Recently, e-learning has become part of subject studies at university level. By now, Moodle has had a user-base in over 4 million courses in 211 countries and 75 languages. Moodle area has been used for a variety of subjects, however there is lack of information on its application for language education. This study is based on an analysis of students' responses to Moodle tasks in English for Specific Purposes (ESP). Learners' performance in Moodle tasks is studied by comparing two specializations— psychology and social work. This paper examines the application of Moodle tasks for subject revision and testing in ESP classes, students' performance in various assignments and presents some excerpts from student weblogs to demonstrate their feedback on e-learning in the Moodle area. The findings demonstrate that learners prefer Moodle tasks to formal testing, considering them as less stressful. Statistical processing of the data by a means of Software Package for Social Sciences (SPSS) shows that the obtained data is reliable in spite of the limited sample of respondents. Application of Moodle for language testing is recommended due to its advantages over traditional testing. ; Straipsnyje nagrinėjama, kaip taikyti Moodle aplinką mokant(is) specialybės anglų kalbos. Tyrimai remiasi Mykolo Romerio universiteto Socialinės politikos fakulteto dviejų skirtingų specializacijų studentų apklausos duomenimis. Gauti rezultatai analizuojami, taikant statistikos metodus: naudojamas SPSS (angl. – Software Package for Social Sciences) programinės įrangos paketas rezultatų patikimumo Cronbacho koeficientams bei Spearmano koreliacijos koeficientams skaičiuoti. Nustatyta, kad psichologijos specializacijos studentų atsakymams Cronbacho koeficientų vertės yra tarp 0,7 ir 0,9, esant patikimumo lygiui 0,05 (tikimybė 95 proc.) arba 0,01 (tikimybė 99 proc.). Tokie rezultatai liudija, kad ryšys nėra atsitiktinis ir galioja ne tik mažos imties atvejais. Tačiau nėra pastebėtos koreliacijos tarp psichologijos ir socialinio darbo studentų atsakymų, išskyrus pirmąjį anketos teiginį. Studentų požiūris į elektroninį mokymą( si), taikant Moodle aplinką, yra teigiamas. Privalumai, dirbant Moodle aplinkoje: nesukeliamas stresas, padedama studentams kartoti ir tikrinti specialybės kalbos terminologiją, gauti rezultatai įvertinami iš karto, atlikus užduotį, bei suteikiama galimybė pagerinti rezultatą, atlikus užduotį pakartotinai. Kai kurių problemų, interpretuojant studentų darbo rezultatus, kelia Moodle programinės įrangos netobulumai, kurie taisytini kompiuterijos specialistų. Straipsnyje pateikiami studentų rezultatai, atliekant Moodle užduotis, bei jų interpretacija. Rekomenduojama taikyti Moodle aplinką, mokant ir testuojant specialybės užsienio kalbą.
This article examines application of Moodle tasks for vocabulary revision in English for Specific Purposes (ESP). The study is based on the analysis of data obtained from the survey of students' attitudes to Moodle tasks and to formal ESP tests in class. Learner performance in Moodle tasks is reported by comparing responses of the 1st and 2nd year students who study psychology. Statistical processing of the data by the means of Software Package for Social Sciences (SPSS) included the computations of Cronbach's Alpha coefficients of reliability and the non-parametric Spearman correlation coefficients, which indicate the strength of relationships and their statistical significance. The values of Spearman correlation coefficients between the groups of psychology learners are within the range of 0.7 and 0.9, which demonstrate good correlations between the responses, at the significant levels either 0.05 or 0.01. It means that the relationships are not likely to be due to chance. Students' feedback on the activities in the Moodle area is described in their weblogs as part of each term self-assessment assignment. Some students' reflections are reproduced and discussed below. The ongoing performance of both groups in Moodle tests is presented and analyzed. It has been concluded that students prefer Moodle tasks to traditional formal testing as less stressful.http://dx.doi.org/10.5755/j01.sal.0.19.954 ; Straipsnyje nagrinėjamas Moodle aplinkos taikymas mokant(is) specialybės anglų kalbą. Tyrimai remiasi Mykolo Romerio universiteto Socialinės politikos fakulteto psichologijos specializacijos studentų apklausos, savianalizės bei testavimo duomenimis. Gauti rezultatai analizuojami naudojant statistikos metodus: taikomas SPSS (Software Package for Social Sciences) programinės įrangos paketas rezultatų patikimumo Cronbach koeficientams bei Spearman koreliacijos koeficientams skaičiuoti. Darbe nustatyta, kad psichologijos specializacijos studentų atsakymams Cronbach koeficientų vertės yra tarp 0,7 ir 0,9 esant patikimumo ...
