Search results

Valstybės skolinimasis tampa svarbiu aspektu, kai šalis susiduria su finansinių išteklių trūkumu. Valstybės skolos ypatumus, jos naudą ir įtaką šalies ekonomikai nagrinėjo daugelis autorių: E. Buškevičiūtė, (2008), F. M. Martin (2009), Ž. Karazijienė ir A. Sabonienė (2009), H. S. Rosen ir T. Gayer (2010), M. Kumar bei J. Woo (2010) ir kiti, tačiau mokslinės literatūros, nagrinėjančios valstybės skolos rodiklių kitimą ir jų įtaką Lietuvos ekonomikai, yra nedaug. Didėjančios išlaidos valstybės skolų aptarnavimui neišvengiamai sukelia didesnį šalies surenkamų pajamų poreikį, kuris tiek gyventojams, tiek verslo subjektams gali pasireikšti mokesčių didinimu ar kitais neigiamais ekonominiais veiksniais.
Straipsnio tikslas – nustatyti Lietuvos valstybės skolos rodiklių kitimo tendencijas ir skolos įtaką Lietuvos ekonomikai. Tyrimo metodai: sisteminė mokslinės literatūros analizė, koreliacinė analizė, lyginamoji ir grafinė analizės. Lietuvos valdžios sektoriaus sumokėtų palūkanų apimtys 2006–2012 m. turėjo tendenciją augti. Teigiamai galima vertinti tik 2013 m., kai sumokėtų palūkanų apimtys Lietuvoje sumažėjo 6,1 proc. Didžioji dalis apskaičiuotų valstybės skolos rodiklių – sumokėtos palūkanos, valstybės skolos ir BVP santykis, biudžeto išlaidų santykis ir kt. – per nagrinėjamą laikotarpį išaugo, o valstybės skolos ir BVP santykis padidėjo daugiau nei du kartus. Tačiau paskutiniais nagrinėjamais 2013 m. valstybės skolos rodikliai Lietuvoje turėjo tendenciją mažėti, lyginant su 2012 m. duomenimis. Lietuvos valstybės skolos įtakos ekonomikai tyrimas parodė, jog nustatyta reikšminga koreliacija tarp valstybės skolos ir šalies BVP, tarp nedarbo lygio ir indėlių sumos buvo nustatyta stipri teigiama koreliacija. Tačiau tarp valstybės skolos ir infliacijos statistiškai reikšmingo tiesinio ryšio nebuvo rasta. Suvokiant valstybės skolos svarbą, priimant sprendimus, susijusius su valstybės skolinimusi, reikia atidžiai įvertinti ir tai, kokią įtaką šie sprendimai gali padaryti visos šalies ekonomikai ir gyventojams.

Nuolatiniai svyravimai ir įvairūs ekonomikos pokyčiai lemia ekonominio augimo nepastovumą ir ekonominių ciklų susidarymą šalyse. Ekonominius ciklus ir jų ypatumus savo darbuose nagrinėjo daugybė mokslininkų: D. Štreimikienė ir J. Ramanauskienė (2012), R. Berthoud ir L. C. Sosa (2011), B. Rosier (2003), S. F. Fanning (2007), M. Bormotov (2009), J. Mackevičius (2012) ir daugelis kitų, tačiau mokslinės literatūros, kurioje būtų nagrinėjami ekonominių ciklų ypatumai ir dabartinis Lietuvos ekonominis ciklas, yra reta. Straipsnio tikslas – išnagrinėti ekonominių ciklų ypatumus ir nustatyti visos Lietuvos ir statybų sektoriaus ekonominių ciklų kitimo priežastis 1999–2013 m. laikotarpiu.Tyrimas atskleidė, jog ekonominio ciklo sąvoka apima bendrą visų pagrindinių ekonomikos rodiklių dinamiką; ciklas gali būti apibrėžiamas kaip periodiški verslo aktyvumo lygio svyravimai. Ekonominis ciklas gali būt suskirstytas į keturias fazes: pakilimo, nuosmukio, krizės ir pagyvėjimo. Šie etapai yra susiję su gamybos svyravimais, nedarbo lygiu, kapitalo ir darbo jėgos išteklių naudojimo lygiu, bendrųjų sąnaudų svyravimu ir kitais aspektais. Ekonominiai ciklai gali būti klasifikuojami atsižvelgiant į terminą, sunkumo mastą – recesijos fazės trukmę, sugebėjimą juos valdyti ir reguliuoti ir kt. Siekiant iš anksto prognozuoti ekonominio ciklo pokyčius, naudojamos rodiklių sekos, stebimi įvairių šalies sektorių rodiklių pokyčiai, kuriuos vertinant daromos prielaidos apie laukiamus ekonomikos svyravimus.
Ekonominio ciklo Lietuvoje analizė parodė, kad nuo 1999 m. iki 2007 m. Lietuvos ekonomika buvo augimo fazės. Nuo 2007 m. iki 2010 m. BVP augimas, vidaus vartojimas mažėjo, didėjo nedarbas, šalis išgyveno sunkų laikotarpį. Nuo 2010 m. iki 2013 m. nustatytas Lietuvos ekonomikos augimo laikotarpis, kas rodo ir tikėtiną tolesnį ekonomikos augimą Lietuvoje. Stebint statybų sektoriaus ekonominį ciklą 1999–2013 m., nustatyta, kad per analizuojamą laikotarpį žemiausią lygį ir didžiausius sunkumus sektorius patyrė 2009 metais. Didėjantis pasitikėjimo statybų sektoriumi lygis rodo tikėtiną statybos sektoriaus ir visos ekonomikos augimą. Ekonominių ciklų pokyčių numatymas padeda geriau pasirengti ir sumažinti neigiamų pasekmių lygį, todėl ekonominių ciklų analizė turėtų būti atliekama nuolatos.

