Search results

Ideological, political, sociological, psychological, pedagogical and medical foundations of social work are presented in the article. The information is necessary for the training of social workers and especially - preparing social pedagogues and teachers.

Ideological, political, sociological, psychological, pedagogical and medical foundations of social work are presented in the article. The information is necessary for the training of social workers and especially - preparing social pedagogues and teachers.

The article seeks to develop the concept of social competence in higher education based not only on theoretical background but also on the reflections of social competence in European Union (EU) and national (in this case – Lithuanian) regulations of higher education. Theoretical analysis revealed that social competence as a concept has many definitions. As a result it was recognized that the set of skills defining social competence differs depending on the context where they are exploredand the particular components of the social competence in education are revealed. They served as the base to identify how social competence reveals itself in higher education. In order to carry out this task the empirical research – relevant document analysis was performed.

The article seeks to develop the concept of social competence in higher education based not only on theoretical background but also on the reflections of social competence in European Union (EU) and national (in this case – Lithuanian) regulations of higher education. Theoretical analysis revealed that social competence as a concept has many definitions. As a result it was recognized that the set of skills defining social competence differs depending on the context where they are exploredand the particular components of the social competence in education are revealed. They served as the base to identify how social competence reveals itself in higher education. In order to carry out this task the empirical research – relevant document analysis was performed.

The article seeks to develop the concept of social competence in higher education based not only on theoretical background but also on the reflections of social competence in European Union (EU) and national (in this case – Lithuanian) regulations of higher education. Theoretical analysis revealed that social competence as a concept has many definitions. As a result it was recognized that the set of skills defining social competence differs depending on the context where they are exploredand the particular components of the social competence in education are revealed. They served as the base to identify how social competence reveals itself in higher education. In order to carry out this task the empirical research – relevant document analysis was performed.

This article deals with concept of gender mainstreaming based on Lithuanian and EU documents and scientific literature. Gender mainstreaming concentrates main attention towards both problems of men and women in their private and public lives. For the equity between men and women to become reality it is an imperative not only to solve specific problems of men and women, but also to understand them as complex issues incorporated in real life situations. This practically can be achieved through consistent integration of gender aspects into legal documents, programmes and policies related to institutions active in society. In order to accomplish gender mainstreaming two elements are of key importance – adequate and relevant understanding of strategy and specific methods of gender aspect integration in public institution practices. Two methods for the integration of gender mainstreaming in social care institutions at the municipal level and for direct social work practice are represented and discussed.

This article deals with concept of gender mainstreaming based on Lithuanian and EU documents and scientific literature. Gender mainstreaming concentrates main attention towards both problems of men and women in their private and public lives. For the equity between men and women to become reality it is an imperative not only to solve specific problems of men and women, but also to understand them as complex issues incorporated in real life situations. This practically can be achieved through consistent integration of gender aspects into legal documents, programmes and policies related to institutions active in society. In order to accomplish gender mainstreaming two elements are of key importance – adequate and relevant understanding of strategy and specific methods of gender aspect integration in public institution practices. Two methods for the integration of gender mainstreaming in social care institutions at the municipal level and for direct social work practice are represented and discussed.

This article deals with concept of gender mainstreaming based on Lithuanian and EU documents and scientific literature. Gender mainstreaming concentrates main attention towards both problems of men and women in their private and public lives. For the equity between men and women to become reality it is an imperative not only to solve specific problems of men and women, but also to understand them as complex issues incorporated in real life situations. This practically can be achieved through consistent integration of gender aspects into legal documents, programmes and policies related to institutions active in society. In order to accomplish gender mainstreaming two elements are of key importance – adequate and relevant understanding of strategy and specific methods of gender aspect integration in public institution practices. Two methods for the integration of gender mainstreaming in social care institutions at the municipal level and for direct social work practice are represented and discussed.

