Suchergebnisse

Social economic risk factors of country risk assessment of Lithuania have been analysed in the article. Recent economic downturn caused and sharpened a number of economic and social problems. Poor economic recovery, high rate of unemployment, social and economic inequality, not flexible and dynamic structure of industry might be considered as factors which will limit the economic growth and prosperity in the country for upcoming decade. Analysis has suggested that Lithuania has reached 72% of European Union economic level. In order to achieve the average of European Union's countries economic level Lithuania has to gain more than 4% of growth of GDP rate annually. In the context of regional deep recession or country's dependency on European market, it seems impossible to achieve this goal in 2030 if other variables have not change. Analysis of Lithuanian industry and export structure suggested that Lithuania mainly produce low value added goods and this has not changed for the last decade. It was identified that Lithuania is experiencing high level of social exclusion which negatively affect the development of the country. Social economic trends might do high pressure on state budget demanding increase taxes tariffs and expand tax base in the country. ; Globalizacijos sąlygomis Lietuvos ekonomiką ir visuomenę veikia tiek vidaus, tiek išorės procesai. Ekonominė finansinė krizė sukėlė sunkias pasekmes Lietuvos ekonominiam ir socialiniam vystymuisi. Ekonominės krizės laikotarpiu valstybės skola padidėjo 2,5 karto, valstybės skolos valdymo išlaidos siekia 2% BVP, dešimtmečio ekonomikos augimo skatinamas užimtumas nukrito į 2000 m. lygį. Be ekonominės recesijos sukeltų pasekmių Lietuvos ekonomikos augimą riboja struktūriniai demografiniai ir ekonominiai veiksniai. Senėjanti visuomenė, aukštas mirtingumas ir žemas gimstamumas, didžiausia santykinė emigracija Europos Sąjungoje, menkas aukštųjų technologijų vystymasis ir eksporto diversifikacijos stoka kelia rimtų iššūkių Lietuvos ekonomikos proveržiui artimiausią dešimtmetį.

The links between national social economics trends and strategic statements of EU and Lithuanian political documents are analyzed in the master thesis work. In the first part of the work, the basics of the role of the State in economics are analyzed considering Lithuania to be a transitional economics. In second part of the master thesis work, the methodic of strategic economic planning is analyzed, the model of the research is constructed and the scenarios method is selected to do empirical research in the third part. In the third part, the results of long term economic strategy till 2015 are investigated and the real socio economic situation is evaluated. The strategic goals of Europa 2020 strategy are identified and its fitness to national socio economic trends is characterized. The logics and realism of set goals are evaluated considering hypothetical picture of Lithuania in 2020. In the fourth part of the master thesis work, the conclusion is drawn and recommendations for forward economic policy are suggested.

The links between national social economics trends and strategic statements of EU and Lithuanian political documents are analyzed in the master thesis work. In the first part of the work, the basics of the role of the State in economics are analyzed considering Lithuania to be a transitional economics. In second part of the master thesis work, the methodic of strategic economic planning is analyzed, the model of the research is constructed and the scenarios method is selected to do empirical research in the third part. In the third part, the results of long term economic strategy till 2015 are investigated and the real socio economic situation is evaluated. The strategic goals of Europa 2020 strategy are identified and its fitness to national socio economic trends is characterized. The logics and realism of set goals are evaluated considering hypothetical picture of Lithuania in 2020. In the fourth part of the master thesis work, the conclusion is drawn and recommendations for forward economic policy are suggested.

