Suchergebnisse

An analysis of the art, or rather of the abstractions, of Juzefa Čeičytė (b. 1922), which she produced in her spare time in the Soviet period, may serve to reflect the threat and the gaps in the complex ideological apparatus of the Soviet system. This paper tries to penetrate the recurrent and ostensibly undisputed claims that the paintings of Čeičytė, kept from outsiders for a long time, are "identity documents" produced as "evidence of an unruly soul". The artist's existential positions and intentions, which profess the old modern model that deems that creation is a mysterious uncalculated work leading to who knows where, are closer to the Western ideas of that period. It is very clear, however, where the structures in Čeičytė's works lead to. How she manages not to overstep her limited square – the black theatre box – and how she manages to arrange herself within it, result in works that all merit a great deal of attention. Paradoxically, abstract art is one of the negative Soviet statements that acquired a political aspect and became the great enemy of socialist realism – but in this case it was even praised in the official press, and occupied a particular position within the ideological system. The Soviet press could only state and follow its own fiction: praise socialist realist works of art, conceal strange new works of art, artificially organise educational discussions, or conceal unsolved problems. Therefore, once Čeičytė's abstract works entered the arena of. [to full text]

An analysis of the art, or rather of the abstractions, of Juzefa Čeičytė (b. 1922), which she produced in her spare time in the Soviet period, may serve to reflect the threat and the gaps in the complex ideological apparatus of the Soviet system. This paper tries to penetrate the recurrent and ostensibly undisputed claims that the paintings of Čeičytė, kept from outsiders for a long time, are "identity documents" produced as "evidence of an unruly soul". The artist's existential positions and intentions, which profess the old modern model that deems that creation is a mysterious uncalculated work leading to who knows where, are closer to the Western ideas of that period. It is very clear, however, where the structures in Čeičytė's works lead to. How she manages not to overstep her limited square – the black theatre box – and how she manages to arrange herself within it, result in works that all merit a great deal of attention. Paradoxically, abstract art is one of the negative Soviet statements that acquired a political aspect and became the great enemy of socialist realism – but in this case it was even praised in the official press, and occupied a particular position within the ideological system. The Soviet press could only state and follow its own fiction: praise socialist realist works of art, conceal strange new works of art, artificially organise educational discussions, or conceal unsolved problems. Therefore, once Čeičytė's abstract works entered the arena of. [to full text]

An analysis of the art, or rather of the abstractions, of Juzefa Čeičytė (b. 1922), which she produced in her spare time in the Soviet period, may serve to reflect the threat and the gaps in the complex ideological apparatus of the Soviet system. This paper tries to penetrate the recurrent and ostensibly undisputed claims that the paintings of Čeičytė, kept from outsiders for a long time, are "identity documents" produced as "evidence of an unruly soul". The artist's existential positions and intentions, which profess the old modern model that deems that creation is a mysterious uncalculated work leading to who knows where, are closer to the Western ideas of that period. It is very clear, however, where the structures in Čeičytė's works lead to. How she manages not to overstep her limited square – the black theatre box – and how she manages to arrange herself within it, result in works that all merit a great deal of attention. Paradoxically, abstract art is one of the negative Soviet statements that acquired a political aspect and became the great enemy of socialist realism – but in this case it was even praised in the official press, and occupied a particular position within the ideological system. The Soviet press could only state and follow its own fiction: praise socialist realist works of art, conceal strange new works of art, artificially organise educational discussions, or conceal unsolved problems. Therefore, once Čeičytė's abstract works entered the arena of. [to full text]

[full article and abstract in English]
The pluralism of online media outlets, as well as the objective of these outlets to be the first to inform on events, may possibly lead these outlets to disrespect professional ethics. This paper will discuss the theoretical and ethical aspects of online media, its regulatory framework and particular cases when the respect of ethical standards when reporting on issues of privacy was potentially violated. This paper uses the purposive sampling method and comparative methods. The paper will examine a case study (where the intimate images of a politician were published), and whether ethical standards were respected in that particular case.The article reveals that in the context of information provision for a company, strategic and operational controlling are to be considered the most significant ones. Strategic controlling provides information on how to do the right activity, whereas operational controlling – on how an activity can be done right. The goals of a company can be achieved only through both of them. Tactical controlling is what connects strategic controlling to operational controlling; its paradigm can be expressed through two questions: 1) how to do the right activity right? 2) what should be done when a wrong activity is being done or the activity is being done wrongly? Information provision for the answers to these questions would ensure a direct relation and feedback of strategic and operational controlling. After analyzing the typologization of controlling based on its origin, it was identified that the two main schools of controlling practice exist that led to the development of two different models of controlling: the Anglo-Saxon (American) and European (German). An exemplary controlling model adapted for Lithuanian companies was prepared after comparing the American and German controlling models and evaluating them on the basis of the scope of tasks, dominant orientation, the role of the controller, and the information base. On the basis of this adapted model, an individual information provision controlling system can be created for any Lithuanian company. This article analyzes other types of controlling as well, evaluation of which is important when creating an efficient system for controlling information provision in a particular company.

