Suchergebnisse

Purpose – the focus of this article is to explore self-evaluation of performance in professional English that students have to do in university studies. It is clear that students can have various problems in learning English and make mistakes in listening, speaking, reading, writing, and vocabulary. Speaking and listening are the skills that are more common on an everyday basis than reading and writing. Speaking and listening skills have been known to be more difficult to master. English vocabulary presents another problem for language learners. At the university level, students study professional English, also called English for Specific Purposes (ESP). Students will need it for their future profession, so it is important for them to be able to evaluate their achievements in learning. Methodology/approach – the research paper adopts the qualitative research approach. The questionnaire on learner perceptions of computerised self-evaluation of various activities was administered to students of three different specialisations. Student perceptions of success or failure in their performance were analysed. Findings – the results showed that attitudes to computerised self-evaluation depended on the difficulty of tasks and chosen future specialisation. The findings illustrate that the respondents of the three investigated specialisations encounter similar difficulties, but to a different degree. There are no specific problems in performance due to the complexity of the professional vocabulary that students must learn. The computations of Pearson's correlations coefficients demonstrate good correlational relationships within each specialisation. The ratings of Psychology (PS) students reveal higher mean values and lower scattering of Standard Deviations in Moodle tasks than the ratings of Internet Management and Communication (IMC) students. Research limitations – the investigated samples contain a limited number of respondents, which might raise a question of reliability of the findings. The statistical computation of the reliability of the obtained responses will prove whether the data are reliable and may be extended beyond the studied samples. The hypothesis for the research: student performance might depend on their specialisation. Practical implications – the respondents were asked to indicate the degree of difficulty in performing various online tasks on the Likert's scale ranging from "very difficult" to "very easy". The analysis of the responses by means of the Statistical Package for the Social Sciences (SPSS) software proves that despite the limited number of respondents, the results may be extended beyond the studied samples. It means that self-evaluation of computerised activities by students studying professional English is recommended at the university level. Originality/Value – the value of this study encompasses the statistical processing of the responses, which should prove whether the findings are reliable or not.

The objective of the research is to explore learner attitudes to correction of mistakes or feedback as a language learning tool in oral, electronically- and paper-written work as well as peer correction of mistakes. Feedback is a method used in the teaching of languages to improve performance by sharing observations, concerns and suggestions with regard to written work or oral presentation. It includes not only correcting learners, but also assessing them. Both correction and assessment depend on mistakes being made, reasons for mistakes, and class activities. Recently the value of feedback in language studies has been a matter of debate among language teaching practitioners. The research into the effects of feedback is far from conclusive. Teachers' and students' expectations toward feedback are found to be opposing, and the most frequent reason given is its negative impact on students' confidence and motivation. However, at the university level the issue of feedback has been examined in passing and there is insufficient research into learner attitudes to feedback in English for Specific Purposes. The hypothesis for the present study is to find out whether criticism has a negative impact on student confidence and whether perceptions of feedback depend on professional specialization. The research methods. A survey of students' perceptions of teachers' feedback in various class activities was administered to various groups of undergraduate students of psychology and penitentiary law. Statistical treatment of students' responses using Statistical Package for the Social