Search results

AbstractBased on a large cross-cultural study, David Rose et al. (in: Lombrozo et al. (eds) Oxford studies in experimental philosophy, Vol. 3, Oxford University Press, Oxford, pp. 158–174, 2020) argue that the Ship of Theseus story is a genuine puzzle in the sense that people who consider it feel inclined to assert two prima facie inconsistent propositions (Ambivalence). In response, Marta Campdelacreu et al. (Dialectica 74(3):551–559, 2020) argue that the data reported by Rose et al. (2020) fail to support Ambivalence. Namely, the data show sharp interpersonal disagreement among different readers of the Ship of Theseus story, but they fail to demonstrate an intrapersonal conflict or indecision. Should intrapersonal Ambivalence be demonstrated, this, according to Campdelacreu et al. (2020), would be a good indicator of the presence of a puzzle. Here, I provide empirical evidence for intrapersonal Ambivalence about the Ship of Theseus story.

Abstract
My aim in this paper is to explore the idea of human moral responsibility for (the outcomes) of natural disasters. First, I discuss the claim that there is often a human causal contribution to negative outcomes of even such paradigmatic natural disasters as earthquakes, typhoons, and volcano eruptions. Second, I attempt to move away from discussions attributing human causal responsibility to discussions attributing human moral responsibility for such outcomes (and to the obstacles to such attributions). I suggest that in most (perhaps even all) cases of moral responsibility for the outcomes of natural disasters moral responsibility is grounded in culpable negligence, including culpable failure to prevent the side-effects of our actions or omissions.

Straipsnyje siekiama apibūdinti analitinėje veiksmo filosofijoje vykstančias diskusijas dėl reduktyvistinių ir antireduktyvistinių požiūrių į kasdienių veiksmus žyminčių predikatų analizę. Išskiriami du antireduktyvistiniai argumentai, atliekantys ypač svarbų vaidmenį formuojantis diskursui: materialiojo įkūnijimo įvairovės argumentas ir racionalumo reikalavimų argumentas. Abu šie argumentai yra nukreipti prieš galimybę sistemingai sutapatinti kasdienių veiksmus žyminčių predikatų ir mokslinių predikatų ekstensijas. Straipsnis baigiamas trumpai aptariant praktinius sumetimus, kurie, sykiu su teoriniu galimybės atlikti kasdienių veiksmus žyminčių predikatų redukciją įvertinimu, nužymi galimus konservatyvios ir radikalios teorijų kaitos veiksmo filosofijoje scenarijus.

Summer Workshop on TranslationVilius Dranseika

Straipsnyje siūlomos konceptualios priemonės, leidžiančios formuluoti tvirtinimą, kad tose socialinių mokslų filosofijos teorijose, kuriose veiksmų atpažinimas yra laikomas metodologiniu socialinio aiškinimo pagrindu, jis yra traktuojamas kaip "virtus dormitiva". Tuomet veiksmų atpažinimas gali būti suprantamas kaip tiesioginė veiksmų tipų įžvalga elgsenoje arba neapibrėžta, holistinė veiksmų interpretavimo procedūra. Abiem atvejais susiduriama su neskaidrios ir toliau neaiškinamos pažįstančiojo episteminės galios postulavimu. "Virtus dormitiva" problema tampa ypač aštri, jei pripažįstame veiksmo atpažinimo problemos metodologinį pirmumą prieš veiksmo aiškinimo problemą1.Pagrindiniai žodžiai: veiksmų atpažinimas, veiksmų aiškinimas, veiksmų tipai ir atvejai, socialinių mokslų filosofija.Action Recognition as Virtus DormitivaVilius Dranseika
SummaryIn this paper, I propose the conceptual means that allow for the formulation of the claim that in the theories of philosophy of social science that take action recognition as the methodological basis of social explanation, action recognition is treated as a virtus dormitiva. Here action recognition may be understood either as a direct perception of action-types in behaviour or as an indeterminate holistic procedure of action interpretation. In both cases we encounter positing of nontransparent and further unexplainable epistemic power. The problem of virtus dormitiva becomes especially pressing if we recognize the methodological primacy of the problem of action recognition over the problem of action explanation.Keywords: action recognition, explanation of actions, action types and act tokens, philosophy of social sciences.

We report a preregistered study that was designed to answer three questions about using transparent defaults to increase participation in a hypothetical learning health care system. Do default options influence consent to participate in learning activities within a learning health care system? Does transparency about default options decrease the effect of the defaults? Do people reconsider their choice of participation once they are informed about the defaults applied? In our study, application of the defaults did not have influence on rates of consent, nor did transparency about defaults have an effect on the rates of consent. Participants were also not likely to change their choice after being informed that defaults were applied to their previous choice. In general, our study raises doubts that defaults (both covert and transparent) can be used as an effective means in significantly increasing participation in learning health care systems.

Philosophy always seemed attractiveMykolas Drunga interviewed by Kęstas Kirtiklis and Vilius Dranseika

Straipsnyje kritikuojama anglakalbėje lyginamojoje moralės filosofijoje ir psichologijoje labai paplitusi praktika anglišką moral ir kinišką daode 道德 terminus bei jų vedinius traktuoti kaip lygiareikšmius. Straipsnyje teigiama, jog esama pakankamai empirinių tyrimų, įrodančių, kad, nepaisant reikšmingų panašumų, normatyvinės sritys, kurios Kinijoje ir Vakaruose atitinkamai įvardijamos kaip daode ir morality, yra netapačios. Visgi į skirtumus atsižvelgiama nepakankamai, ir šiuolaikinėse tarpkultūrinėse studijose įsitvirtina asimetriško lyginimo praktikos, kai lyginimai bene išimtinai atliekami tik iš Vakarų kultūrų perspektyvos. Norint tokio asimetriškumo išvengti, siūloma atlikti daugiau empirinių tyrimų, susijusių su skirtingų kultūrų kasdienės kalbos vartosenose atsispindinčiomis įvairių normų skyrimo ir klasifikavimo strategijomis. Tikimasi, kad tokių tyrimų duomenys leistų pakoreguoti esamus teorinius moralės filosofijos ir moralės psichologijos modelius, kad jie tinkamiau atspindėtų skirtingų kultūrų žmonių normatyvines intuicijas.

Translating Epicurus and BenthamKęstas Kirtiklis, Vilius Dranseika, Viktoras Bachmetjevas

The article deals with the problems discussed in neuroethics a rapidly developing field of applied ethics. The term "neuroethics" is discussed in the article and is suggested to group neuroethical problems into four groups: (1) ethical problems connected with brain imaging technologies, (2) ethical problems connected with the technologies that allow to manipulate the activity and properties of the brain, (3) the influence of the neuroscientific worldview on our considerations on morality, and (4) general metaphilosophical considerations on neuroethics itself. The article concludes with a discussion of the relation between neuroethics and bioethics.

This Open Access Book is the first to examine disasters from a multidisciplinary perspective. Justification of actions in the face of disasters requires recourse both to conceptual analysis and ethical traditions. Part 1 of the book contains chapters on how disasters are conceptualized in different academic disciplines relevant to disasters. Part 2 has chapters on how ethical issues that arise in relation to disasters can be addressed from a number of fundamental normative approaches in moral and political philosophy. This book sets the stage for more focused normative debates given that no one book can be completely comprehensive. Providing analysis of core concepts, and with real-world relevance, this book should be of interest to disaster scholars and researchers, those working in ethics and political philosophy, as well as policy makers, humanitarian actors and intergovernmental organizations..