Search results

The article presents the results of research conducted in March and April 2020 on changes in everyday life during the general quarantine in Poland. The analysis was based on entries and visual data (photos, drawings, memes) collected at that time in a group specially established for research on Facebook named Pandemia Stories PL. The article focuses on the observed changes in the use of houses/apartments in the context of physical space and changes affecting interpersonal relationships. The summary contains theses about the likely changes after the end of the Covid 19 pandemic: increasing the role of technology and nature in the home space.

Niniejszy artykuł przedstawia próbę zastosowania pojęcia dyskursu w badaniu zjawiska etniczności. Głównymi inspiracjami teoretycznymi były prace związane z dwoma nurtami krytycznej analizy dyskursu: szkołą wiedeńską (R. Wodak) oraz kognitywną analizą dyskursu (T. van Dijk). Zbadano jeden z historycznych przejawów publicznego dyskursu etnicznego dotyczącego stosunków polsko-żydowskich prezentowanych w międzywojennej lokalnej prasie w Białymstoku.

The article presents the results of empirical research concerning the collective memory in Białystok and Lublin – two largest cities in the Eastern Poland. Before World War II they were multi-ethnic cities with big and important communities of Poles, Jews, Germans, Ukrainians and Belarusians. Their contemporary ethnic structure was formed as a result of World War II, in particular the Holocaust, post-war border shifts and intense migration from the countryside to the city in the next decades. Both Białystok and Lublin are an example of the typical cities in Central and Eastern Europe, which after World War II the memory politics was built on in the completely new political and social circumstances. We aim to confront the contemporary official memory of the cities, transmitted by major public institutions and the vernacular memories of their present inhabitants. Straipsnyje pristatomi Balstogės ir Liublino – dviejų didžiausių Rytų Lenkijos miestų kolektyvinės atminties empirinio tyrimo rezultatai. Prieš Antrąjį pasaulinį karą tai buvo daugiaetniniai miestai, turintys dideles ir svarbias lenkų, žydų, vokiečių, ukrainiečių ir baltarusių bendruomenes. Šių miestų šiuolaikinė struktūra susiformavo kaip Antrojo pasaulinio karo, ypač holokausto, sienų persislinkimų pokario metu ir vėlesniais dešimtmečiais vykusios intensyvios migracijos iš kaimo į miestus, rezultatas. Tiek Balstogė, tiek Liublinas yra tipiški Vidurio ir Rytų Europos miestų pavyzdžiai, kurių atminties politika po Antrojo pasaulinio karo buvo kuriama visiškai naujomis politinėmis ir socialinėmis aplinkybėmis. Straipsnyje siekiama palyginti šiuolaikinę oficialią šių miestų atmintį, kurios reguliavimas perduotas pagrindinėms viešosioms institucijoms, ir dabartinių miestų gyventojų vietines atmintis.

The article presents the results of empirical research concerning the collective memory in Białystok and Lublin – two largest cities in the Eastern Poland. Before World War II they were multi-ethnic cities with big and important communities of Poles, Jews, Germans, Ukrainians and Belarusians. Their contemporary ethnic structure was formed as a result of World War II, in particular the Holocaust, post-war border shifts and intense migration from the countryside to the city in the next decades. Both Białystok and Lublin are an example of the typical cities in Central and Eastern Europe, which after World War II the memory politics was built on in the completely new political and social circumstances. We aim to confront the contemporary official memory of the cities, transmitted by major public institutions and the vernacular memories of their present inhabitants. Santrauka Straipsnyje pristatomi Balstogės ir Liublino – dviejų didžiausių Rytų Lenkijos miestų kolektyvinės atminties empirinio tyrimo rezultatai. Prieš Antrąjį pasaulinį karą tai buvo daugiaetniniai miestai, turintys dideles ir svarbias lenkų, žydų, vokiečių, ukrainiečių ir baltarusių bendruomenes. Šių miestų šiuolaikinė struktūra susiformavo kaip Antrojo pasaulinio karo, ypač holokausto, sienų persislinkimų pokario metu ir vėlesniais dešimtmečiais vykusios intensyvios migracijos iš kaimo į miestus, rezultatas. Tiek Balstogė, tiek Liublinas yra tipiški Vidurio ir Rytų Europos miestų pavyzdžiai, kurių atminties politika po Antrojo pasaulinio karo buvo kuriama visiškai naujomis politinėmis ir socialinėmis aplinkybėmis. Straipsnyje siekiama palyginti šiuolaikinę oficialią šių miestų atmintį, kurios reguliavimas perduotas pagrindinėms viešosioms institucijoms, ir dabartinių miestų gyventojų vietines atmintis. Reikšminiai žodžiai:Balstogė ir Liublinas,kolektyvinė atmintis,skaitmeninė atmintis,vietinė atmintis,atminties politika