Sciences software (SPSS) was carried out in order to establish the level of significance for the two small samples of participants. The respondents in this research participated students of two different specializations, penitentiary law and psychology, who study English for Specific Purposes at the Faculty of Social Policy, Mykolas Romeris University in Vilnius, Lithuania. The results obtained. The results indicated that feedback was considered helpful though correction of written work was more appreciated than correction of speech. Students believe that in order to improve their writing skills, it is necessary to receive teacher feedback on written work both on paper or submitted electronically. They prefer immediate correction of errors in spite of its impracticality and claim that individual correction of mistakes by teacher is useful. Differences between the responses of students who study two disciplines were slight. Attitudes to feedback do not differ significantly—specialization is not very relevant. Criticism isn't meant to undermine self-esteem, though some students were more confident than other students. Perceived merits of oral, handwritten, electronic, teacher and peer feedback as well as the value of statistical analysis in interpretation of data are discussed in this study. All the things considered might help learners be successful in improving language skills. It is generally believed that by making the students aware of the mistakes they make, and by getting them to act on those mistakes in some way, the students will assimilate the corrections and eventually not make those same mistakes [.] ; Klaidų taisymas, arba grįžtamasis ryšys, apibūdinamas kaip stebėjimo rezultatų ir siūlymų teikimas tarp asmenų norint geriau atlikti asmenines ir organizacines užduotis. Svarbu ne tik taisyti besimokančiuosius, bet ir vertinti juos. Tiek taisymas, tiek vertinimas priklauso nuo daromų klaidų, jų priežasčių ir darbo auditorijoje. Grįžtamasis ryšys yra vienas iš labiausiai ginčytinų klausimų mokant užsienio kalbų. Grįžtamojo ryšio svarba mokant kalbų nėra vienareikšmiškai vertinama dėstytojų, o jo tyrimai nėra galutiniai, tyrimų įrodymai nėra įtikinantys. Universitetinėse specialybės kalbos studijose grįžtamasis ryšys tyrinėtas paviršutiniškai. Dėstytojų ir studentų požiūriai į grįžtamąjį ryšį yra prieštaringi. Dažniausia dėstytojai neigiamai vertina grįžtamojo ryšio įtaką studentų motyvacijai ir pasitikėjimui savo gebėjimais. Dėstytojo grįžtamasis ryšys taikomas, kai būtina taisyti rašybos ar kalbėjimo klaidas. Pastarųjų metų kalbų mokymosi teorijos teigia, kad ne visos klaidos taisytinos. Tai remiasi teiginiu, kad klaidos mokantis yra neišvengiamos – tai yra normalus reiškinys. Dabartinės teorijos apie kalbų mokymąsi teigia, kad įpročio formavimas yra tik viena proceso dalis. Klaidų atsiradimo priežastys būna įvairios: gimtosios kalbos interferencija, ribotas užsienio kalbos mokėjimas, kalbos sudėtingumas ar net fosilizacija pasiekus tam tikrą kompetencijos lygį. Tikėtina, kad išaiškinus studentams jų daromas klaidas, jie įsisavins duotus pataisymus ir pagaliau nedarys tų klaidų ateityje. Straipsnyje nagrinėjami Mykolo Romerio universiteto Socialinės politikos fakulteto psichologijos ir penitencinės teisės studentų požiūriai į grįžtamąjį ryšį mokantis specialybės anglų kalbos ir nustatoma, kaip keičiasi jų nuomonės mokantis specialybės kalbos. Gauti rezultatai rodo, kad grįžtamasis ryšys yra veiksmingas būdas skatinti lingvistinį vystymąsi. Studentai labiausiai vertina rašto darbų klaidų taisymą, bet mažiau vertina klaidų taisymą pasisakymuose. Psichologijos ir penitencines teisės studentai mano, kad rašybos įgūdžiams pagerinti būtinas dėstytojo grįžtamasis ryšys. Studentai labiau vertina greitą klaidų taisymą nepaisant jo nepraktiškumo ir teigia, kad dėstytojų individualus klaidų taisymas yra naudingas. Dviejų disciplinų studentų atsakymų skirtumai labai nedideli. Požiūris į grįžtamąjį ryšį skiriasi nedaug – specializacija nėra labai svarbi. Priešingai negu dėstytojai, studentai mano, kad klaidų taisymas yra efektyvus ir nekenkia žmogaus savigarbai. Straipsnyje aptariamos dėstytojo grįžtamojo ryšio teikimo formos – popieriuje bei kurso draugų pastabos elektroninėje erdvėje. Visos tos aplinkybės gali padėti studentams sėkmingai tobulinti kalbos įgūdžius. Pagrindinė šio tyrimo išvada skirta dėstytojams: stebėti kiekvieno studento pažangą ir teikti geranorišką rašto ir kalbėjimo klaidų taisymą. Dėstytojai privalo tobulinti savo klaidų taisymo metodikas taip, kad studentai nejaustų streso ar jaudulio.