[full article and abstract in English] The pluralism of online media outlets, as well as the objective of these outlets to be the first to inform on events, may possibly lead these outlets to disrespect professional ethics. This paper will discuss the theoretical and ethical aspects of online media, its regulatory framework and particular cases when the respect of ethical standards when reporting on issues of privacy was potentially violated. This paper uses the purposive sampling method and comparative methods. The paper will examine a case study (where the intimate images of a politician were published), and whether ethical standards were respected in that particular case.The article reveals that in the context of information provision for a company, strategic and operational controlling are to be considered the most significant ones. Strategic controlling provides information on how to do the right activity, whereas operational controlling – on how an activity can be done right. The goals of a company can be achieved only through both of them. Tactical controlling is what connects strategic controlling to operational controlling; its paradigm can be expressed through two questions: 1) how to do the right activity right? 2) what should be done when a wrong activity is being done or the activity is being done wrongly? Information provision for the answers to these questions would ensure a direct relation and feedback of strategic and operational controlling. After analyzing the typologization of controlling based on its origin, it was identified that the two main schools of controlling practice exist that led to the development of two different models of controlling: the Anglo-Saxon (American) and European (German). An exemplary controlling model adapted for Lithuanian companies was prepared after comparing the American and German controlling models and evaluating them on the basis of the scope of tasks, dominant orientation, the role of the controller, and the information base. On the basis of this adapted model, an individual information provision controlling system can be created for any Lithuanian company. This article analyzes other types of controlling as well, evaluation of which is important when creating an efficient system for controlling information provision in a particular company. ; [straipsnis ir santrauka anglų kalba]

