Suchergebnisse

Many philosophers have regarded social choice theory as a technical discipline of limited relevance to substantive questions in moral & political philosophy. It is argued here, however, that it is concerned with questions of central philosophical importance, since it examines the consistency of various beliefs we may have about the desirable characteristics of philosophical theories about the good for society. Kenneth Arrow (Social Choice and Individual Values [see SA 13:5/64B6797]) showed that some apparently innocuous beliefs are inconsistent, & much of the subsequent literature has been concerned with finding ways out of the inconsistency. One fruitful way of doing so is to relax the requirement that theories be applicable to all conceivable combinations of individual preferences. Another is to accept the moral relevance of many aspects of society other than the welfare of individuals. Some of the literature has focused on rights, & has illuminated our understanding of the risk that the rights of different individuals may conflict. Social choice theory has been increasingly integrated into game theory. Recent developments in the field are noted, & suggestions offered regarding which topics will prove to be of philosophical significance in the future. Modified AA

Le gibier de choix du démographe a longtemps été la famille dite complète, celle qui dure assez longtemps pour que les époux puissent procréer ensemble tous les enfants qu'il leur est physiologiquement possible d'avoir. Penchonsnous un instant sur le sort des familles incomplètes, en nous interrogeant successivement sur ce qu'il arrive, en cas de décès prématuré d'un des époux, au conjoint survivant, aux enfants et aux biens du ménage.1. Au XVIe siècle, au XVIIe siècle, au début du XVIIIe, dans la majorité des cas et dans la région parisienne (plus spécialement autour de Meaux) le conjoint se remariait très rapidement. En règle générale, les hommes — parfois encombrés de marmots — convolaient en secondes noces au bout de quelques mois ou même de quelques semaines : Étienne et Jean Becheret de Mareuil en 1691, Louis Choslin en 1709, Jean Guillemot en 1729 n'ont fait preuve d'aucune précipitation anormale en contractant une nouvelle union au bout de deux ou trois mois.

A notre époque, mettre l'accent sur la nécessité d'une interpénétration plus complète des différentes disciplines scientifiques devrait être un devoir évident pour 'tous. Or cette nécessité échappe encore trop souvent, même aux érudits. Je voudrais, en résumant ici brièvement des recherches en cours, montrer l'intérêt que les historiens peuvent trouver à s'appuyer, non seulement sur l'archéologie, mais encore sur des travaux de laboratoire au sens précis des termes, qui sont susceptibles de nous révéler bien des faits encore insoupçonnés.

Purpose—the purpose of the article is to analyse and evaluate e-participation projects in Lithuanian municipalities on the peculiarities of involving different social technologies. Design/methodology/approach is based on analysis of scientific literature, projects reports and comparative analysis of websites under new index for assessment of e-democracy projects. Findings—the paper presents an original overview of municipalities' e-participation projects and its peculiarities on the support of different tools and technologies. Research limitations/implications—this research deals only with documents and opinions of municipalities and is limited to one side of the e-participation process. In order to generalize the research findings, further investigation should include empirical surveys of citizens' opinions concerning the effectiveness of e-participation projects. Practical implications—the results can be used to improve collaboration of citizens with public servants in e-participation projects that are important to Lithuanian institutions. Originality/Value—evaluation of e-participation projects in the new index for assessment in Lithuanian municipalities has not yet been examined deeply enough. ; Demokratijos veiksmingas funkcionavimas priklauso nuo piliečių pasitikėjimo viešosiomis institucijomis, noro pripažinti demokratijos taisykles. Informacinės ir komunikacinės technologijos (IKT) tapo galingu įrankiu, palengvinančiu piliečių bendravimą su demokratine valdžia. Tinkamai naudojamos informacinės ir ryšių technologijos gali būti elektroninės demokratijos įrankis, leidžiantis piliečiams daugiau sužinoti apie valdžios politinių sprendimų priėmimo procesą ir dalyvauti juos rengiant. Šiems tikslams 2009–2012 m. iš Europos regioninės plėtros fondų Lietuvai buvo skirta nemaža finansinė parama, o pagal priemonę "Elektroninė demokratija: regionai" Lietuvos savivaldybėse buvo vykdoma per 40 projektų. Nors dauguma šių projektų jau baigti, trūksta visapusiškesnių apibendrinimų ir įvertinimų, todėl straipsnio tikslas – išanalizuoti ir įvertinti elektroninės demokratijos projektus Lietuvos regionuose. Straipsnyje plačiau aptarti elektroninės demokratijos terminai, plačiau išnagrinėti piliečių elektroninio dalyvavimo ypatumai, e. dalyvavimo įrankiai. Remiantis mokslinės literatūros analize, buvo pasiūlyta nauja metodika elektroninės demokratijos projektams įvertinti, pagal kurią bendras projektų įvertinimo indeksas nustatomas remiantis pagal 16 savivaldybių interneto tinklalapių rodiklių, suskirstytų į 5 grupes: (1) sąsajas su elektronine demokratija; (2) savivaldybės politikų atvirumo ir teisės aktų sistemos skaidrumo; (3) abipusio bendravimo su piliečiais; (4) interaktyvių e. bendravimo ir e. konsultacijų įrankių ir (5) tinklapių ir e. dalyvavimo įrankių naudojamumo. Projektų analizė parodė, kad pagal priemonę "Elektroninė demokratija – regionai" vykdytų 42 projektų 38 projektus atliko atskiros savivaldybės iš šešių Lietuvos regionų. Kitos 22 savivaldybės vykdė 4 regioninius projektus. Du projektai dar yra nebaigti. Projektų užduočių analizė ir savivaldybių tinklalapių tyrimas parodė, kad Lietuvos savivaldybėse įvykdyti projektai leido sukurti ir įdiegti daug sėkmingų e. demokratijos ir e. dalyvavimo įrankių, leidžiančių ženkliai padidinti savivaldos institucijų atvirumą ir veiklos skaidrumą. Nors visi projektai buvo atliekami beveik tuo pačiu metu (2009–2012 m.) lygiagrečiai, nustatytas savivaldybių elektroninės demokratijos projektų įvertinimo indekso dydis atskirose savivaldybėse labai stipriai skyrėsi tuose regionuose, kuriuose savivaldybės vykdė atskirus projektus. Tačiau dalyvavusių regioniniuose projektuose savivaldybių elektroninės demokratijos projektų įvertinimo indeksų vidurkiai yra kiek mažesni, negu savivaldybių, vykdžiusių individualius projektus. Savivaldybių tinklalapių tyrimas parodė, kad naujais e. demokratijos įrankiais naudojasi dar palyginti mažai piliečių. Todėl reikia imtis papildomų priemonių padėčiai gerinti, kurių kryptis kiekvienai savivaldybei gali parodyti gilesnė išmatuotų elektroninės demokratijos projektų įvertinimo indeksų analizė. Pasiūlytą elektroninės demokratijos projektų įvertinimo metodiką dar reikėtų tikslinti, o tyrimus pakartoti, kai bus užbaigti visi 42 projektai.

Urban Ills: Confronting Twenty First Century Dilemmas of Urban Living in Global Contexts brings together original research by a wide array of interdisciplinary scholars to examine contemporary dilemmas impacting urban life in global contexts, following the latest global economic downturn. Focusing extensively on vulnerable populations, economic, social, health and community dynamics are explored as they relate to human adaptation to complex environments