Quality teaching and learning is a priority in higher education, and Universities worldwide emphasize the maintenance and ongoing development of quality. To pursue this aim, teaching and learning must meet learners' needs, be innovative, make appropriate use of the state-of-the-art technologies, employ proper resources to support good practice, and evaluate teaching and learning outcomes. At tertiary level the linguistic competence of language learners depends upon the quality of learning and teaching. The important features of qualitative language instruction include the following factors: formal evaluation of learning outcomes, learner self-assessment of success or failure, monitoring learners' accomplishments, and teacher / learner feedback. Moreover, teacher's ongoing professional development and ability to evaluate critically pros and cons in one's own teaching are important elements in seeking better quality of teaching. This paper addresses research into the idea of continuity of quality integration in teaching and learning through learner self-assessment of language skills and language knowledge, formal evaluation of learner performance in English for Specific Purposes, and evaluation of teaching by learners. The implications of the findings for learner and teacher development are discussed. ; Mokymo(si) kokybės gerinimas priklauso nuo žmogaus gebėjimo įvertinti savo pažangą, laimėjimus ir realius rezultatus. Aukštųjų mokyklų įsipareigojimai siekti aukštos mokymo(si) kokybės yra svarbus mokymosi visą gyvenimą nuostatos padarinys. Mokymas turi atitikti studentų lūkesčius, būti inovatyvus, taikyti šiuolaikines technologijas, naudotis mokymosi patirtimi ir ištekliais, palaikyti geros praktikos tradicijas, kūrybingai vertinti mokymosi rezultatus ir siekti jo kokybės. Mokant(is) užsienio kalbų formuojama studentų lingvistinė kompetencija, kuri priklauso nuo mokymo( si) kokybės. Dėstymui tobulinti reikalingi veiksniai yra dėstytojų mokymo analizė, jų kritinis požiūris į savo mokymą bei kaip dėstymą vertina studentai. Tyrimų tikslas buvo ištirti mokymo(-si) kokybės integracijos tęstinumą aukštojoje mokykloje. Tuo tikslu buvo nagrinėjami kokybę lemiantys veiksniai, taip pat ankstesnių metų rezultatai lyginami su dabartinių tyrimų duomenimis. Informacija buvo renkama taikant įvairius studentų apklausos ir anketavimo metodus. Buvo surinkta informacija apie respondentų užsienio kalbos žinių bei įgūdžių vertinimą. Šie rezultatai buvo palyginti su studentų formalaus testavimo duomenimis. Toks lyginimas leidžia spręsti, ar studentai realiai vertina savo mokymosi pažangą. Kiti tyrimo aspektai, tai kalbos dėstytojos atlikta dėstymo savianalizė, ir kaip dėstytojos mokymą vertina studentai. Tokia tyrimų apimtis leidžia išsiaiškinti kokia mokymo( si) kokybė. Straipsnyje pateikiami dabartinių studentų kalbos įgūdžių ir žinių savianalizės rezultatai, kurie yra lyginami su formaliojo testavimo rezultatais bei su kokybės tyrimo rezultatais, atliktais prieš keletą metų su kitomis studentų grupėmis. Darbe aprašomi dėstytojos darbo savianalizės duomenys, ir tai, kaip dėstymą vertina studentai, nes visi minėtieji veiksniai lemia mokymo(si) kokybę. Dabartiniai, t.y. 2008 m. kokybės tyrimų rezultatai, palyginami su 2004 m. atliktais rezultatais. Taip palyginant buvo galima sugretinti tarpinius, t. y. gautus per akademinius metus rezultatus, ir galutinius duomenis (t.y. kursui pasibaigus), ir tuo remiantis padaryti teigiamas išvadas dėl mokymo(si) kokybės integracijos tęstinumo. Tyrimo rezultatai įtikinamai rodo, kad studentai sugeba realiai vertinti savo specialybės kalbos žinias ir įgūdžius. Tačiau siekiant gerinti mokymosi kokybę būtina periodiškai atlikti studentų pažangos patikrinimą, kuris padeda besimokantiems suvokti savo sėkmės ar nesėkmės priežastis ir tobulinti lingvistinius užsienio kalbos įgūdžius. Naudojant Linkerto skalės 5 balų sistemos statistiką nustatyta, kad vidurkių vertės yra labai didelės, sklaidos koeficiento vertės yra artimos paklaidų ribose, ir reikšmingumo lygmuo visais atvejais yra apie 0,001. Kaip dėstytojos mokymą anonimiškai vertina studentai mažai priklauso nuo to, ar atliekamas tarpinis vertinimas mokslo metų viduryje, ar kursui pasibaigus. Tai rodo, jog mokymo kokybei gerinti tikslinga atlikti tokius tyrimus mokymo proceso metu, t. y. dar nepasibaigus kursui, kad būtų galimybė atlikti reikiamus pakitimus mokant konkrečius studentus, į kurių pageidavimus galima atsižvelgti tuojau pat tebevykstant mokymo procesui. Atliktų tyrimų reikšmingumas – atkreipti pedagogų dėmesį į savianalizės ir vertinimo įtaką mokymo( si) kokybei gerinti.