This article discusses the problematic aspects relating to the employee privacy in his workplace and its limits reacting to employer's interests. It contains analysis of National, European and transatlantic legislation of privacy in the workplace and concentrates on the electronic privacy (e-mails, communications, etc.). The article is based on legal acts and judgements of the Supreme court of Lithuania, European Court of Human Rights and other countries courts judgements in order to provide the legislative execution practice as well as reveal the problems in this field of labour law. ; Šiame straipsnyje yra aptariami pagrindiniai probleminiai aspektai, susiję su darbuotojų privatumu darbo vietoje bei jo ribų nustatymu, atsižvelgiant į darbdavio interesus. Straipsnyje analizuojami užsienio ir Lietuvos teisės aktai, skirti reglamentuoti privatumą darbovietėje, ypač atkreipiant dėmesį į elektroninę darbo vietą ir jos stebėjimą (el. paštas, ryšių priemonės). Straipsnyje remiamasi teisės aktais ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo ir kitų teisminių institucijų sprendimais, siekiant pateikti reguliavimo įstatymu taikymo praktiką bei kartu atskleisti problemas, kylančias šioje darbo teisės srityje. Atskleidžiami skirtingi požiūriai, susiklostę šioje darbo teisės sferoje. Darbe išryškinama privatumo darbo vietoje reglamentavimo problema bei siūloma labiau orientuotis tiek į nacionalinius, tiek ir į tarptautinius teisės aktus, reguliuojančius asmens duomenų apsaugą, ir tokiu atveju daugiau dėmesio įstatymuose skirti darbuotojų privatumo darbo vietoje aspektui. Elektroninės darbo vietos kontrolė turėtų remtis pagrindiniais asmens duomenų apsaugos principais. Pabrėžtina, jog yra būtina išlaikyti pusiausvyrą tarp darbuotojo teisės į privatumą bei darbdavio interesų. Privatumo darbo vietoje ribos turėtų baigtis ten, kur padaromas nusikaltimas, nusižengimas ar yra pažeidžiamos sutarties ar įstatymo normos. Jeigu darbdavio teisėti verslo interesai yra pažeidžiami ar yra pagrindo manyti, kad jie gali būti pažeisti, darbuotojo teisė į privatumą gali būti suvaržoma. Straipsnyje minima, jog pagrindinė problema Lietuvoje yra ta, kad darbuotojai iš esmės turėtų būti aktyvesni savo teisių apsaugos atžvilgiu. Jie turėtų reikalauti darbdavio, kad šis nurodytų, kokios (jei iš viso naudojamos) kontrolės priemonės ir kokiu tikslu gali būti naudojamos darbo vietos stebėjimui. Pabrėžtina, jog darbo vietos kontrolė turi atitikti straipsnyje aptariamus principus ir ypač proporcingumo principą. Darbe išryškinama galimybė darbdaviui kontroliuoti elektroninio darbo vietą blokuojant tam tikrus pasirinktus internetinius tinklalapius, tokius kaip: naujienų portalai, socialiniai tinklai ir t. t. Tokios kontrolės atveju nekyla grėsmė darbuotojo teisės į privatumą pažeidimui. Straipsnyje taip pat išskiriami pagrindiniai akcentai, kuriuos darbdavys turėtų darbuotojui nurodyti iš anksto, norėdamas vykdyti elektroninio pašto kontrolę: darbdavys aiškiai turi nurodyti, ar darbuotojui yra leidžiama naudoti darbinį elektroninį paštą asmeniniais tikslais; kada ir kokiomis sąlygomis darbuotojas gali naudoti asmeninį elektroninį paštą darbo metu; kokiais atvejais yra daromos elektroninių laiškų atsarginės kopijos bei turėtų suteikti informaciją, kai iš serverio yra ištrinami elektroniniai laiškai. Darbe taip pat aptartas ir garso bei vaizdo įrašų darymas bei kada tai yra leistina ir tokių įrašų įrodomoji vertė teisme. Kaip atsvara europinei sistemai ir siekiamam rezultatui straipsnyje analizuotas taip pat ir JAV privatumo darbo vietoje teisinis reglamentavimas bei atkreiptas dėmesys į pagrindinius šių sistemų skirtumus.

The numbers of internet users are growing rapidly. A recent innovation is the creation of virtual worlds which promise an entire social life in cyberspace. During last decades information technology is considered as a major threat to privacy, because it makes prerequisite of pervasive surveillance, large databases, and lightning-speed distribution of information across the world. There are continual limitings of privacy and personal data abuse, made by Internet services providers. After the attacks of terrorist of September 11, 2001 in New York, communities around the world revalued existing rules and methods of dealing with information. The limiting of privacy is settled by law enforcement and by governments. The main question arise: does the privacy in its classical meaning match to the actual state of things? ; Teisė į privatumą asmenims, socialinėms grupėms arba institucijoms suteikia teisę reikalauti, kad būtų nustatyta kada, kaip ir kokia apimtimi informacija apie juos gali būti atskleidžiama kitiems. Privataus gyvenimo laisvė - tai visuotinai naudingas pripažinimas, kad yra egzistencinė erdvė, kuri priklauso tik individui ir kiti neturi teisės į ją brautis. Šiais laikais internete žmogaus teisė į privatumą internete yra labai ribojama. Grėsmė interneto vartotojų privatumui nuolat didėja. Vystantis informacinėms technologijoms, galimybė rinkti duomenis, juos saugoti, suderinti tarpusavyje ir panaudoti šią informaciją tapo labai nesudėtinga operacija. Saityne egzistuoja milžiniškos duomenų bazės, kuriose saugoma milžiniški kiekiai įrašų su informacija apie internautų finansus ir kreditus, jų medicininiai įrašai, duomenys apie pirkimus ir telefoninius skambučius ir t.t. Dauguma žmonių net nežino, kokią informaciją apie juos turi ir saugo Interneto paslaugų teikėjai, nežino kas turi prieigą prie jų duomenų. Dabartinė teisinė bazė, reglamentuojanti elektroninę erdvę ir veiklą joje, nepakankamai veiksminga, todėl nėra teisinių priemonių, galinčių pažaboti interneto paslaugų teikėjų piktnaudžiavimą interneto vartotojų asmens duomenimis. [.]