Daugelyje Europos šaIių socialinio darbo profesijos prestižas nėra aukščausiose pozicijose. DabartinĞje kultūrinėje ir politinėje aplinkoje ši profesija pirmiausia siejama su nepopuliariomis socialinėmis problemomis ir žmonėmis, kurie negali adekvačiai susidoroti su poky~iq ir konkurencijos Iygiu postindustrinėje visuomenėje (Kunneman, 2005). Lietuvoje socialinio darbo profesija užima išskirtinę situaciją. Ši profesija neturi gilių istoriniq tradicijų. Apie socialinio darbo profesiją Lietuvoje pradėta kalbėti tik po nepriklausomybės atgavimo, taigi dabar profesija skaičiuoja tik 18 m. Žinoma, profesijos nebegalima vadinti nauja, tačiau tai vis dar jauna profesija, kuriai, siekiant aukštesnio prestižo, reikia dėti daugiau pastangų nei senas gilias tradicijas turinčioms ir visuomenei gerai činomoms profesijoms kaip medicina, teisė ir pan. Šio straipsnio lyrimo tikslas - ištirti ir aprašyti socialinio darbo profesijos prestižą. Taikyti šie tyrimo metodai: teorinė analizė ir sinteze, anketine apklausa raštu ištirtas socialinio darbo profesijos prestižas socialinių darbuotojų, jų partnerių ir bendrosios populiacijos respondentų požiūriais. Organizuojant socialinio darbo profesijos statuso tyrimą, remtasi kiekybinio tyrimo sociaIiniuose moksluose metodologine paradigma.[.]

Daugelyje Europos šaIių socialinio darbo profesijos prestižas nėra aukščausiose pozicijose. DabartinĞje kultūrinėje ir politinėje aplinkoje ši profesija pirmiausia siejama su nepopuliariomis socialinėmis problemomis ir žmonėmis, kurie negali adekvačiai susidoroti su poky~iq ir konkurencijos Iygiu postindustrinėje visuomenėje (Kunneman, 2005). Lietuvoje socialinio darbo profesija užima išskirtinę situaciją. Ši profesija neturi gilių istoriniq tradicijų. Apie socialinio darbo profesiją Lietuvoje pradėta kalbėti tik po nepriklausomybės atgavimo, taigi dabar profesija skaičiuoja tik 18 m. Žinoma, profesijos nebegalima vadinti nauja, tačiau tai vis dar jauna profesija, kuriai, siekiant aukštesnio prestižo, reikia dėti daugiau pastangų nei senas gilias tradicijas turinčioms ir visuomenei gerai činomoms profesijoms kaip medicina, teisė ir pan. Šio straipsnio lyrimo tikslas - ištirti ir aprašyti socialinio darbo profesijos prestižą. Taikyti šie tyrimo metodai: teorinė analizė ir sinteze, anketine apklausa raštu ištirtas socialinio darbo profesijos prestižas socialinių darbuotojų, jų partnerių ir bendrosios populiacijos respondentų požiūriais. Organizuojant socialinio darbo profesijos statuso tyrimą, remtasi kiekybinio tyrimo sociaIiniuose moksluose metodologine paradigma.[.]

Daugelyje Europos šaIių socialinio darbo profesijos prestižas nėra aukščausiose pozicijose. DabartinĞje kultūrinėje ir politinėje aplinkoje ši profesija pirmiausia siejama su nepopuliariomis socialinėmis problemomis ir žmonėmis, kurie negali adekvačiai susidoroti su poky~iq ir konkurencijos Iygiu postindustrinėje visuomenėje (Kunneman, 2005). Lietuvoje socialinio darbo profesija užima išskirtinę situaciją. Ši profesija neturi gilių istoriniq tradicijų. Apie socialinio darbo profesiją Lietuvoje pradėta kalbėti tik po nepriklausomybės atgavimo, taigi dabar profesija skaičiuoja tik 18 m. Žinoma, profesijos nebegalima vadinti nauja, tačiau tai vis dar jauna profesija, kuriai, siekiant aukštesnio prestižo, reikia dėti daugiau pastangų nei senas gilias tradicijas turinčioms ir visuomenei gerai činomoms profesijoms kaip medicina, teisė ir pan. Šio straipsnio lyrimo tikslas - ištirti ir aprašyti socialinio darbo profesijos prestižą. Taikyti šie tyrimo metodai: teorinė analizė ir sinteze, anketine apklausa raštu ištirtas socialinio darbo profesijos prestižas socialinių darbuotojų, jų partnerių ir bendrosios populiacijos respondentų požiūriais. Organizuojant socialinio darbo profesijos statuso tyrimą, remtasi kiekybinio tyrimo sociaIiniuose moksluose metodologine paradigma.[.]