The article presents the results of empirical research concerning the collective memory in Białystok and Lublin – two largest cities in the Eastern Poland. Before World War II they were multi-ethnic cities with big and important communities of Poles, Jews, Germans, Ukrainians and Belarusians. Their contemporary ethnic structure was formed as a result of World War II, in particular the Holocaust, post-war border shifts and intense migration from the countryside to the city in the next decades. Both Białystok and Lublin are an example of the typical cities in Central and Eastern Europe, which after World War II the memory politics was built on in the completely new political and social circumstances. We aim to confront the contemporary official memory of the cities, transmitted by major public institutions and the vernacular memories of their present inhabitants. Kolektyvinės atminties procesai kultūriškai heterogeniškuose miestuose: Balstogės ir Liublino atvejai Santrauka.Straipsnyje pristatomi Balstogės ir Liublino – dviejų didžiausių Rytų Lenkijos miestų kolektyvinės atminties empirinio tyrimo rezultatai. Prieš Antrąjį pasaulinį karą tai buvo daugiaetniniai miestai, turintys dideles ir svarbias lenkų, žydų, vokiečių, ukrainiečių ir baltarusių bendruomenes. Šių miestų šiuolaikinė struktūra susiformavo kaip Antrojo pasaulinio karo, ypač holokausto, sienų persislinkimų pokario metu ir vėlesniais dešimtmečiais vykusios intensyvios migracijos iš kaimo į miestus, rezultatas. Tiek Balstogė, tiek Liublinas yra tipiški Vidurio ir Rytų Europos miestų pavyzdžiai, kurių atminties politika po Antrojo pasaulinio karo buvo kuriama visiškai naujomis politinėmis ir socialinėmis aplinkybėmis. Straipsnyje siekiama palyginti šiuolaikinę oficialią šių miestų atmintį, kurios reguliavimas perduotas pagrindinėms viešosioms institucijoms, ir dabartinių miestų gyventojų vietines atmintis. Reikšminiai žodžiai:Balstogė ir Liublinas,kolektyvinė atmintis,skaitmeninė atmintis,vietinė atmintis,atminties politika. First Published Online: 02 ...

Na początku XXI wieku zachodzą istotne przemiany w relacjach pracy i czasu wolnego. Dostrzega się też rozwój gospodarki kreatywnej wraz z wyłanianiem się nowej stratyfikacji społecznej i zmianą czynników rozwojowych. Coraz większe znaczenie w przemianach społeczno-gospodarczych ma sektor kultury oraz działania na rzecz kształtowania przemysłów kultury i kreatywnych, wraz z ich powiązaniami z sektorami zależnymi jak np. turystyka, architektura i wzornictwo przemysłowe. Celem artykułu jest odniesienie tych procesów i zjawisk do warunków województwa podlaskiego oraz przybliżenie głównych przesłanek powołania Regionalnego Obserwatorium Kultury. Artykuł wskazuje na potrzebę i potencjalne korzyści z zarządzania wiedzą na temat kultury na poziomie regionalnym poprzez prowadzenie prac teoretycznych i metodologicznych w ramach obserwatorium. Opracowanie na podstawie analizy danych zastanych i wyników badań własnych zwraca uwagę na główne cechy regionu, potrzeby informacyjne instytucji kulturalnych i artystycznych, możliwe modele obserwatorium kultury, potencjalne obszary działalności obserwatorium i korzyści z niej wynikające.

The aim of the project is to provide a thorough and practical knowledge on the attitudes of the inhabitants of Bialystok within tolerance. Taken diagnosis allows the formation of social policy in dealing with intolerance, as well as to enable the government matching of appropriate instruments of social policy to specific target groups. On the basis of the study - groups with a higher degree of intolerance are indicated.

The purpose of diagnosis was: conduct studies that provide full and accurate knowledge of the cultural needs of the residents of Podlasie Voivodship; identify the main barriers to participation in high culture; quantitative and qualitative definition of cultural institutions image, including the Drama Theatre, and the evaluation of their artistic activity; measure the region's cultural capital by an index of cultural institutions use by residents of Podlasie Voivodship.

Studies presented in this publication were aimed at provide data necessary for the conducting of local government and citizenship dimension of the enlarged Polish foreign policy in Podlaskie region. The main objective was to investigate the diagnosis, as the local government units, non-governmental organizations, businesses and universities alluded cross-border cooperation with partners in Lithuania, Belarus, Ukraine and Russia (Kaliningrad). The publication indicated areas of the greatest potential, as well as barriers to such cooperation in the region. Particular attention was paid to the cooperation of these entities, combining their potentials and create joint projects.