Purpose—the focus of this article is to explore difficulties that are encountered by students during the first term at university. It is well known that students can have various problems in learning English and make mistakes in grammar, vocabulary, and pronunciation. The native language of a learner affects learning and using English. Speaking and e-listening are the skills that are more common on an everyday basis than reading and writing. Moreover, these skills are more difficult to master. English vocabulary presents another problem for language learners. Albeit, at the university level students study English for Specific Purposes (ESP), in other words, the foreign language for their future profession, and they might face particular difficulties in their studies of ESP. Design/methodology/approach—the research paper adopts the qualitative research approach. The questionnaire on learner perceptions of difficulties in e-learning was administered to students of three different specializations. Students' self-assessments of achievements or failures were analysed. Findings. The results indicated that perceptions of difficulties to adapting to university studies depended on their chosen specialization. The findings show that undergraduates of all three investigated specializations encounter the same difficulties, but to a different degree. In other words, there are no significantly specific difficulties due to the complexity of the professional vocabulary that students must learn. The ratings of Psychology, Social Work and Public Policy and Management students reveal higher mean values and wider range of Standard Deviations than reported by other researchers (Berman, Cheng, 2001). The results obtained imply that Lithuanian learners are more positive than their foreign counterparts. Computations of Pearson's correlations coefficients demonstrate that there are some good correlational relationships within each specialization. Research limitations. A limited number of respondents might raise a question of the reliability of the findings and require a further study into the issue. The respondents in this research were students of three different specializations, namely, Psychology (68), Social Work (26) and Public Policy and Management (52), who study ESP at the Faculty of Social Policy at Mykolas Romeris University in Vilnius, Lithuania. Practical implications. The respondents were asked to indicate the degree of difficulty they had with the ESP language skills on the Likert's scale ranging from "very difficult" (1) to "very easy" (5). The analysis of the responses by a means of the Statistical Package for the Social Sciences (SPSS) software suggests that despite the limited number of the respondents, the results may be extended beyond the studied samples. Originality/Value. The value of this study encompasses the statistical processing of the responses, which should prove whether the findings are reliable or not. ; Studentai su anglų kalba specialiesiems tikslams elektroninėje aplinkoje susipažįsta jau pirmaisiais mokslo metais, t. y. anksčiau nei su savo specialybės dalykais. Studentų lingvistinę kompetenciją lemia daug veiksnių. Žinoma, kad įvairiuose pasaulio universitetuose profesinę anglų kalbą (ESP) studijuojantys studentai susiduria su daugeliu sunkumų. Viena iš priežasčių yra ta, kad anglų kalbos tarimas, leksikos vartosena bei gramatinės struktūros kelia studentams nemažai problemų. Taip pat gimtosios kalbos įgūdžiai turi įtakos anglų kalbos vartojimui. Dažniau pritaikomi e. klausymo ir kalbėjimo įgūdžiai nei skaitymo ar rašymo, kuriuos yra sunkiau įsisavinti. Kadangi universitetinėse profesinės užsienio kalbos studijose studentai mokosi savo būsimos profesijos kalbos, anglų kalbos specialybės žodynas, kurio dėka studentai gali gerai suprasti dėstomo dalyko esmę, yra dar viena rimta problema. Straipsnyje analizuojami sunkumai, su kuriais studentai, studijuojantys profesinę anglų kalbą Mykolo Romerio universitete, susiduria pirmo semestro metu. Tyrime dalyvavo Socialinės politikos fakulteto trijų specializacijų, psichologijos (68), socialinio darbo (26) ir viešosios politikos ir vadybos (52), pirmo kurso studentai. Anglų kalbos kursas atspindėjo studentų profesinės kalbos poreikius ir atitiko socialinių mokslų bakalauro laipsnio reikalavimus, nustatytus ES dokumente "The Common European Framework of Reference for Languages". Studentų lygis buvo B2 ir C1. Sudarant apklausos anketas, buvo remtasi Evans ir Morrison (2011) parengtomis anketomis, kurias mokslininkai naudojo tyrinėdami universiteto pirmo semestro studentų nuomonę apie sunkumus, mokantis užsienio kalbų. Naudojant Linkerto penkių balų skalės sistemą respondentų atsakymai svyravo nuo (1) "labai sunku" iki (5) "labai lengva". Šio darbo tikslas išsiaiškinti, ar sunkumai, su kuriais susiduria Mykolo Romerio universiteto pirmo kurso studentai, priklauso nuo pasirinktos specializacijos. Žinoma, kad mokymo(si) kokybei didelę reikšmę turi studentų savianalizė. Straipsnyje analizuojama studentų pasiekimų ir nesėkmių savianalizė. Savianalizės tyrimus viena iš autorių pradėjo dar 2003 m. Ribotas respondentų skaičius gali įtakoti rezultatų tikrumą, todėl reikėtų tolesnių studijų. Gauti anketos atsakymai, statistiškai apdoroti naudojant SPSS (Statistical Package for Social Sciences) programinį paketą, dažnai rodo, kad nepaisant riboto respondentų skaičiaus, rezultatus galima taikyti didesnėse respondentų grupėse. Tyrimo rezultatai parodė, kad sunkumai, prisitaikant prie universitetinių studijų, priklauso nuo pasirinktos specializacijos. Pagrindinė šių tyrimų išvada, kad visų trijų tirtų specializacijų pirmo kurso studentai susiduria su tais pačiais sunkumais, bet skirtingu laipsniu. Kitaip sakant, nėra reikšmingų specifinių sunkumų dėl specialybės žodyno, kurį studentai turi išmokti, sudėtingumo. Lyginant užsienio tyrinėtojų ir mūsų tyrimų rezultatus galima daryti išvadą, kad lietuviai studentai yra labiau pozityvūs vertinant savo profesinės kalbos įgūdžius nei užsienio studentai.

