Two forms of accounting are used at an enterprise, namely, a financial accounting and a management accounting. The purpose of a financial accounting is a presentation of information on the property and financial position of the enterprise. Financial accounting is regulated by laws, standards, other normative acts. The main product of this accounting is a financial statement. It is most frequently used by external users.Because of different economical, historical and other conditions three main models of accounting were formed: the British-American, the Continent and the South American. However, a globalization of economy and an appearance of international corporations dictated a necessity to harmonize a financial accounting. So, regional and world bookkeeping organizations appeared. International Accounting Stan· dards and Directives of European Union were developed. The requirement of bookkeeping laws and other normative acts of various states are coordinated with these Standards and Directives.The purpose of management accounting is a provision of information necessary for a management of an enterprise. It is not or almost is not regulated, so it is more individualized and adapted to the specified enterprise. Within last decades management accounting professionals developed and introduced many innovations which considerably extended its possibilities. They include a calculation according to ABC conception, an acquisition of raw and other materials according to Just-in-time systems, methodics of an estimation of the activities of the enterprise upon conditions of an inflation.On an application of ABC conception the indirect expenses are calculated OD the base of various criteria, on which these expenses depend. This enables to calculate more exactly the cost price of the product and to determine its structure.The basic principle of the Just-in-time system is a supply of all the component, necessary for the production, just on the moment, when they are necessary. This allows to avoid large stocks and storehouses.An application of management accounting methods allows to calculate more precisely the results of the activities of an enterprise and simultaneously protect property rights of the proprietor.More attention should be paid to an improvement of accounting in Lithuania. A comprehensive law on bookkeeping and national accounting standards are necessary. It would be purposeful to establish a management accounting institute - a professional organization, financed by the state and private enterprises and engaged in a development of management accounting. ; Pastaraisiais dešimtmečiais visame pasaulyje daug dirbama tobulinant ir harmonizuojant apskaitą. Pasiekti rezultatai iš esmės pakeitė apskaitos reikšmę įmonei valdyti. Lietuvoje tik prieš dešimt metų pradėta diegti apskaitą, atitinkančią rinkos ekonomikos sąlygas. Nors pasiekta nemažai, apskaitos galimybės iki galo neišnaudojamos, ypač priimant strateginius valdymo sprendimus. Į apskaitą vis dar žiūrima kaip į faktų techninio registravimo priemonę. Iš dalies taip yra dėl to, kad vadybininkai neišmano visų apskaitos galimybių, o buhalteriai nežino vadybininkų poreikių. Kartais ir pačių buhalterių kvalifikacija nepasiekė tokio lygio, kad jie galėtų pateikti originalių pasiūlymų.Straipsnyje siekiama atskleisti apskaitos galimybes ir naujausių jos laimėjimų reikšmę racionalizuojant ir tobulinant įmonės veiklą.
The paper disputes the thesis of Jokubaitis's article "Politics Without Values," that purely political understanding of things is impossible for there are no purely political values. Therefore no decision could be based on purely political values. Razma argues that values as well as politics are not things but phenomena, which together make up a system where the former make its elements & the latter constitute the process. For analytical purposes the system can be dissembled into component parts, but the conclusions of analysis must refer to the systematic nature of the relationship between the parts. The politics as an axiological process is impossible without values, & any value can only gain acknowledgement through the process of politics. Therefore, the politics is always axiological, & common values of any society are always political. Adapted from the source document.