Translation has been long rejected in English language teaching. A shift in non-native teachers' attitudes towards an application of translation in the ESP (English for Specific Purposes) was observed lately. The research, findings of which are presented in the article, focused on several points: the need of translation at an intermediate/advanced level of legal English; the comparative analysis of students' and teachers' attitudes towards the use of the native language in mastering legal English and reasons for its usage. The research was also conducted to establish an optimum amount of translation to be used in ESP. The analysis revealed and identified the need to use the fifth skill of translation on a university level, especially in teaching/learning legal English, and to promote it within the framework of communicative language teaching/learning. ; Mokant(-is) svetimų kalbų, ilgai buvo naudojami komunikatyviniai metodai, kai minimaliai vartojama gimtoji kalba. Tačiau užsienio kalbų mokymui(si) gana didelę įtaką turi besimokančio asmens gimtoji kalba, ypač jei mokomasi teisinės anglų kalbos, kai būtina preciziškai tiksliai nusakyti teisinio termino reikšmę. Ankstesnėse studijose ištirti ir identifikuoti pagrindiniai studentų poreikiai ir motyvai, susiję su vertimu į gimtąją kalbą, kaip specialybės kalbos mokymosi metodu, paskatino tyrinėti ir dėstytojų požiūrį į šios galimybės ir mokymo metodo panaudojimo veiksmingumą. Straipsnyje apibendrinti skirtingų aukštųjų mokyklų užsienio kalbų dėstytojų nurodyti vertimo naudojimo motyvai ir nustatyta optimali jo apimtis per svetimos profesinės kalbos pratybas. Pateikiama lyginamoji studentų ir dėstytojų poreikių analizė. Atliktais tyrimais grindžiama būtinybė pasitelkti vertimą specialybės – teisinės – užsienio kalbos mokymui ir ugdyti vertimo, kaip "penk-tosios" kalbinės veiklos rūšies, įgūdžius.
Purpose – the focus of this article is to explore self-evaluation of performance in professional English that students have to do in university studies. It is clear that students can have various problems in learning English and make mistakes in listening, speaking, reading, writing, and vocabulary. Speaking and listening are the skills that are more common on an everyday basis than reading and writing. Speaking and listening skills have been known to be more difficult to master. English vocabulary presents another problem for language learners. At the university level, students study professional English, also called English for Specific Purposes (ESP). Students will need it for their future profession, so it is important for them to be able to evaluate their achievements in learning. Methodology/approach – the research paper adopts the qualitative research approach. The questionnaire on learner perceptions of computerised self-evaluation of various activities was administered to students of three different specialisations. Student perceptions of success or failure in their performance were analysed. Findings – the results showed that attitudes to computerised self-evaluation depended on the difficulty of tasks and chosen future specialisation. The findings illustrate that the respondents of the three investigated specialisations encounter similar difficulties, but to a different degree. There are no specific problems in performance due to the complexity of the professional vocabulary that students must learn. The computations of Pearson's correlations coefficients demonstrate good correlational relationships within each specialisation. The ratings of Psychology (PS) students reveal higher mean values and lower scattering of Standard Deviations in Moodle tasks than the ratings of Internet Management and Communication (IMC) students. Research limitations – the investigated samples contain a limited number of respondents, which might raise a question of reliability of the findings. The statistical computation of the reliability of the obtained responses will prove whether the data are reliable and may be extended beyond the studied samples. The hypothesis for the research: student performance might depend on their specialisation. Practical implications – the respondents were asked to indicate the degree of difficulty in performing various online tasks on the Likert's scale ranging from "very difficult" to "very easy". The analysis of the responses by means of the Statistical Package for the Social Sciences (SPSS) software proves that despite the limited number of respondents, the results may be extended beyond the studied samples. It means that self-evaluation of computerised activities by students studying professional English is recommended at the university level. Originality/Value – the value of this study encompasses the statistical processing of the responses, which should prove whether the findings are reliable or not.