The paper focuses on the relationship between Lithuanian gays and lesbians' coming out experiences and sexual citizenship. Analyzing Lithuanian homosexuals' view of public/private divide, it asks how they perform their identities in public and private settings and how they align themselves with being public. What anxieties over citizenship and sexual boundaries are reflected in their life histories? The paper starts from the premise that "sexual citizenship" can be considered a fourth aspect of citizenship in addition to the traditional model of political, social and civic rights. Plummer (1995) conceptualizes it as rights to choose what people do with their bodies, emotions, relationships, gender identities and desires. This citizenship is related to the plurality of multiple and overlapping public discourses on intimacies. Diane Richardson (2000a) emphasizes the "right of identity" as a part of sexual citizenship. This right to have a public identity is particularly relevant when we speak of wider issues of secrecy and disclosure, discrimination and tolerance, and the private and public. Examining 32 interviews with gays and lesbians, in this paper, we argue that their life stories comprise the context for the emergence of the sexual citizen because these stories tell of exclusion based on sexuality, gender, body, and publicity in the post-Soviet Lithuania. Since the public is still exclusive of homosexuality, most interviewed homosexuals attempt to pass as heterosexual in the public sphere. In a society in which heteronormativity is a powerful principle of social and cultural order and heterosexuality, an essential aspect of human nature and intelligibility, the majority of homosexual people hide their sexual orientation from their relatives, colleagues and even friends. The informants' lives oscillate between pleasure to be open and danger to be stigmatized. On one hand, they strive for greater integration of their sexual experiences into cultural narratives of citizenship; on the other hand, absorbing normative sexual and gender disciplines they succumb to conservative appeals to privatized sexual identities. ; Straipsnyje, remiantis 32 interviu su homoseksualiais asmenimis, analizuojamos jų atsivėrimo strategijos viešumo ir privatumo sankirtoje. Mėginama atsakyti, kaip Lietuvos gėjai ir lesbietės konstruoja savo tapatybes viešose ir privačiose erdvėse bei kokias įtampas jie jaučia tapdami "viešais" homoseksualais. Straipsnis remiasi prielaida, kad seksualinė pilietybė yra ketvirtasis pilietybės aspektas, papildantis tradicinį Marshallo politinių, socialinių ir pilietinių teisių modelį. Plummer (1995) konceptualizuoja seksualinę (intymią) pilietybę kaip asmenų teisę rinktis, ką daryti su savo kūnais, emocijomis, santykiais, lytinėmis tapatybėmis ir aistromis. Richardson (2000a) pabrėžia teisę turėti viešą tapatybę kaip seksualinės pilietybės dalį. Straipsnyje teigiama, kad lytinės tapatybės atvėrimas yra vienas iš heterogeniškų procesų, kuriuo konstruojamas seksualinis pilietis. Kasdien susidurdami su heteronormatyvumu, nuolatiniu savo tapatybių ištrynimu iš viešos sferos bei reakcingų politinių jėgų isterija, homoseksualūs asmenys pateikia savo pretenzijas į seksualinę pilietybę ir artikuliuoja diskursus, kuriais siekiama dekonstruoti viešumo ir privatumo takoskyrą.

In digital era, access to information is very high and easy. Especially, the internet is the unique information pool and search engine operators have offers high opportunity to reach information. Although the access to information sounds good at first glance, some information is bad memory of individuals in theirs past. Especially, search engine operators make easier to access such information from news websites. As a result of this situation, individuals may would like to remove the content of these information from the websites based on the right to be forgotten. However, it is not still recognized universal human rights. The EU law and the US law have opposite approaches related to removal the content and the right to be forgotten. The GDPR(General Data Protection Regulation) recognizes the right to be forgotten in Europe but there is no relevant legislation which recognizes the Right to be Forgotten in the US. While it is possible to remove bad memories from the websites under European Union law as a rule, the US law rejects the right to be forgotten in favor of the freedom of expression. This situation is related to the liability of the websites and search engine operators. The purpose of this paper addresses the comparison of two opposite approaches on the right to be forgotten. ; Skaitmeninėje eroje internetas, be kita ko, suvokiamas kaip unikalus informacijos šaltinis, kuomet paieškos sistemos operatorių pagalba įvairi informacija yra plačiai prieinama. Nors tai, jog tam tikra informacija apie asmens praeitį yra pasiekiama naujienų svetainėse, gali trukdyti asmeniui pasinaudoti teise būti pamirštam, ES ir JAV teisės aktai turi priešingą požiūrį į asmens teisę reikalauti pašalinti tam tikrą turinį iš interneto. Viena vertus, Bendrajame duomenų apsaugos reglamente pripažįstama teisė būti pamirštam įprastai suteikia galimybę pašalinti tam tikrą informaciją apie asmenį iš interneto svetainių, kita vertus, JAV teisinėje sistemoje vyrauja nuostatos, jog žodžio laisvė yra svarbesnė už teisę būti pamirštam ir ji nepripažįstama visuotine žmogaus teise. Šio straipsnio tikslas – palyginti du skirtingus požiūrius į teisę būti pamirštam.

