Search results

Проаналізовано міфорелігійні аспекти формування ідеології. Показано, що сучасна масова культура народжує нові міфи, здатні змінювати реальність на користь тих чи інших соціальних, політичних, культурних запитів. Наведено особливості логіки міфорелігійного мислення, яке пов'язане з чуттєвим сприйняттям дійсності. У сучасному світі міфорелігійне мислення може формуватися під впливом різних ідеологічних програм. ; Analyzed the mythic and religious aspects of the formation of ideology. Since shown that modern mass culture creates new myths that can alter reality in favor of particular social, political, and cultural needs. Are the features of the logic of the mythic and religious thinking, which is associated with sensory perception of reality. In today's world, the mythic and religious thinking can be shaped by a variety of ideological programs.

The Tatar thinker Sh. Marjani's basic ideas on the origin of the world were outlined in his several works: "Haqq al-Bayan … (True Explanation …)"; "Kitab al-Hikma al-baliga …" (The Book of Mature Philosophy…), "Kitab al-Azb al-Furat wa-l-ma al-zulal …» (The Book About Fresh, Refreshing, Spring Water…) and "Risala bi al-tariq al-musli …" (A Treatise Worthy of Imitation…). Basically following the beliefs of falasifa on the eternal creation of the world, criticizing some ideas of the mutakallims concerning relationship between God and His attributes, Marjani has developed his own theory of the world origin. He affirmed that only God, who is true eternal as well as simultaneously transcendent and immanent to the finite world, creates it eternally, as the falasifa had understood it earlier.

.

[full article and abstract in Lithuanian; abstract in English] This article discusses the ongoing strengthening of civilizational imagination and civilizational self-awareness, which are currently being observed in various regions of the world, both on the political and geopolitical levels. Based on insights from Samuel P. Huntington, his ideas about the significance of religion for civilization and the interactions of civilizations are raised. This article outlines the importance of religious and artistic heritage for civilizational imagination and states that the religious heritage of imperial civilizations is always embodied in artistic forms and artistic practices, which, in turn, always have a religious feature. The main focus is on the peculiarities of the revival of the Turkish civilizational imagination, trying to explain the spread of neo-Ottoman ideology and ideas in the field of culture, while this ideology becomes the political and geopolitical instrument that forms a new Turkish identity. The image of the "collision" between Islam and Western civilizations is revealed in Orhan Pamuk's novelMy Name Is Red. The article posits this work as an example showing how artistically contemplated history becomes an important tool for strengthening the current civilizational imagination, which also has a huge religious dimension. ; [straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] Straipsnyje aptariamas šiuo metu įvairiuose pasaulio regionuose vykstantis civilizacinės vaizduotės iškilimas bei civilizacinės savimonės stiprėjimas ir politiniu, ir geopolitiniu lygmeniu. Remiantis Samuelio P. Huntingtono įžvalgomis, iškeliama jo mintis apie religijos reikšmę civilizacijai ir civilizacijų sąveikai. Straipsnyje išskleidžiama religinio ir meninio paveldo svarba civilizacinei vaizduotei ir teigiama, kad imperinių civilizacijų religinis paveldas visada įkūnijamas meno pavidaluose ir meninėse praktikose, kurioms, savo ruožtu, visada būdingas religinis bruožas. Daugiausia dėmesio skiriama turkiškosios civilizacinės vaizduotės atgimimo ypatumams, aiškinantis neoosmanizmo idėjų bei ideologijos išplitimą kultūros srityje ir virsmą politiniu bei geopolitiniu įrankiu, formuojančiu naują turkiškąjį tapatumą. Islamiškosios ir vakarietiškosios civilizacijų santykių "kolizijos" vaizdinys išskleidžiamas Orhano Pamuko romaneMano vardas Raudona. Straipsnyje teigiama šį kūrinį esant pavyzdžiu, rodančiu, kaip meniniu būdu permąstoma istorija tampa svarbiu dabartinės civilizacinės vaizduotės stiprinimo įrankiu, kuriam būdinga ir religinė dimensija.