Globalization represents the structural making of the world characterized by the free flow of technology and human resources across national boundaries as well as the spread of Information Technology and mass media presenting an everchanging and competitive business environment.The article deals with the practical consequences of globalization for human resource management (HRM). Globalization makes national culture an increasingly strategic issue that has to be faced and properly managed. The problem is the balancing of the global trends in human resource management with the influence of national culture because many aspects of HRM are affected by differences in national culture. The article analyses the major challenges arising from globalization and affecting human resource management practices in the 21st century in selected industrialized countries (United Kingdom, France, USA, Japan) and Lithuania as a new member of the EU.The general aim of the article is to analyse the problem of balancing seemingly opposing forces (globalization and the influence of national culture) and to identify trends in HRM across five countries: United Kingdom, France, USA, Japan and Lithuania. ; Straipsnio tikslas yra palyginti žmonių išteklių valdymo pokyčius keliose šalyse dėl globalizacijos ir tarptautinių kompanijų plėtros. Praktika rodo, kad globaliai veikiančios kompanijos stengiasi derinti iš pirmo žvilgsnio priešingą požiūrį į žmonių išteklių valdymą: išlaikyti unifikuotos žmonių išteklių valdymo politikos ir skirtingų kultūrų, vertybių įtakos šiai valdymo funkcijai pusiausvyrą. Taip jos suderina du prieštaringus tikslus: pasiekia, kad darbuotojai perimtų vyraujančias organizacines vertybes, ir skatina išnaudoti savo kultūrinius skirtumus.Du prancūzų mokslininkai - Paul Evans ir Yves Doz - savo darbe pabrėžia, kad atsižvelgiant į globaliai veikiančių kompanijų veiklos sudėtingumą reikia siekti išlaikyti pusiausvyrą:Globalaus mąstymo / Lokalios veiklosDecentralizavimo / CentralizavimoDiferencijavimo / IntegravimoPokyčių / TęstinumoDelegavimo / KontrolėsKonkurencijos / PartnerystėsPasak Evans ir Doz, priimdamos sprendimus šios priešingos jėgos neturi būti priešpriešinamos viena kitai, tarp jų negali būti įterptas žodis "arba". Jos turi būti derinamos, kad kiekviena teiktų kuo didesni pranašumą. Tai pasakytina ir apie žmonių išteklių valdymo politiką ir praktiką. Todėl anksčiau vyravęs žmonių išteklių valdymo principas - reikiami darbuotojai reikamoje vietoje ir reikiamu laiku - globaliai veikiančiose kompanijose papildomas dar vienu - žmonių išteklių praktikos (darbuotojų atrankos, jų vertinimo, darbo apmokėjimo) derinimas su organizacinėmis vertybėmis, kurios atspindi ir kultūrų skirtumus.Straipsnyje lyginamoji žmonių išteklių valdymo analizė atliekama pagal tradicinius modelius: Vakarų Europos (Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos pavyzdžiu), JAV ir Japonijos. Nors žmonių išteklių valdymą šiuose modeliuose lemia skirtingi veiksniai, tačiau pokyčių tendencijos yra labai panašios ir rodo "tirpstant" ribas tarp šių modelių. Jungtinė Karalystė, žmonių išteklių valdymo tendencijas nulėmė du pagrindiniai veiksniai: dideli darbo kaštai ir konkurencingumo didinimo poreikis. Tai turėjo įtakos lanksčioms ir naujoms darbo formoms paplisti, mažėti organizacijoje valdymo hierarchinių lygių, žmonių išteklių valdymo paslaugų "pirkimui" iš kitų organizacijų, susieti atlyginimą už darbą su darbo rezultatais ir