The article analyses the legal regulation of electronic marketing in the European context. The historical and teleological perspective on past and present regulations of electronic marketing is provided. Emphasis is given on the ability of the legal rules to preserve the balance of private and entrepreneurial interests, and the desirable principles of the regulation of the socially beneficial electronic marketing. The paper concludes that the harmonization of legal regulation of electronic marketing at the European Union level is limited, which causes numerous negative consequences, such as jurisdiction shopping. Some countries (e.g. Finland) follow opt-out regimes for at least some types of electronic marketing, while other countries (including Lithuania) prohibit most forms of electronic marketing without the prior consent of the customer (opt-in). Thus, further regulation and harmonization of the electronic marketing law is suggested at the regional (the EU) and national level, along with more self-regulation and a balanced approach towards future regulation. ; Straipsnyje nagrinėjamas elektroninės rinkodaros teisinis reguliavimas Europos valstybėse ir Lietuvoje. Analizuojami elektroninės rinkodaros socialiniai-ekonominiai pranašumai ir neigiami aspektai, lyginant su tradicinės rinkodaros priemonėmis. Pateikiama elektroninės rinkodaros vadybinė ir teisinė samprata, identifikuojamos pagrindinės formos ir jų ypatumai. Teisinio reguliavimo analizė pateikiama istorinėje ir teleologinėje perspektyvoje, akcentuojamas europiniame teisiniame reguliavime nuo 1985 m. pripažintas poreikis balansuoti asmens privatumo ir ekonominius verslo interesus. Europinės teisės ir jurisprudencijos analizė fokusuojama į Europos Sąjungos direktyvų ir ankstesnių teisės aktų analizę, taip pat teisinio harmonizavimo vertinimą. Analizėje ypač skiriamas dėmesys tiems aspektams, kurių ES teisė nereguliuoja, o nacionalinės teisės sistemos reguliuoja įvairiai. Pastebima, kad elektroninės rinkodaros teisinis reguliavimas gana ribotai harmonizuotas europiniu lygiu. Daug svarbių principų ir taisyklių paliekama reguliuoti nacionalinei teisei, todėl įvairiose ES valstybės narėse reguliavimas gerokai skiriasi, o tai sukuria teisines kolizijas ir vertinama negatyviai. Šiuo metu elektroninės rinkodaros teisiniame reguliavime iš esmės dominuoja privatumo pažeidimų ir neteisėtos elektroninės rinkodaros draudimo klausimai. Šie klausimai, ypač Lietuvos teisėje ir teismų praktikoje, užgožia teigiamus elektroninės rinkodaros aspektus, kurie Lietuvoje priešingai nei ES dokumentuose, net nėra įstatymiškai pripažinti. Taip pat pasakytina, kad didelė dalis elektroninės rinkodaros apskritai nėra reguliuojama, nepaisant to, kad jos keliami privatumo iššūkiai yra dar didesni. Straipsnyje nagrinėjama užsienio jurisprundencija ir kai kurių ES valstybių patirtis ieškant geriausios elektroninės rinkodaros reguliavimo praktikos. Identifikuojami teisinio reguliavimo principai, kuriais turėtų būti grindžiama elektroninės rinkodaros teisinio reguliavimo plėtra. Rekomenduojamas išsamesnis visų elektroninės rinkodaros formų teisinis reguliavimas ir jo harmonizavimas europiniu lygiu, būtinybė griežtinti sankcijas ir plėsti atsakomybės subjektų ratą už neteisėtą elektroninę rinkodarą, taip pat toliau plėtojant savireguliacijos plėtrą elektroninės rinkodaros srityje.