Government borrowing is inevitable when a country faces a lack of financial resources. The characteristics of public debt, its advantage and impact on a country's economy have been analyzed by such researchers as Buškevičiūtė, (2008), Martin (2009), Karazijienė & Sabonienė (2009), Rosen & Gayer (2010), Kumar & Woo (2010) but scientific literature on changes in public debt indicators and their impact on Lithuania's economy have been lacking. The rising costs of servicing public debt inevitably means that a country will have to collect bigger revenues and impose higher taxes for both, individuals and entities. The aim of this research is to identify trends in public debt and the impact of debt indicators on Lithuania's economy. Research methodology: scientific literature overview, comparative analysis, graphical data analysis. The research showed that although economic indicators for Lithuania improved during 2010-2013, its public debt continued to rise. During 2006-2012 interest rate also showed a growth tendency. The situation changed in 2013 when interest rate reduced by 6.1%. Most of public debt indicators such as interest rate, the debt-to-GDP ratio, budget expenditure, etc. improved during the analyzed period, the debt-to-GDP ratio, for example, increased more than two times. It should be noted that in 2013 public debt indicators showed a downward tendency compared to the previous year and public debt slightly decreased. Analysis shows that government can make a significant impact on a country's economy, a strong positive correlation was identified between public debt and GDP, the unemployment rate and deposited amounts but no statistically significant linear correlation was identified between public debt and the inflation rate. A country's government should understand the significance of public debt and carefully assess its impact on a country's economy and population when taking a decision to borrow. ; Valstybės skolinimasis tampa svarbiu aspektu, kai šalis susiduria su finansinių išteklių trūkumu. Valstybės skolos ypatumus, jos naudą ir įtaką šalies ekonomikai nagrinėjo daugelis autorių: E. Buškevičiūtė, (2008), F. M. Martin (2009), Ž. Karazijienė ir A. Sabonienė (2009), H. S. Rosen ir T. Gayer (2010), M. Kumar bei J. Woo (2010) ir kiti, tačiau mokslinės literatūros, nagrinėjančios valstybės skolos rodiklių kitimą ir jų įtaką Lietuvos ekonomikai, yra nedaug. Didėjančios išlaidos valstybės skolų aptarnavimui neišvengiamai sukelia didesnį šalies surenkamų pajamų poreikį, kuris tiek gyventojams, tiek verslo subjektams gali pasireikšti mokesčių didinimu ar kitais neigiamais ekonominiais veiksniais. Straipsnio tikslas – nustatyti Lietuvos valstybės skolos rodiklių kitimo tendencijas ir skolos įtaką Lietuvos ekonomikai. Tyrimo metodai: sisteminė mokslinės literatūros analizė, koreliacinė analizė, lyginamoji ir grafinė analizės. Lietuvos valdžios sektoriaus sumokėtų palūkanų apimtys 2006–2012 m. turėjo tendenciją augti. Teigiamai galima vertinti tik 2013 m., kai sumokėtų palūkanų apimtys Lietuvoje sumažėjo 6,1 proc. Didžioji dalis apskaičiuotų valstybės skolos rodiklių – sumokėtos palūkanos, valstybės skolos ir BVP santykis, biudžeto išlaidų santykis ir kt. – per nagrinėjamą laikotarpį išaugo, o valstybės skolos ir BVP santykis padidėjo daugiau nei du kartus. Tačiau paskutiniais nagrinėjamais 2013 m. valstybės skolos rodikliai Lietuvoje turėjo tendenciją mažėti, lyginant su 2012 m. duomenimis. Lietuvos valstybės skolos įtakos ekonomikai tyrimas parodė, jog nustatyta reikšminga koreliacija tarp valstybės skolos ir šalies BVP, tarp nedarbo lygio ir indėlių sumos buvo nustatyta stipri teigiama koreliacija. Tačiau tarp valstybės skolos ir infliacijos statistiškai reikšmingo tiesinio ryšio nebuvo rasta. Suvokiant valstybės skolos svarbą, priimant sprendimus, susijusius su valstybės skolinimusi, reikia atidžiai įvertinti ir tai, kokią įtaką šie sprendimai gali padaryti visos šalies ekonomikai ir gyventojams.