darbuotojų vertinimu. Nuo 1997 m., į valdžią atėjus leiboristams, išryškėjo į darbuotojų socialinę apsaugą orientuotos vertybės, kurios ypač sustiprėjo įstojus į ES. Visa tai kartu su gyventojų senėjimo procesu ir ryškiais regioniniais nedarbo lygio svyravimais rodo, su kokiais iššūkiais susiduria organizacijų vadovai žmonių išteklių valdymo srityje JK.Prancūzija. Žmonių išteklių valdymo praktikai šioje šalyje turi didelę įtaką ypač stiprus valstybinis reguliavimas ir demografinės situacijos unikalumas, palyginti su kitomis Vakarų Europos šalimis. Prancūzijoje yra didžiausias gimstamumas ir daugiausia jaunimo iki 20 metų amžiaus. Todėl pastaraisiais metais čia mažiausi imigrantų srautai. Be to, Prancūzijoje - trumpiausia (35 val.) darbo savaitė, tai taip pat kelia nemažų sunkumų žmonių išteklių valdymo vadovams. Organizacijose formuojasi aiški tendencija - darbuotojai patys atsakingi už savo karjerą. Vadovai kreipia ypatingą dėmesį tik į turinčių didelį potencialą darbuotojų karjerą, tikisi iš jų lankstumo ir indėlio į organizacijos sėkmę. Darbuotojų mokymui organizacijos privalo pervesti į specialią sąskaitą 1,5 proc. darbo užmokesčio fondo, o patys darbuotojai - tik 0,15 procento. Dėl sutrumpintos darbo savaitės mokymai paprastai vyksta po darbo valandų. Darbo užmokesčio srityje prancūzų organizacijos išsiskiria pirmiausia individualistine politika panaudojant "kavinės" (cafeteria) principą. Tai padidina darbuotojų pasitenkinimą organizacijos siūloma nauda.JAV. XXI a. pradžioje sulėtėjęs JAV ekonominis augimas turėjo palengvinti naujų darbuotojų paieškos problemų sprendimą. Tačiau kvalifikuotų specialistų stoka lieka svarbiausiu žmonių išteklių valdymo vadovų rūpesčiu. Pavyzdžiui, JAV Informacinių technologijų asociacija apskaičiavo, kad 2004 m. darbdaviams reikėjo 1,6 mln. informacinių technologijų specialistų, ir maždaug pusė šių vakansijų liko neužpildyta. Kultūriniu požiūriu įvairios darbo jėgos valdymas - kita svarbi žmonių išteklių valdymo problema. 2006 m. 76 proc. darbuotojų sudarė baltaodžiai, 12 proc. - afroamerikiečiai, 12 proc. - išeiviai iš Lotynų Amerikos. Daugelis JAV organizacijų kuria tokių darbuotojų valdymo programas, apimančias samdos, atlyginimo už darbą ir vertinimo procedūras, pritaikytas kultūriniu požiūriu įvairiai darbo jėgai. Didelė vadovų ir darbuotojų atlyginimų diferenciacija - dar vienas žmonių išteklių valdymo bruožas. Sulėtėjęs ekonomikos augimas ir ryškus profesinių sąjungų narių sumažėjimas panaikino galimybes padidinti darbuotojų atlyginimus. Dauguma JAV organizacijų naudoja lanksčias ir strategiškai susijusias su nuolat kintančia verslo aplinka atlyginimų sistemas. Atlyginimas vis labiau siejamas su darbuotojų kompetencijomis, įgūdžiais ir galimybėmis nei su atliekamu darbu.Japonija. XX a. paskutiniojo dešimtmečio ekonominė recesija ir gyventojų senėjimas gerokai pakeitė žmonių išteklių valdymo praktiką. Tradicinė sistema, akcentuojanti samdą "iki gyvos galvos" ir atlyginimo priklausomybę nuo darbuotojų amžiaus, tapo našta daugeliui japonų kompanijų, nes reikėjo mokėti didesnius atlyginimus mažiau produktyviems darbuotojams. Ją laipsniškai keičia į rinką orientuotas lankstumas. Jauni darbuotojai yra mobilesni ir mažiau lojalūs vienam darbdaviui. Be to, darbo organizavimas, ypač paslaugų sektoriuje, mažiau remiasi komandiniu principu, o pabrėžiamas individualus indėlis, kuris lengviau įvertinamas. Svarbiausiu atlyginimo lygį lemiančiu veiksniu tampa darbo rezultatai, o ne lojalumas kompanijai. Lyčių problema - dar vienas iššūkis žmonių išteklių valdymo praktikoje. Japonų verslo pasaulyje tradiciškai dominavo vyrai, moterys geriausiu atveju atliko žemos kvalifikacijos darbą. 