The objective of the research is to explore learner attitudes to correction of mistakes or feedback as a language learning tool in oral, electronically- and paper-written work as well as peer correction of mistakes. Feedback is a method used in the teaching of languages to improve performance by sharing observations, concerns and suggestions with regard to written work or oral presentation. It includes not only correcting learners, but also assessing them. Both correction and assessment depend on mistakes being made, reasons for mistakes, and class activities. Recently the value of feedback in language studies has been a matter of debate among language teaching practitioners. The research into the effects of feedback is far from conclusive. Teachers' and students' expectations toward feedback are found to be opposing, and the most frequent reason given is its negative impact on students' confidence and motivation. However, at the university level the issue of feedback has been examined in passing and there is insufficient research into learner attitudes to feedback in English for Specific Purposes. The hypothesis for the present study is to find out whether criticism has a negative impact on student confidence and whether perceptions of feedback depend on professional specialization. The research methods. A survey of students' perceptions of teachers' feedback in various class activities was administered to various groups of undergraduate students of psychology and penitentiary law. Statistical treatment of students' responses using Statistical Package for the Social Sciences software (SPSS) was carried out in order to establish the level of significance for the two small samples of participants. The respondents in this research participated students of two different specializations, penitentiary law and psychology, who study English for Specific Purposes at the Faculty of Social Policy, Mykolas Romeris University in Vilnius, Lithuania. The results obtained. The results indicated that feedback was considered helpful though correction of written work was more appreciated than correction of speech. Students believe that in order to improve their writing skills, it is necessary to receive teacher feedback on written work both on paper or submitted electronically. They prefer immediate correction of errors in spite of its impracticality and claim that individual correction of mistakes by teacher is useful. Differences between the responses of students who study two disciplines were slight. Attitudes to feedback do not differ significantly—specialization is not very relevant. Criticism isn't meant to undermine self-esteem, though some students were more confident than other students. Perceived merits of oral, handwritten, electronic, teacher and peer feedback as well as the value of statistical analysis in interpretation of data are discussed in this study. All the things considered might help learners be successful in improving language skills. It is generally believed that by making the students aware of the mistakes they make, and by getting them to act on those mistakes in some way, the students will assimilate the corrections and eventually not make those same mistakes [.] ; Klaidų taisymas, arba grįžtamasis ryšys, apibūdinamas kaip stebėjimo rezultatų ir siūlymų teikimas tarp asmenų norint geriau atlikti asmenines ir organizacines užduotis. Svarbu ne tik taisyti besimokančiuosius, bet ir vertinti juos. Tiek taisymas, tiek vertinimas priklauso nuo daromų klaidų, jų priežasčių ir darbo auditorijoje. Grįžtamasis ryšys yra vienas iš labiausiai ginčytinų klausimų mokant užsienio kalbų. Grįžtamojo ryšio svarba mokant kalbų nėra vienareikšmiškai vertinama dėstytojų, o jo tyrimai nėra galutiniai, tyrimų įrodymai nėra įtikinantys. Universitetinėse specialybės kalbos studijose grįžtamasis ryšys tyrinėtas paviršutiniškai. Dėstytojų ir studentų požiūriai į grįžtamąjį ryšį yra prieštaringi. Dažniausia dėstytojai neigiamai vertina grįžtamojo ryšio įtaką studentų motyvacijai ir pasitikėjimui savo gebėjimais. Dėstytojo grįžtamasis ryšys taikomas, kai būtina taisyti rašybos ar kalbėjimo klaidas. Pastarųjų metų kalbų mokymosi teorijos teigia, kad ne visos klaidos taisytinos. Tai remiasi teiginiu, kad klaidos mokantis yra neišvengiamos – tai yra normalus reiškinys. Dabartinės teorijos apie kalbų mokymąsi teigia, kad įpročio formavimas yra tik viena proceso dalis. Klaidų atsiradimo priežastys būna įvairios: gimtosios kalbos interferencija, ribotas užsienio kalbos mokėjimas, kalbos sudėtingumas ar net fosilizacija pasiekus tam tikrą kompetencijos lygį. Tikėtina, kad išaiškinus studentams jų daromas klaidas, jie įsisavins duotus pataisymus ir pagaliau nedarys tų klaidų ateityje. Straipsnyje nagrinėjami Mykolo Romerio universiteto Socialinės politikos fakulteto psichologijos ir penitencinės teisės studentų požiūriai į grįžtamąjį ryšį mokantis specialybės anglų kalbos ir nustatoma, kaip keičiasi jų nuomonės mokantis specialybės kalbos. Gauti rezultatai rodo, kad grįžtamasis ryšys yra veiksmingas būdas skatinti lingvistinį vystymąsi. Studentai labiausiai vertina rašto darbų klaidų taisymą, bet mažiau vertina klaidų taisymą pasisakymuose. Psichologijos ir penitencines teisės studentai mano, kad rašybos įgūdžiams pagerinti būtinas dėstytojo grįžtamasis ryšys. Studentai labiau vertina greitą klaidų taisymą nepaisant jo nepraktiškumo ir teigia, kad dėstytojų individualus klaidų taisymas yra naudingas. Dviejų disciplinų studentų atsakymų skirtumai labai nedideli. Požiūris į grįžtamąjį ryšį skiriasi nedaug – specializacija nėra labai svarbi. Priešingai negu dėstytojai, studentai mano, kad klaidų taisymas yra efektyvus ir nekenkia žmogaus savigarbai. Straipsnyje aptariamos dėstytojo grįžtamojo ryšio teikimo formos – popieriuje bei kurso draugų pastabos elektroninėje erdvėje. Visos tos aplinkybės gali padėti studentams sėkmingai tobulinti kalbos įgūdžius. Pagrindinė šio tyrimo išvada skirta dėstytojams: stebėti kiekvieno studento pažangą ir teikti geranorišką rašto ir kalbėjimo klaidų taisymą. Dėstytojai privalo tobulinti savo klaidų taisymo metodikas taip, kad studentai nejaustų streso ar jaudulio.