This article describes how the language learning strategies that learners prefer in learning professional language at tertiary level can be used for lifelong education. It is well known that in language learning students use various learning strategies, but not all learners are equally successful in their studies. This research is based on the analysis of data obtained from two different surveys of learners' preferred language learning strategies. Respondents spread over two levels of English proficiency and their learning strategies are compared. Self-assessment and reflections on learning outcomes reveal how important or unimportant various learning strategies are and which might be relevant to lifelong learning. The study found that students' preferred individual strategies can be an effective way to foster their motivation for self-development and, in the long run, for the lifelong learning. ; Straipsnyje nagrinėjamas studentų pasirinktų anglų kalbos mokymosi strategijų universitetinėse studijose panaudojimas mokymosi visą gyvenimą ugdymui. Mokymosi visą gyvenimą filosofija yra ta, kad mokytis niekada nėra vėlu. Gerai žinoma, kad nors mokydamiesi kalbų studentai naudoja įvairias strategijas, bet ne visiems mokytis sekasi sėkmingai. Labai svarbu yra išmokti, kaip reikia mokytis. Vienas iš kalbos kurso tikslų yra išmokyti studentus toliau savarankiškai mokytis kalbos kursui pasibaigus. Antras svarbus veiksnys yra studentų kritinio mąstymo sugebėjimas realiai įvertinti savo užsienio kalbos žinias. Trečias svarbus veiksnys, glaudžiai susijęs su efektyviu kalbos mokymusi, yra sugebėjimas naudotis šiuolaikinėmis informacinėmis-komunikacinėmis technologijomis. Šiame tyrime dalyvavo 90 Mykolo Romerio universiteto Socialinės politikos fakulteto skirtingų studijų programų studentai, studijuojantys specialybės anglų kalbą. Respondentai daugiausia buvo moterys, jų amžius svyravo nuo 19 iki 21 metų. Mokymas truko 4 semestrus po 4 akademines valandas per savaitę. Tyrinėjimas paremtas duomenų, gautų atlikus dvi skirtingas apklausas dėl studentų pasirinktos kalbos mokymosi strategijos, analize. Pagal anglų kalbos įgudžius respondentai pasiskirstė į du lygius. Buvo palygintos jų mokymosi strategijos. Gauti apklausos atsakymai buvo apdoroti SPSS (Statistical Package for Social Sciences) programiniupaketu. Veiklos rūšys, kurių reikšmingumo lygis p didesnis, yra neabejotinai naudingiausios.Savianalizė ir studentų mokymosi rezultatų refleksinis apmąstymas atskleidė įvairių mokymosi strategijų svarbą ir parodė, kurios iš jų gali būti tinkamos mokymosi visą gyvenimą ugdymui. Tyrinėjimo rezultatai leidžia padaryti išvadą, kad lingvistinis studentų tobulėjimas priklauso nuo jų aktyvaus dalyvavimo asmeniškai planuojant mokymąsi, analizuojant mokymosi rezultatus ir numatant kalbos įgūdžių tobulinimo būdus. Studentų individuliai pasirinktos strategijos gali būti efektyvus būdas, skatinantis jų motyvaciją savišvietai, o ilgalaikėje perspektyvoje ir mokymąsi visą gyvenimą.