1985 m. priimtas Lygių galimybių įstatymas ir didėjantis jaunų moterų profesionalumas sudarė joms galimybes įsidarbinti srityse, kurios anksčiau buvo traktuojamos kaip grynai "vyriškos".Straipsnyje atskleidžiami Lietuvos, kaip, viena vertus, pokomunistinių šalių bloko atstovės, kita vertus, naujos ES narės žmonių išteklių valdymo ypatumai. Žmonių išteklių valdymo praktiką Lietuvoje galima suskirstyti i du periodus (1990-2004 m. ir po 2005 m.), kuriems darė įtaką dvi prieštaringos veiksnių grupės: 1) tarybiniais laikais susiformavusios tradicijos (autoritariniai darbo metodai, darbuotojų iniciatyvumo stoka, darbdavių materialūs prioritetai); 2) besiformuojančios naujos tradicijos (jas lėmė įstojimas į Europos Sąjungą, kvalifikuotų ir net žemos kvalifikacijos darbuotojų trūkumas dėl jų emigracijos į Vakarus, tarptautinių kompanijų, atsinešančių su savimi vakarietiškas žmonių išteklių valdymo tradicijas, padalinių steigimas). Analizuojant žmonių išteklių valdymą Lietuvoje remiamasi Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto Vadybos katedros docentės R. Česynienės ir kitų darbuotojų surengta Lietuvos gamybos įmonių 559 vadovų apklausa. Iš jos rezultatų pateikiamos išvados apie vadovų vertybes ir požiūrį personalą. Apklausa parodė, kad iki 2004-2005 m. vyravo vadinamasis griežtasis (angl. hard) žmonių išteklių valdymas, akcentuojantis darbuotojų kontrolę, jų potencialo išnaudojimą ir maksimalios naudos gavimą, pamirštant tenkinti jų reikšmes. Tačiau nepalankios demografinės tendencijos, įstojimas į Europos Sąjungą, didėjanti ne tik kvalifikuotų, bet ir žemos kvalifikacijos darbuotojų emigracija į Vakarus, stiprėjanti konkurencija skatina vadovus neapsiriboti materialiais prioritetais ir technokratine orientacija. Padėtis darbo rinkoje privertė vadovus nukreipti savo dėmesį į darbuotojus, ne tik kaip vieną iš pagrindinių konkurencinio pranašumo šaltinių, bet ir kaip asmenis, turinčius savo poreikius, kuriuos reikia tenkinti, t. y. pereiti prie vadinamojo minkšto (angl. soft) žmonių išteklių valdymo.
Straipsnyje aptariamas genomo veikimas, genomo raiškos keliai, genetinės informacijos pastovumas ir keitimasis. Pasitelkiant žmonių visuomenės sąvokas nagrinėjama genomo politika, jo veiklos pagrindai bei esminis tikslas – strategija ir tai, kaip atskirais atvejais genomas keičia save, keičia taktiką, kad būtų pasiektas pagrindinis strateginis tikslas. Ryškiausiai genomo tiesioginė veikla matoma vienaląsčių (ir paprastųjų daugialąsčių) gyvenime. Genomas būtinas ne tiek regimai ląstelės gyvybinei veiklai (medžiagų apykaitai), kiek dauginimuisi – gyvybės tęstinumui kartose. Genomas - tai gyvybės informacija ir ja tampa tik tada, kai pasireiškia. Informacijos raiška ir yra genomo veiklos taktika. Priklausomai nuo genomo struktūros, sudėtingumo, santykių su aplinka genomo veiklos taktika yra gana įvairi, nes informacijos prasmė nevienoda: yra informacija sąveikai, informacija RNR molekulių sintezei ir informacija baltymams. Sudėtingėjantys santykiai su aplinka vertė aukštesniųjų organizmų genomus darytis lankstesniais, ieškant taupesnio kelio informacijos organizavimui ir raiškai. Raiška genomo veikloje – tai taktika, jos pasirinkimą lemia informacijos pobūdis ir evoliucijos bei atrankos veiksniai.