Purpose – to analyse the compliance with basic principles of data protection in selected consumer oriented cloud services contracts, and also to highlight the adequate level of data protection in the mentioned contracts, evaluating existing data protection directive 95/46/EC, also proposed General data protection regulation. Design/methodology/approach – various survey methods have been used in the work integrated. Documental analysis method has been used in analysis of scientific literature, legal acts and other documents, where aspects of legal data protection requirements have been included. Legal documents analysis method together with logical-analytic method has been used in analysing Directive 95/46/EU, Proposal for a regulation of the European Parliament and of the Council and jurisprudence of the European Court of Human Rights. Comparative method has been applied for revealing difference between particular cloud services contracts and also comparing the compliance of cloud services contracts to requirements of basic European data protection principles, established in the international documents. Findings – from the brief analysis of selected consumer oriented cloud service providers, it may be implied that more or less all the legal principles, established in the legal acts, are reflected in the privacy policies and/or service agreements. However, it shall be noted that there is a big difference in wording of the analysed documents. Regarding other principles, all examined cloud service providers do not have indemnification provisions regarding unlawful use of personal data. Research limitations/implications – the concept of the contract was presented in a broad sense, including the privacy policies and/or terms and conditions of the service providers. In accordance with the content of the principles, the authors grouped data protection principles, applied in cloud services into fundamental and recommendatory. Practical implications – the research results will be helpful for cloud service providers, dealing with personal data of data subjects (natural persons). Originality/value – the mentioned research of cloud provider contracts examined 4 sets of standard terms and conditions of cloud service providers targeting individual consumers. The following personal data protection principles were evaluated: transparency, purpose specification and limitation, erasure of data, confidentiality, availability, integrity, indemnification. ; Įvadinėje straipsnio dalyje autoriai apibūdino nuotolinės kompiuterijos paslaugos reiškinio ypatumus – sąvoką, požymius, pagrindinius privalumus ir rizikas. Tinkamas duomenų apsaugos reikalavimų įgyvendinimas nuotolinėje kompiuterijoje – vienas iš pagrindinių šių dienų iššūkių. Autoriai, remdamiesi Duomenų apsaugos direktyva 95/46/ EB, Bendruoju duomenų apsaugos reglamento pasiūlymu bei Europos žmogaus teisių teismo jurisprudencija, pristatė pagrindinius ir rekomenduojamus duomenų apsaugos principus, taikytinus nuotolinėje kompiuterijoje sutartinių santykių su galutiniais vartotojais kontekste. Tiriamojoje straipsnio dalyje autoriai analizavo pasirinktų nuotolinės kompiuterijos paslaugų teikėjų privatumo politikų ir/ar paslaugų teikimo sutarčių nuostatas bei tikrino jų atitiktį pagrindiniuose teisės aktuose įtvirtintiems teisiniams duomenų apsaugos reikalavimams. Atlikta analizė parodė, kad pagrindiniuose teisės aktuose numatyti teisinės duomenų apsaugos reikalavimai atsispindi nuotolinės kompiuterijos paslaugų teikimo privatumo politikose ir/ ar paslaugų teikimo sutarčių nuostatose. Tačiau taip pat būtina pažymėti, kad pasirinktų nuotolinės kompiuterijos paslaugų teikėjų formuluotės yra skirtingos. Pavyzdžiui, "Google" privatumo politikos nuostatos yra aiškios, lengvai įtraukiančios vartotoją į duomenų kontrolės procesą. Kitų paslaugų teikėjų sutarčių nuostatos nėra lengvai suprantamos. Visų paslaugų teikėjų sutarčių su galutiniais paslaugų vartotojais sąlygos neturi žalos atlyginimo dėl neteisėto duomenų naudojimo mechanizmo sąlygos.