Alternative assessment has been widely used in education at tertiary level. The key features of alternative assessment are active participation of learners in evaluation of their own performance and the development of reflective thinking. Success of alternative assessment depends on performance that demonstrates what learners can do with language in communicative classrooms. Active participation of learners in evaluating themselves and one another is part of alternative assessment which is normally presented in the form of reflections on one's performance. A recent Google search produced 60,300,000 hits for 'alternative assessment' (March 2007). It demonstrates the importance and relevance of this issue in teaching and learning a foreign language. The research aimed at investigating the challenges of alternative assessment in linguistic development of learners in English for Specific Purposes. The study employed a students' questionnaire on utility of various activities, and in-course and post-course written reflections on learners' performance and linguistic development. Portfolios were used for alternative assessment of students' work throughout the academic year. The portfolio items included written materials like summaries, tests, definitions of vocabulary items, essays, Power Point Presentations, etc. Impact of either creative activities or contributions to portfolio on learning was analyzed. Data obtained from three streams of respondents are compared. The findings were processed using software Statistical Package for the Social Sciences (SPSS). The findings demonstrated that alternative assessment is a helpful means for learner linguistic development. Learners' likes or dislikes to various creative or routine activities are affected by success or failure in their performance. ; Alternatyvusis užsienio kalbos mokymosi vertinimas aukštojoje mokykloje pastaraisiais metais įgauna vis didesnę reikšmę. Jo taikymas siejamas su komunikacinių ir bendradarbiavimo metodų taikymu, taigi su besimokančiojo aktyvumu klasėje ir su refleksijos elemento įvedimu į mokymo procesą. Aktyvus dalyvavimas mokymosi procese leidžia daryti prielaidą, jog besimokantysis nuolat vertina save, lygindamas save su kitais proceso dalyviais, bei vertina kitus, mąstydamas apie tai, ką jis/ji pasiekė per tam tikrą mokymosi laiką. Alternatyviojo vertinimo vystymasis pasiekė savo apogėjų su studento aplanko (portfolio) metodo įvedimu į kalbos studijas dar 1990-jų pradžioje. Aplanko metodas daugeliui mokytojų ir dėstytojų – tai dalis vertinimo programos, alternatyviojo vertinimo galimybė, atspindinti studento pasiekimus per ilgesnį laiką, o tuo pačiu ir reflektyvaus mąstymo ugdymo galimybė, įgalinanti patį studentą aktyviai modeliuoti savo mokymosi procesą. Šiuo metu Google'o portalas pateikia net 89100000 nuorodų į alternatyvųjį vertinimą. Alternatyviojo vertinimo stipriosios pusės, lyginant su tradiciniu vertinimu, yra šios: Alternatyvusis vertinimas atskleidžia kalbos mokymo stipriąsias ir silpnąsias puses iš visai netikėtų pusių. Pavyzdžiui, studentai, reflektyviai analizuodami mokymo procesą savo kalbos aplanke, nurodo, jog kai kurios veiklos rūšys jiems nėra motyvuotos ir dėl to nepriimtinos. Buvo pastebėta, jog dažnai nesutampa studentų ir dėstytojų kalbinių veiklos rūšių vertinimas. Šio straipsnio autorės pritaikė studento aplanko metodą ir alternatyvųjį vertinimą tam, kad patikrintų veiklos rūšių efektyvumą mokantis anglų kalbos specialiesiems tikslams (ESP). Tikrinimo objektu buvo pasirinktos šešios veiklos rūšys, sudarančios ESP mokymo esmę. Trys Mykolo Romerio universiteto studentų srautai (9 grupės) apžvelgė savo pasiekimus ir juos įvertino semestro pabaigoje kalbos aplankuose. Išvadas jie susumavo atsakydami į trumpą anketą, susidedančią iš šešių teiginių dėl profesinio žodyno, santraukų rašymo, kūrybinių užduočių, diskusijų, Power Point prezentacijų bei formalaus žodyno testavimo. Gauti anketos atsakymai buvo apdoroti naudojant SPSS (Statistical Package for Social Sciences) programinį paketą. Trumpai apibūdinant gautus rezultatus, galima pasakyti, jog nukrypimai tarp trijų vertintojų srautų buvo statistiškai reikšmingi. Lyginant pirmo ir antro srauto duomenis, galima pastebėti, jog pirmojo srauto (joje anketos buvo identifikuotos) nuomonė apie veiklos rūšis buvo apskritai aukštesnė, nei antrojo srauto (joje anketos buvo anoniminio pobūdžio). Studentų nuomonės, pateikiamos citatomis iš jų aplankų, patvirtina skaičiavimais grįstus rezultatus. Taigi veiklos rūšys, kurių koeficientas pateiktose lentelėse p < 0.01, yra neabejotinai naudingiausios, o ta veikla, kurios koeficientas p < 0.10, turi būti ateityje tyrinėjama plačiau.