In rural areas where life is slower but social problems tend to be deeper there is a need for urgent, pro-active and professional area-orientated development decisions. Due to challenges posed to agriculture by economic globalisation and sustainable development, both theoretical and applied scientific research is necessary for improving agricultural and rural development policies as well as their management. It should be highlighted that the demand for professional and innovative activities is significantly higher in rural development compared to the other sectors. The aim of this research is to explore the role and the functions of rural development administrators in rural institutions. The methodology of this research is based on the positive research paradigm, analysis of content and descriptive analysis, empirical study methods, logical and systematical reasoning, abstract and other methods. In order to assess the role of rural development administrators, three groups of experts (professionals, NGO and leaders of government organisations) were selected. Their opinions enabled the comparison of assumptions regarding the behaviour of rural development administrators as well as their participation in the process of rural development. The findings are expected to be useful for local, regional and national rural development policy makers and other actors interested in management of rural development innovations in public sector. ; Kaimo vietovėse, kur gyvenimas ne toks intensyvus, bet socialinės problemos labai įvairios ir gilios, svarbu priimti skubius, proaktyvius ir profesionalius sprendimus joms spręsti. Dėl didėjančios ekonominės globalizacijos žemės ūkyje ir darnios plėtros svarbos tiek teoriniai, tiek empiriniai tyrimai yra būtini gerinant žemės ūkio ir kaimo plėtros politiką ir jos instrumentus. Tai reikalauja profesionalų inovatyvios veiklos, kuri ypač svarbi valdant kaimo pokyčius ir procesus. Tyrimo tikslas – nustatyti kaimo plėtros administratorių funkcijas ir vaidmenį kaimo institucijose. Tyrimo metodika grindžiama pozityviąją tyrimų paradigma, turinio ir aprašomąja analize, loginiu argumentavimu ir empiriniais tyrimo metodais. Vertinant kaimo plėtros administratorių vaidmenį kaimo institucijose buvo atlikta specialistų apklausa, kurioje dalyvavo šios srities profesionalai, NVO ir valdžios atstovai. Jų nuomonė leido pagrįsti kaimo plėtros administratorių dalyvavimo kaimo plėtros procesuose svarbą. Tyrimo rezultatai reikšmingi savivaldybių, regionų, nacionalinę kaimo plėtros politiką formuojantiems ir įgyvendinantiems bei kitiems suinteresuotiems asmenims, kurie domisi valdymo inovacijų diegimu kaimo institucijose.
Straipsnyje, apžvelgus kai kuriuos bendruosius filosofijos ir politikos santykio klausimus, siekiama išaiškinti, kodėl Lietuvos politinio atgimimo laikotarpiu, 1988–1993 metais, jos filosofai, atstovavę disciplinai, laikytai sovietinės valdžios ideologine atrama, aktyviai įsitraukė į politinę veiklą, kurios tikslas buvo Lietuvos išlaisvinimas iš tos valdžios. Tuo tikslu analizuojama filosofijos padėtis okupuotoje Lietuvoje ir pirmiausia, Vilniaus universitete. Bandoma atsakyti į klausimą, kuo ji skyrėsi nuo filosofijos padėties kitose TSRS aukštosiose mokyklose. Nagrinėjami veiksniai, lėmę gan aukštą filosofų prestižą Lietuvoje, turėję įtakos jų įsitraukimui į politinius Atgimimo procesus ir aktyviam dalyvavimui valstybingumo atkūrime ir nepriklausomybės įtvirtinime. Glaustai aptariami kai kurie pastarųjų šešių dešimtmečių filosofijos raidos Lietuvoje periodizacijos aspektai. Pagrindiniai žodžiai: Lietuva, Atgimimas, filosofija, politika, marksizmas.Philosophy and Politics in the Epoch of RebirthEvaldas Nekrašas SummaryAfter examining shortly some general issues concerning relation of philosophy to politics, the author of the article makes an attempt to answer the question why during the period of Lithuania's political rebirth, in the years 1988–1993, Lithuanian philosophers representing a discipline which in its Marxist form had been regarded as an ideological basis of the Soviet rule took a vigorous part in political activities aiming at liberation from that rule. With this aim in mind, analysis of the situation of philosophy in occupied Lithuania is presented. A special emphasis is put on the situation at Vilnius University. An attempt is being made to explain why and in which respect it was different from that at other universities in the Soviet Union. The factors that were responsible for a relatively high reputation of philosophers among Lithuanian reading public are examined. Exactly that high reputation and the developed sense of responsibility explains why philosophers were so eager to join the popular movement aiming at the liberation of Lithuania, were able to become its distinguished leaders and play a very important role in the political rebirth and the consolidation of the regained independence. Some issues related to the periodization of the development of Lithuanian philosophy during the last six decades are also put under scrutiny.Key words: Lithuania, Rebirth, philosophy, politics, Marxism.