This paper examines competences in translation and interpreting that students have to acquire in University studies and need for translator's or interpreter's jobs in the European Union (EU) institutions. The research is based on the analysis of responses obtained independently by two questioners. The survey was designed in accordance with the European Master's in Translation document. It was created to define the basic competences essential for translators working in various translation agencies. Two samples of responses, each of which contained opinions of 4 groups of respondents, were analyzed. The respondents in each sample were employers, lecturers, students and alumni. The data reveal respondents' attitudes to acquisition of competences in translation and interpreting at tertiary level. It has been found that responses are well correlated within each sample: the Pearson's coefficients vary between .663 and .913 at the levels of significance either 0.01 or 0.05, which corresponds to the probabilities 99 % or 95 %, respectively. It means that the respondents of all four groups agree that they have acquired the translation and interpreting skills necessary in their jobs. The comparison of the two sets of responses between different samples reveals that the only data for employers are comparable and might be extended beyond the studied sample, while the data for other groups of respondents are not mutually consistent. It means that employers are satisfied with translation and interpreting skills that their employees have acquired at Vilnius University. As there is no agreement between other groups of respondents on the issues of acquisition of translation and interpreting skills, this part of research needs further exploration.DOI: http://dx.doi.org/10.5755/j01.sal.0.20.1772 ; Šio tyrimo tikslas buvo nustatyti skirtingų grupių respondentų požiūrius į vertimo ir interpretacijos kompetencijas. Pastebėta, kad literatūroje yra vertimo kompetencijų tyrimų stygius. Šios problemos nagrinėjimo empirinių mokslinių ...
A learner's native language strongly influences a foreign language acquisition. Cross–language transfer of skills and knowledge can be both positive (helping students to learn a foreign language easily and quickly) and negative (generating some expected errors). ; Mokantis svetimų kalbų, gana didelę įtaką turi besimokančiojo gimtoji kalba. Jos žinios ir įgūdžiai perkeliami į svetimą kalbą. Šis reiškinys vadinamas ,,kalbiniu perkėlimu". Jis gali turėti teigiamos (padeda besimokančiajam greičiau ir lengviau perprasti svetimos kalbos sistemą) ir neigiamos (tipinės klaidos) įtakos. Šiame straipsnyje ir nagrinėjami kalbinio perkėlimo aspektai mokantis teisinės anglų kalbos, pateikiama praktinių rekomendacijų dėl problemiškiausių kalbinio perkėlimo sričių.
Purpose—the focus of this article is to explore difficulties that are encountered by students during the first term at university. It is well known that students can have various problems in learning English and make mistakes in grammar, vocabulary, and pronunciation. The native language of a learner affects learning and using English. Speaking and e-listening are the skills that are more common on an everyday basis than reading and writing. Moreover, these skills are more difficult to master. English vocabulary presents another problem for language learners. Albeit, at the university level students study English for Specific Purposes (ESP), in other words, the foreign language for their future profession, and they might face particular difficulties in their studies of ESP. Design/methodology/approach—the research paper adopts the qualitative research approach. The questionnaire on learner perceptions of difficulties in e-learning was administered to students of three different specializations. Students' self-assessments of achievements or failures were analysed. Findings. The results indicated that perceptions of difficulties to adapting to university studies depended on their chosen specialization. The findings show that undergraduates of all three investigated specializations encounter the same difficulties, but to a different degree. In other words, there are no significantly specific difficulties due to the complexity of the professional vocabulary that students must learn. The ratings of Psychology, Social Work and Public Policy and Management students reveal higher mean values and wider