The presidency of the European Union is poorly studied topic in Lithuania, therefore the identification of the presidency of the European Union value is very important. Evaluation is extremely important in order to achieve effective Lithuanian presidency of the European Union and quality of the presidency country of the European Council's agenda-setting. [.]

The presidency of the European Union is poorly studied topic in Lithuania, therefore the identification of the presidency of the European Union value is very important. Evaluation is extremely important in order to achieve effective Lithuanian presidency of the European Union and quality of the presidency country of the European Council's agenda-setting. [.]

The presidency of the European Union is poorly studied topic in Lithuania, therefore the identification of the presidency of the European Union value is very important. Evaluation is extremely important in order to achieve effective Lithuanian presidency of the European Union and quality of the presidency country of the European Council's agenda-setting. [.]

The presidency of the European Union is poorly studied topic in Lithuania, therefore the identification of the presidency of the European Union value is very important. Evaluation is extremely important in order to achieve effective Lithuanian presidency of the European Union and quality of the presidency country of the European Council's agenda-setting. [.]

The financial crisis has shown that the deposit insurance system did not help to maintain depositors' confidence and financial stability for the whole banking sector. In order to ensure equal protection to depositors in all European Union countries, the European Commission presented the common European Union risk-based deposit insurance system model in 2015. In this model, the individual risk of each bank should be measured. However, there are discussions in scientific literature that the amount of systemic risk of the banks should be measured. In the current economy it is very important to measure the arising amount of systemic risk in the banking sector, but even the new E.U. common deposit insurance system model of 2015 does not take systemic risk assessment into account. The aim of the research is to evaluate the risk-based common European deposit insurance system impact on deposit insurance premiums to Lithuanian banks: not only individual banks' risks, but the systemic risk as well. The most appropriate systemic risk assessment method was selected according to different scientific researchers and strong Lithuanian banking sector concentration. The results showed that inclusion of the systemic risk assessment in risk-based deposit insurance system helps to have more accurate bank risk assessment.

The financial crisis has shown that the deposit insurance system did not help to maintain depositors' confidence and financial stability for the whole banking sector. In order to ensure equal protection to depositors in all European Union countries, the European Commission presented the common European Union risk-based deposit insurance system model in 2015. In this model, the individual risk of each bank should be measured. However, there are discussions in scientific literature that the amount of systemic risk of the banks should be measured. In the current economy it is very important to measure the arising amount of systemic risk in the banking sector, but even the new E.U. common deposit insurance system model of 2015 does not take systemic risk assessment into account. The aim of the research is to evaluate the risk-based common European deposit insurance system impact on deposit insurance premiums to Lithuanian banks: not only individual banks' risks, but the systemic risk as well. The most appropriate systemic risk assessment method was selected according to different scientific researchers and strong Lithuanian banking sector concentration. The results showed that inclusion of the systemic risk assessment in risk-based deposit insurance system helps to have more accurate bank risk assessment.

The financial crisis has shown that the deposit insurance system did not help to maintain depositors' confidence and financial stability for the whole banking sector. In order to ensure equal protection to depositors in all European Union countries, the European Commission presented the common European Union risk-based deposit insurance system model in 2015. In this model, the individual risk of each bank should be measured. However, there are discussions in scientific literature that the amount of systemic risk of the banks should be measured. In the current economy it is very important to measure the arising amount of systemic risk in the banking sector, but even the new E.U. common deposit insurance system model of 2015 does not take systemic risk assessment into account. The aim of the research is to evaluate the risk-based common European deposit insurance system impact on deposit insurance premiums to Lithuanian banks: not only individual banks' risks, but the systemic risk as well. The most appropriate systemic risk assessment method was selected according to different scientific researchers and strong Lithuanian banking sector concentration. The results showed that inclusion of the systemic risk assessment in risk-based deposit insurance system helps to have more accurate bank risk assessment.

The financial crisis has shown that the deposit insurance system did not help to maintain depositors' confidence and financial stability for the whole banking sector. In order to ensure equal protection to depositors in all European Union countries, the European Commission presented the common European Union risk-based deposit insurance system model in 2015. In this model, the individual risk of each bank should be measured. However, there are discussions in scientific literature that the amount of systemic risk of the banks should be measured. In the current economy it is very important to measure the arising amount of systemic risk in the banking sector, but even the new E.U. common deposit insurance system model of 2015 does not take systemic risk assessment into account. The aim of the research is to evaluate the risk-based common European deposit insurance system impact on deposit insurance premiums to Lithuanian banks: not only individual banks' risks, but the systemic risk as well. The most appropriate systemic risk assessment method was selected according to different scientific researchers and strong Lithuanian banking sector concentration. The results showed that inclusion of the systemic risk assessment in risk-based deposit insurance system helps to have more accurate bank risk assessment.