raamat ("Mokyklos skaitinių knyga"), kurioje buvo ir tekstas apie knygos istoriją.Per 60 metų (1857–1917) periodinėje spaudoje šia tema pasirodžiusių tekstų skaičius buvo gana kuklus (iš viso 41: naujienų žinutės ir straipsniai). Aplinka tekstams, aptariantiems knygas, buvo palanki – XIX amžiaus pabaigoje dauguma estų buvo raštingi, ir nemažai šeimų namie turėjos kelias bent jau religinio turinio knygas. Periodinėje spaudoje knygos istoriniai aspektai reguliariau buvo aptariami nuo devintojo dešimtmečio, kai oficialioji valdžia savo politiką pasuko rusifikacijos kryptimi ir spaudai teko atsisakyti ideologinių barnių bei atkreipti dėmesį į kultūrinį švietimą. Žinutės ir straipsniai periodiniuose leidiniuose pasirodydavo sporadiškai ir buvo išsklaidyti po įvairius leidinius. Kai kurie leidiniai, pavyzdžiui, laikraščiai "Postimees ir Olevik" bei žurnalas "Linda", knygos istorijos reikalus nušviesdavo reguliariau. K. A. Hermann ir A. Grenzstein, atitinkamai "Postimees" ir "Olevik" savininkai, aktyviai dalyvavo knygų versle, rašė, redagavo ir leido įvairias publikacijas, kurios buvo spausdinamos jų spaustuvėse. Tai tikriausiai ir paskatino jų domėjimąsi šia sritimi. Periodiniai leidiniai daugiausia dėmesio skyrė Estijos knygos istorijai ir rašto sistemų istorijai.Skaitinių knygos ir straipsniai periodiniuose leidiniuose neblogai supažindino skaitančiąją visuomenę su esminiais knygų ir rašto istorijos klausimais. Šie tekstai įnešė savo indėlį į tautinės sąmonės ir nacionalinės tapatybės formavimą. Šis periodas parengė dirvą ateinančiam vystymosi etapui, kai Estijos knygos istorija tapo nacionalinių tyrinėtojų mokslinio darbo objektu.