range of Standard Deviations than reported by other researchers (Berman, Cheng, 2001). The results obtained imply that Lithuanian learners are more positive than their foreign counterparts. Computations of Pearson's correlations coefficients demonstrate that there are some good correlational relationships within each specialization. Research limitations. A limited number of respondents might raise a question of the reliability of the findings and require a further study into the issue. The respondents in this research were students of three different specializations, namely, Psychology (68), Social Work (26) and Public Policy and Management (52), who study ESP at the Faculty of Social Policy at Mykolas Romeris University in Vilnius, Lithuania. Practical implications. The respondents were asked to indicate the degree of difficulty they had with the ESP language skills on the Likert's scale ranging from "very difficult" (1) to "very easy" (5). The analysis of the responses by a means of the Statistical Package for the Social Sciences (SPSS) software suggests that despite the limited number of the respondents, the results may be extended beyond the studied samples. Originality/Value. The value of this study encompasses the statistical processing of the responses, which should prove whether the findings are reliable or not. ; Studentai su anglų kalba specialiesiems tikslams elektroninėje aplinkoje susipažįsta jau pirmaisiais mokslo metais, t. y. anksčiau nei su savo specialybės dalykais. Studentų lingvistinę kompetenciją lemia daug veiksnių. Žinoma, kad įvairiuose pasaulio universitetuose profesinę anglų kalbą (ESP) studijuojantys studentai susiduria su daugeliu sunkumų. Viena iš priežasčių yra ta, kad anglų kalbos tarimas, leksikos vartosena bei gramatinės struktūros kelia studentams nemažai problemų. Taip pat gimtosios kalbos įgūdžiai turi įtakos anglų kalbos vartojimui. Dažniau pritaikomi e. klausymo ir kalbėjimo įgūdžiai nei skaitymo ar rašymo, kuriuos yra sunkiau įsisavinti. Kadangi universitetinėse profesinės užsienio kalbos studijose studentai mokosi savo būsimos profesijos kalbos, anglų kalbos specialybės žodynas, kurio dėka studentai gali gerai suprasti dėstomo dalyko esmę, yra dar viena rimta problema. Straipsnyje analizuojami sunkumai, su kuriais studentai, studijuojantys profesinę anglų kalbą Mykolo Romerio universitete, susiduria pirmo semestro metu. Tyrime dalyvavo Socialinės politikos fakulteto trijų specializacijų, psichologijos (68), socialinio darbo (26) ir viešosios politikos ir vadybos (52), pirmo kurso studentai. Anglų kalbos kursas atspindėjo studentų profesinės kalbos poreikius ir atitiko socialinių mokslų bakalauro laipsnio reikalavimus, nustatytus ES dokumente "The Common European Framework of Reference for Languages". Studentų lygis buvo B2 ir C1. Sudarant apklausos anketas, buvo remtasi Evans ir Morrison (2011) parengtomis anketomis, kurias mokslininkai naudojo tyrinėdami universiteto pirmo semestro studentų nuomonę apie sunkumus, mokantis užsienio kalbų. Naudojant Linkerto penkių balų skalės sistemą respondentų atsakymai svyravo nuo (1) "labai sunku" iki (5) "labai lengva". Šio darbo tikslas išsiaiškinti, ar sunkumai, su kuriais susiduria Mykolo Romerio universiteto pirmo kurso studentai, priklauso nuo pasirinktos specializacijos. Žinoma, kad mokymo(si) kokybei didelę reikšmę turi studentų savianalizė. Straipsnyje analizuojama studentų pasiekimų ir nesėkmių savianalizė. Savianalizės tyrimus viena iš autorių pradėjo dar 2003 m. Ribotas respondentų skaičius gali įtakoti rezultatų tikrumą, todėl reikėtų tolesnių studijų. Gauti anketos atsakymai, statistiškai apdoroti naudojant SPSS (Statistical Package for Social Sciences) programinį paketą, dažnai rodo, kad nepaisant riboto respondentų skaičiaus, rezultatus galima taikyti didesnėse respondentų grupėse. Tyrimo rezultatai parodė, kad sunkumai, prisitaikant prie universitetinių studijų, priklauso nuo pasirinktos specializacijos. Pagrindinė šių tyrimų išvada, kad visų trijų tirtų specializacijų pirmo kurso studentai susiduria su tais pačiais sunkumais, bet skirtingu laipsniu. Kitaip sakant, nėra reikšmingų specifinių sunkumų dėl specialybės žodyno, kurį studentai turi išmokti, sudėtingumo. Lyginant užsienio tyrinėtojų ir mūsų tyrimų rezultatus galima daryti išvadą, kad lietuviai studentai yra labiau pozityvūs vertinant savo profesinės kalbos įgūdžius nei užsienio studentai.