Straipsnyje, apžvelgus kai kuriuos bendruosius filosofijos ir politikos santykio klausimus, siekiama išaiškinti, kodėl Lietuvos politinio atgimimo laikotarpiu, 1988–1993 metais, jos filosofai, atstovavę disciplinai, laikytai sovietinės valdžios ideologine atrama, aktyviai įsitraukė į politinę veiklą, kurios tikslas buvo Lietuvos išlaisvinimas iš tos valdžios. Tuo tikslu analizuojama filosofijos padėtis okupuotoje Lietuvoje ir pirmiausia, Vilniaus universitete. Bandoma atsakyti į klausimą, kuo ji skyrėsi nuo filosofijos padėties kitose TSRS aukštosiose mokyklose. Nagrinėjami veiksniai, lėmę gan aukštą filosofų prestižą Lietuvoje, turėję įtakos jų įsitraukimui į politinius Atgimimo procesus ir aktyviam dalyvavimui valstybingumo atkūrime ir nepriklausomybės įtvirtinime. Glaustai aptariami kai kurie pastarųjų šešių dešimtmečių filosofijos raidos Lietuvoje periodizacijos aspektai. Pagrindiniai žodžiai: Lietuva, Atgimimas, filosofija, politika, marksizmas.Philosophy and Politics in the Epoch of RebirthEvaldas Nekrašas SummaryAfter examining shortly some general issues concerning relation of philosophy to politics, the author of the article makes an attempt to answer the question why during the period of Lithuania's political rebirth, in the years 1988–1993, Lithuanian philosophers representing a discipline which in its Marxist form had been regarded as an ideological basis of the Soviet rule took a vigorous part in political activities aiming at liberation from that rule. With this aim in mind, analysis of the situation of philosophy in occupied Lithuania is presented. A special emphasis is put on the situation at Vilnius University. An attempt is being made to explain why and in which respect it was different from that at other universities in the Soviet Union. The factors that were responsible for a relatively high reputation of philosophers among Lithuanian reading public are examined. Exactly that high reputation and the developed sense of responsibility explains why philosophers were so eager to join the popular movement aiming at the liberation of Lithuania, were able to become its distinguished leaders and play a very important role in the political rebirth and the consolidation of the regained independence. Some issues related to the periodization of the development of Lithuanian philosophy during the last six decades are also put under scrutiny. Key words: Lithuania, Rebirth, philosophy, politics, Marxism.
Elderships, including rural ones, are the closest to the needs of each member of the society. Yet these organizations are currently facing great challenges. Possessing a relatively limited degree of autonomy and employees of limited competence, elderships have to be responsible for the functions and objectives assigned, although, if they were more autonomous, these organizations could be responsible for more functions, as they are closer to the people and understand their needs better. Notably, the changing and increasing needs of modern society encourage continuous learning and acquisition of new competences. A question is often raised as to which subjects, and to what extent, help one to develop professional competencies, especially their practical aspects. Identifying the latter would make it possible to improve the learning process and the links between the sharing of theoretical knowledge and the development of practical skills. This would help to encourage students or prospective students to examine the practical competences they already have and choose study programmes rationally. The article analyzes the significance of the transformation of rural development administrators' functions and issues related to their activities in the changing environment. Based on the analysis of scientific sources and empirical research, the article discusses the content of competences, the conditions for transformation and the impact on both the teaching process and the working environment. ; Seniūnijos, tarp