Introduction. Higher education funding is relevant topic and widely analysed by scientist all other the world. Nowadays there is very big difference between higher education funding models across European Union countries – students have to pay very high fees for their studies in one countries, while in other countries – students have no obligations to pay for their studies at all, or have to pay very low tuition fees. All EU member states declare importance of HE for the future of economic, individual and society wellbeing. With respect to cost-sharing principle in higher education funding, higher education funding models can be divided into four models: Low-fee-High-subsidy; Low-fees-Low-subsidy; High-fees-High-subsidy and High-fee-Low subsidy. Aim and tasks. The aim of this article is to perform comparative analysis of two extremely different higher education funding models, which are applied in European Union states – Low-fee-High-subsidy higher education funding model (LFHS model) and High-fee-Low-subsidy higher education funding model (HFLS model). Results. The results of scientific research shows, that LFHS and HFLS models, which were analysed, have a different impact on access to higher education (i.e. gross enrolment rate (GER), GER male, GER female and HE graduation rate (HEGR) in EU countries. Conclusions. Tuition fees (max., min., net, normative) have a statistically significant, but not only positive or negative impact on enrolment to HE and graduation of HE, as well as for women and men enrolment to HE (GER male, GER female) – it depends on funding model EU state applies. Max. need-based grants have positive impact only in LFHS model case as well as min. need-based grants. In addition, the results of research show, that there is gender inequality – women enrolment to HE exceed men enrolment at most in HFLS model. Men are more likely to study in countries with higher need-based grants (for instance, in LFHS model countries). Counties with higher GDP per capita are more likely to apply LFHS model, than countries with lower GDP per capita. ; Вступ. Фінансування вищої освіти є актуальною темою і широко аналізується вченими усього світу. На сьогоднішній день існує дуже велика різниця між моделями фінансування вищої освіти в країнах Європейського Союзу – студенти повинні платити дуже високі збори за навчання в одних країнах, тоді як в інших країнах - студенти взагалі не зобов'язані платити за навчання або повинні платити дуже низьку плату за навчання. Усі країни-члени ЄС заявляють про важливість ВНЗ для майбутнього економічного, індивідуального та суспільного добробуту. Що стосується принципу розподілу витрат при фінансуванні вищої освіти, моделі фінансування вищої освіти можна розділити на чотири моделі: низька плата - висока субсидія; низькі збори-низькі субсидії; висока комісія - висока субсидія та висока комісія – низька субсидія. Мета і завдання. Метою цієї статті є порівняльний аналіз двох надзвичайно різних моделей фінансування вищої освіти, які застосовуються в країнах Європейського Союзу – моделі фінансування вищої освіти з низьким рівнем оплати (висока модель субсидії) та моделі з низьким рівнем оплати праці модель фінансування вищої освіти (модель HFLS). Результати. Результати наукових досліджень показують, що аналізовані моделі LFHS та HFLS по-різному впливають на доступ до вищої освіти (тобто валовий коефіцієнт зарахування (GER), GER серед чоловіків, GER, жінок та рівень вищої освіти (HEGR) у країнах ЄС. Висновки. Плата за навчання (максимальна, мінімальна, чиста, нормативна) має статистично значущий, але не лише позитивний чи негативний вплив на зарахування до ЗВО та закінчення ЗВО, а також на зарахування жінок та чоловіків до ЗВО (чоловіків, жінок) – це залежить від моделі фінансування, яку застосовує держава ЄС. Максимальні гранти на основі потреб мають позитивний вплив лише у випадку моделі LFHS, а також мінімальні гранти на основі потреб. Крім того, результати дослідження показують, що існує гендерна нерівність – кількість жінок, які відвідують ЗВО, перевищує кількість чоловіків за моделлю HFLS. Чоловіки частіше навчаються у країнах з вищими стипендіями на основі потреб (наприклад, у країнах з моделями LFHS). Округи з вищим ВВП на душу населення частіше застосовують модель LFHS, ніж країни з нижчим ВВП на душу населення.