This article describes how the language learning strategies that learners prefer in learning professional language at tertiary level can be used for lifelong education. It is well known that in language learning students use various learning strategies, but not all learners are equally successful in their studies. This research is based on the analysis of data obtained from two different surveys of learners' preferred language learning strategies. Respondents spread over two levels of English proficiency and their learning strategies are compared. Self-assessment and reflections on learning outcomes reveal how important or unimportant various learning strategies are and which might be relevant to lifelong learning. The study found that students' preferred individual strategies can be an effective way to foster their motivation for self-development and, in the long run, for the lifelong learning. ; Straipsnyje nagrinėjamas studentų pasirinktų anglų kalbos mokymosi strategijų universitetinėse studijose panaudojimas mokymosi visą gyvenimą ugdymui. Mokymosi visą gyvenimą filosofija yra ta, kad mokytis niekada nėra vėlu. Gerai žinoma, kad nors mokydamiesi kalbų studentai naudoja įvairias strategijas, bet ne visiems mokytis sekasi sėkmingai. Labai svarbu yra išmokti, kaip reikia mokytis. Vienas iš kalbos kurso tikslų yra išmokyti studentus toliau savarankiškai mokytis kalbos kursui pasibaigus. Antras svarbus veiksnys yra studentų kritinio mąstymo sugebėjimas realiai įvertinti savo užsienio kalbos žinias. Trečias svarbus veiksnys, glaudžiai susijęs su efektyviu kalbos mokymusi, yra sugebėjimas naudotis šiuolaikinėmis informacinėmis-komunikacinėmis technologijomis. Šiame tyrime dalyvavo 90 Mykolo Romerio universiteto Socialinės politikos fakulteto skirtingų studijų programų studentai, studijuojantys specialybės anglų kalbą. Respondentai daugiausia buvo moterys, jų amžius svyravo nuo 19 iki 21 metų. Mokymas truko 4 semestrus po 4 akademines valandas per savaitę. Tyrinėjimas paremtas duomenų, gautų atlikus dvi skirtingas apklausas dėl studentų pasirinktos kalbos mokymosi strategijos, analize. Pagal anglų kalbos įgudžius respondentai pasiskirstė į du lygius. Buvo palygintos jų mokymosi strategijos. Gauti apklausos atsakymai buvo apdoroti SPSS (Statistical Package for Social Sciences) programiniupaketu. Veiklos rūšys, kurių reikšmingumo lygis p didesnis, yra neabejotinai naudingiausios.Savianalizė ir studentų mokymosi rezultatų refleksinis apmąstymas atskleidė įvairių mokymosi strategijų svarbą ir parodė, kurios iš jų gali būti tinkamos mokymosi visą gyvenimą ugdymui. Tyrinėjimo rezultatai leidžia padaryti išvadą, kad lingvistinis studentų tobulėjimas priklauso nuo jų aktyvaus dalyvavimo asmeniškai planuojant mokymąsi, analizuojant mokymosi rezultatus ir numatant kalbos įgūdžių tobulinimo būdus. Studentų individuliai pasirinktos strategijos gali būti efektyvus būdas, skatinantis jų motyvaciją savišvietai, o ilgalaikėje perspektyvoje ir mokymąsi visą gyvenimą.
Alternative assessment has been widely used in education at tertiary level. The key features of alternative assessment are active participation of learners in evaluation of their own performance and the development of reflective thinking. Success of alternative assessment depends on performance that demonstrates what learners can do with language in communicative classrooms. Active participation of learners in evaluating themselves and one another is part of alternative assessment which is normally presented in the form of reflections on one's performance. A recent Google search produced 60,300,000 hits for 'alternative assessment' (March 2007). It demonstrates the importance and relevance of this issue in teaching and learning a foreign language. The research aimed at investigating the challenges of alternative assessment in linguistic development of learners in English for Specific Purposes. The study employed a students' questionnaire on utility of various activities, and in-course and post-course written reflections on learners' performance and linguistic development. Portfolios were used for alternative assessment of students' work throughout the academic year. The portfolio items included written materials like summaries, tests, definitions of vocabulary items, essays, Power Point Presentations, etc. Impact of either creative activities or contributions to portfolio on learning was analyzed. Data obtained from three streams of respondents are compared. The findings were processed using software Statistical Package for the Social Sciences (SPSS). The findings demonstrated that alternative assessment is a helpful means for learner linguistic development. Learners' likes or dislikes to various creative or routine activities are affected by success or failure in their performance. ; Alternatyvusis užsienio kalbos mokymosi vertinimas aukštojoje mokykloje pastaraisiais metais įgauna vis didesnę reikšmę. Jo taikymas siejamas su komunikacinių ir bendradarbiavimo metodų taikymu, taigi su besimokančiojo aktyvumu klasėje