jų ir kaimiškosios, yra arčiausiai kiekvieno visuomenės nario poreikių. Tačiau šios institucijos šiuo laikotarpiu patiria didelius iššūkius, nes turėdamos gana ribotą savarankiškumo laipsnį ir ribotos kompetencijos darbuotojus, turi atsakyti už paskirtas funkcijas bei tikslus, nors galėtų atsakyti už daugiau funkcijų būdamos savarankiškesnės, nes yra arčiau žmonių ir labiau suvokia jų poreikius. Galima pastebėti, kad kintantys ir didėjantys šiuolaikinės visuomenės poreikiai skatina nuolatinį mokymąsi ir naujų kompetencijų įgijimą. Dažnai kyla klausimas, kurie dalykai ir kokiu mastu ugdo profesinę kompetenciją, o ypač praktinius jos aspektus. Pastaruosius identifikavus, būtų galima tobulinti mokymosi procesą, gerinti teorinių žinių perteikimo ir praktinių įgūdžių ugdymo ryšius. Šitai padėtų skatinti studijuojančius ar ketinančius studijuoti asmenis analizuoti turimas praktines kompetencijas ir tikslingai pasirinkti mokymo programas. Straipsnyje analizuojama kaimo plėtros administratoriaus funkcijų transformacijos svarba bei veiklos problemos kintančioje aplinkoje. Straipsnyje, remiantis mokslinės literatūros šaltinių analize ir empiriniais tyrimais, aptariamas kompetencijų turinys, nagrinėjamos transformacijos prielaidos ir poveikis tiek mokymo procesui, tiek darbo aplinkai.Key words: rural development administrators, functions, rural development policy and management.JEL Codes: R58, Z18.
There are no simple answers when it comes to explaining what information technologies would change in public management. Conceptually the electronic government is a rather new research field, therefore it lacks universally accepted definitions & causal models. Therefore this article attempts to make a contribution in theoretical terms: it develops the idea that technologies provide an impetus towards development of a new institutional public management model, which is fundamentally different from the traditional rational bureaucracy & New Public Management. Having defined the main features of the IT-based model, the article discusses the possible mechanism of change -- ie., to what extent within this mechanism the IT can be considered an independent variable? Adapted from the source document.
Viešojo sektoriaus problemų šiuolaikiniame etape sprendimų paieškos reikalaujanaujų, nestandartinių ir valdymo praktikos specialistų veiksmų, ir neordinarių teorinių-metodologinių akademinės srities atstovų nuostatų bei požiūrių. Strateginis planavimaskaip viešojo sektoriaus efektyvinimo prielaida ir instrumentarijus teorinėsepaskutinių kelių dešimtmečių įžvalgose, kaip ir kitos valdymo galimybes plėtojančiosformos ir sistemos (TQM – kokybės vadybos ir kt.) išgyveno susidomėjimo jomispakilimą ir tam tikrą nuosmukį. Tai susiję su globaliomis tendencijomis – pokyčiais,paradoksais, netgi konfliktais, požiūrių įvairovės gausa ir kt. Tačiau nepaisant įvairialypio,daugiadimensiško strateginio valdymo (strateginis planavimas recenzijosautoriaus traktuojamas kaip vienas iš svarbiausių viešojo valdymo, t. y. viešosios politikosir viešojo administravimo visumos elementų) interpretacijų įvairovės ir praktiniolygmens jį vartojant kaip efektyvumo instrumentą, turime pripažinti, kad vadybiniupožiūriu strateginis planavimas jau apie 70 metų yra itin svarbi vadybos priemonėviešųjų institucijų veiklai plėtoti.Todėl J. Bivainio ir Ž. Tunčikienės monografijos pasirodymas yra nulemtas,kaip jau minėta, globalių megaaspektų. Antra vertus, strateginio planavimo praktikaLietuvoje taip pat evoliucionuoja ir apima iš esmės visas valstybės funkcines veiklas.Tai rodo ir pagausėjusios mokslinės strateginio planavimo teorinės analizės apimtys,išreikštos ne vienoje studijoje, publikacijose mokslo leidiniuose.Skaitytojams pateikiamos monografijos autoriai pasirinko racionalų daugiau fenomenologijosprincipais pagrįstą (mokslinio pažinimo kaip visumos interpretavimą)tyrimo logiką, kurios struktūra atitinka klasikinės metaanalizės principus.