As a result of globalization and the changing business environment a lot of business companies have to undergo a deep transformation process to become more international in their export. Export is a key determinant in achieving economical growth of the state and a higher level of competition in the domestic market, but there is no proof that export promotion made by the state is efficient to stimulate export activities. The article aims to evaluate Export Development Strategy of the Republic of Lithuania for 2009-2013 and its implementation. The article evaluates the implementation of export strategy of the Republic of Lithuania through a survey and measures the production capacity of the industrial sector in Lithuania. The research findings show that a small part of industrial companies could effectively facilitate the state export encouragement measures because of their lack of production capacity. ; Daugelis besivystančių šalių (įskaitant pereinamosios ekonomikos šalis) liberalizuoja savo ekonomikas, siekdamos pritraukti tiesioginių užsienio investicijų, perimti technologinius pasiekimus ir tapti konkurencingos vidaus rinkoje (Sinha, 2009). Globalizacija ir skirtingų ekonomikų integracija dažnai buvo siejama su ekonominiu augimu ir socialiniu vystymu. Eksportas labai svarbus kriterijus norint pasiekti aukštus ekonomikos augimo rodiklius (Hessels ir van Stel, 2007; Shih and Wickramasekera, 2010). Tačiau nėra įrodymų, kad valstybės pagalba ar specialios eksporto skatinimo priemonės efektyviai skatina veiklą, susijusią su eksportu (Leniodou, 1998, Wiliams, 2008). Lietuva yra maža atvira ekonomika su santykinai nedidele vidaus rinka, todėl vienas iš svarbiausių jos ekonominio augimo, konkurencingumo didėjimo, valstybės balanso teigiamių pokyčių veiksnių yra lietuviškų prekių eksporto plėtra. Šiuo metu pagrindinės lietuviškų produktų importuotojos ES šalys išgyvena finansinės krizės padarinius. Ji ypač neigiamą įtaką turėjo Vakarų Europai. Šie politinės valios klausimai yra apibrėžti Lietuvos eksporto plėtros strategijoje 2009– 2013 m. (Žin., 2009, Nr. 137-6012). Pažymėta, kad Strategijos vizija, tikslai ir uždaviniai turi būti įgyvendinti valstybės institucijų skatinant šalies prekių ir paslaugų eksportą į kitas rinkas. Mokslinės literatūros analizė rodo, kad dėl globalizacijos ir besikeičiančios verslo aplinkos daugelis įmonių privalo pereiti visapusiškos transformacijos procesus ir tapti labiau internacionalizuotos. Eksportas yra viena iš įėjimų į tarptautines rinkas formų. Akivaizdu, kad eksportas yra labai svarbi ekonomikos dedamoji, užtikrinanti spartų valstybės ekonomikos augimą, o vidaus konkurencija pereina į aukštesnį lygmenį. Tačiau mokslinėje literatūroje nėra įrodymų, kad valstybės eksporto skatinimo politika yra efektyvi ir sukelia veiksmingą grįžtamąjį ryšį šalies ekonomikai. Mokslinės literatūros analizė rodo, kad pagrindiniai veiksniai, skatinantys įmones eksportuoti efektyviai, labiau susiję su įmonių kompetencijos sritimis, ypač tokiomis kaip marketingas ir tarpkultūrinė komunikacija. Būtent šių sričių visapusišku išmanymu pasižymi eksportuojančios įmonės. Toks požiūris prieštarauja į išteklius orientuotų kompanijų požiūriui ir reikalauja daugiau tyrimų ir mokslinės literatūros analizės eksportuojančių įmonių dinaminių išteklių ir įmonių kompetencijų srityse. Be to, produktyvumas yra vienas iš eksportuojančių įmonių sėkmės veiksnių, tiriamas šiame straipsnyje. Lietuvos eksporto plėtros strategija 2009–2013 m. orientuota į tris pagrindines veiklos sritis: naujų eksporto partnerių paieška, eksportuojančiųjų įmonių veiklos efektyvumo didinimas, investicijų skatinimas. Paslaugų sektorius Strategijoje laikomas prioritetu. Tačiau nepagrįsta, kodėl paslaugų sektorius, kuris nebūtinai gali užtikrinti aukštą ekonomikos pridėtinę vertę ilguoju laikotarpiu, turėtų būti laikomas prioritetiniu. Atlikta 130 Lietuvos pramonės įmonių vadovų apklausa parodė nepakankamą Lietuvos eksporto plėtros priemonių išnaudojimą. Apie 14 % pramonės įmonių eksporto skatinimo priemones finansavo iš savo asmeninių lėšų. Tai rodo nepakankamą informacijos sklaidą verslo sektoriui apie galimybes gauti valstybės dotacijas bei santykinai dideles laiko sąnaudas administruojant valstybės paramą, ypatingai atsižvelgiant į sparčius tarptautinių rinkų paklausos pokyčius. Šios sritys turi būti tobulinamos. Kitas aspektas, dėl kurio nepakankamai efektyviai išnaudojamos Lietuvos eksporto plėtros priemonės, – jos tik iš dalies atitinka įmonių lūkesčius. [.]