Remiantis Hannah'os Arendt įvesta viešumo ir privatumo skirtimi, straipsnyje teigiama, jog iš pirmo žvilgsnio elitinę jos demokratiją galima sutaikyti supolitiniais idealais, kuriais remiantis kuriamas polis: tai įvairovė, laisvė ir veiksmas. Toks sutaikymas įmanomas, jei politiškumas yra suprantamas kaip erdvė tarp žmonių, o ne skrupulingai suręsta fizinė erdvė, išstumianti visus privatumo aspektus. Straipsnyje taip pat teigiama, kad socialumo iškilimas žymi ne tik politiškumo kolonializaciją, bet ir demokratinę ekspansiją tų, kurie, kaip ir pati Arendt, anksčiau galėjo būti išstumti iš politinio dalyvavimo bendramepasaulyje.Pagrindiniai žodžiai: Arendt, pasaulis, politika, laisvė, viešumas, privatumas, socialumas.How Common is our Common World? Hannah Arendt and the Rise of the SocialSiobhan Kattago SummaryBased on Hannah Arendt's distinction between the public and the private, the paper argues that it is possible to reconcile her seemingly elite democracy with the political ideals upon which the polis is constructed, namely, plurality, freedom and action. Such reconciliation is possible when the political is understood as the space between people, rather than as a carefully constructed physical space that excludes all aspects of privacy. Likewise, the paper argues that the rise of the social represents not only the colonialization of the political, but also a democratic expansion of those, who like Arendt herself might have been formerly excluded from political participation in our common world.Key words: Arendt, world, politics, freedom, public, private, social.

Remiantis Hannah'os Arendt įvesta viešumo ir privatumo skirtimi, straipsnyje teigiama, jog iš pirmo žvilgsnio elitinę jos demokratiją galima sutaikyti supolitiniais idealais, kuriais remiantis kuriamas polis: tai įvairovė, laisvė ir veiksmas. Toks sutaikymas įmanomas, jei politiškumas yra suprantamas kaip erdvė tarp žmonių, o ne skrupulingai suręsta fizinė erdvė, išstumianti visus privatumo aspektus. Straipsnyje taip pat teigiama, kad socialumo iškilimas žymi ne tik politiškumo kolonializaciją, bet ir demokratinę ekspansiją tų, kurie, kaip ir pati Arendt, anksčiau galėjo būti išstumti iš politinio dalyvavimo bendramepasaulyje.Pagrindiniai žodžiai: Arendt, pasaulis, politika, laisvė, viešumas, privatumas, socialumas.How Common is our Common World? Hannah Arendt and the Rise of the SocialSiobhan Kattago
SummaryBased on Hannah Arendt's distinction between the public and the private, the paper argues that it is possible to reconcile her seemingly elite democracy with the political ideals upon which the polis is constructed, namely, plurality, freedom and action. Such reconciliation is possible when the political is understood as the space between people, rather than as a carefully constructed physical space that excludes all aspects of privacy. Likewise, the paper argues that the rise of the social represents not only the colonialization of the political, but also a democratic expansion of those, who like Arendt herself might have been formerly excluded from political participation in our common world.Key words: Arendt, world, politics, freedom, public, private, social.

When discussing the priorities and leverage in urban development, we usually use such concepts as "economic potential", "financial investment", "a great quantity of constructions1", etc. However, the final result should in fact strive for human happiness, health, love for your city, wish to live there. The urban structure of a city always contains a system of open green spaces. These areas are important not only from ecological and aesthetical point of view, but also for social communication as well as raising the economic value of plots. The paper, giving an example of contemporary development of the resort of Palanga, deals with tendencies and problems resulting from the privatization process and great mistakes in locating urbanized plots in the areas of the Lithuanian seaside. The areas, which in the Master Plan are foreseen for new parks, forests and hydroparks, started to be used for construction of private buildings. Generally, in Lithuania not only resort areas, but also any open spaces and even outer wood areas suffer from a bad tendency to treat them exceptionally as potential plots for building construction. In the case of Palanga we meet with the danger of continuous urbanization of the seaside, what consequently means decrease of the quality of the resort as well as fall in land prices in future. Progressive examples from foreign countries and the European Union directives are given, where the quantity of green areas in a city is considered as one of the most important criteria of its modernity and quality. The paper is based on a continuous experience of the author and on the recent work at Institute of Architecture and Contraction on the impact of land privatization on land prices and urban development. Reasonable balance between private and public interests is nesessary, and we still lack it. Miestų žaliosios erdvės socialinių ir ekonominių interesų balanso aspektu Santrauka Analizuojami viešųjų ir ypač žaliųjų erdvių ir visuomenei neprieinamų privačių teritorijų santykio su grynai ekonominiais interesais klausimai. Pateikiama naujausia Palangos pajūrio zonos tyrimo medžiaga, taip pat pavyzdžių iš kitų miestų ir kurortų. Palangos situacija palyginama su kitų šalių pavyzdžiais. Reikšminiai žodžiai: žaliosios erdvės, visuomenė, privatumas, interesai, ekonomika, teritorija, pusiausvyra. First Published Online: 21 May 2013