ir su refleksijos elemento įvedimu į mokymo procesą. Aktyvus dalyvavimas mokymosi procese leidžia daryti prielaidą, jog besimokantysis nuolat vertina save, lygindamas save su kitais proceso dalyviais, bei vertina kitus, mąstydamas apie tai, ką jis/ji pasiekė per tam tikrą mokymosi laiką. Alternatyviojo vertinimo vystymasis pasiekė savo apogėjų su studento aplanko (portfolio) metodo įvedimu į kalbos studijas dar 1990-jų pradžioje. Aplanko metodas daugeliui mokytojų ir dėstytojų – tai dalis vertinimo programos, alternatyviojo vertinimo galimybė, atspindinti studento pasiekimus per ilgesnį laiką, o tuo pačiu ir reflektyvaus mąstymo ugdymo galimybė, įgalinanti patį studentą aktyviai modeliuoti savo mokymosi procesą. Šiuo metu Google'o portalas pateikia net 89100000 nuorodų į alternatyvųjį vertinimą. Alternatyviojo vertinimo stipriosios pusės, lyginant su tradiciniu vertinimu, yra šios: Alternatyvusis vertinimas atskleidžia kalbos mokymo stipriąsias ir silpnąsias puses iš visai netikėtų pusių. Pavyzdžiui, studentai, reflektyviai analizuodami mokymo procesą savo kalbos aplanke, nurodo, jog kai kurios veiklos rūšys jiems nėra motyvuotos ir dėl to nepriimtinos. Buvo pastebėta, jog dažnai nesutampa studentų ir dėstytojų kalbinių veiklos rūšių vertinimas. Šio straipsnio autorės pritaikė studento aplanko metodą ir alternatyvųjį vertinimą tam, kad patikrintų veiklos rūšių efektyvumą mokantis anglų kalbos specialiesiems tikslams (ESP). Tikrinimo objektu buvo pasirinktos šešios veiklos rūšys, sudarančios ESP mokymo esmę. Trys Mykolo Romerio universiteto studentų srautai (9 grupės) apžvelgė savo pasiekimus ir juos įvertino semestro pabaigoje kalbos aplankuose. Išvadas jie susumavo atsakydami į trumpą anketą, susidedančią iš šešių teiginių dėl profesinio žodyno, santraukų rašymo, kūrybinių užduočių, diskusijų, Power Point prezentacijų bei formalaus žodyno testavimo. Gauti anketos atsakymai buvo apdoroti naudojant SPSS (Statistical Package for Social Sciences) programinį paketą. Trumpai apibūdinant gautus rezultatus, galima pasakyti, jog nukrypimai tarp trijų vertintojų srautų buvo statistiškai reikšmingi. Lyginant pirmo ir antro srauto duomenis, galima pastebėti, jog pirmojo srauto (joje anketos buvo identifikuotos) nuomonė apie veiklos rūšis buvo apskritai aukštesnė, nei antrojo srauto (joje anketos buvo anoniminio pobūdžio). Studentų nuomonės, pateikiamos citatomis iš jų aplankų, patvirtina skaičiavimais grįstus rezultatus. Taigi veiklos rūšys, kurių koeficientas pateiktose lentelėse p < 0.01, yra neabejotinai naudingiausios, o ta veikla, kurios koeficientas p < 0.10, turi būti ateityje tyrinėjama plačiau.
One of the aims of university education is to prepare an independent researcher who is able to process and manage information flow and think critically. The task of making an oral presentation is very effective in developing indispensable professional skills and English for Specific Purposes (ESP) skills. In addition, it allows an ESP teacher to combine autonomous learning with social interaction in the classroom. The object of the research is focused on the ESP teaching/learning. This object has been chosen due to its importance and relevance in the overall academic setting as well as for the formation of individual professional skills of students. The main question raised in the research is how presentation preparation task and its outcomes add up to the improvement of professional skills. Thus the research was carried out aiming to reveal that preparation for a presentation stimulates learner independence (autonomy), the follow-up tasks (prepared by students) and discussion enhance social interaction and students gain valuable research skills. As a research tool a questionnaire was designed to obtain both quantitative and qualitative data. The main questions addressed were: (1) how does preparation for a presentation stimulate learner independence (autonomy)? (2) how do the follow-up tasks and discussion enhance social interaction? and (3) what skills do students gain while implementing the task? The research proved that preparation for a presentation and the subsequent performance supplemented by language use tasks designed by students themselves (i) catalyse learner independence (autonomy), (ii) assist the learner and his group mates in acquiring indispensable scientific research skills and ESP skills, and (iii) develop critical thinking. ; Vienas iš universitetinio mokymo tikslų – parengti savarankišką mokslininką tyrėją, kuris sugebėtų kritiškai mąstyti ir valdyti informacijos srautus. Parengti pristatymą tam tikra tema yra veiksminga užduotis, tobulinanti kalbinius ir profesinius studentų gebėjimus bei leidžianti dėstytojui taikyti savarankiško mokymosi ir socialinės komunikacinės sąveikos metodus. Remiantis teorinėmis prielaidomis, buvo iškelti klausimai: (1) Kaip pasirengdamas pristatymui ir parengdamas užduotis studentas tobulina savarankiško mokymosi įgūdžius? (2) Kaip sukuriamas palankus socialinis komunikacinis kontekstas ? (3) Kokių įgūdžių studentai įgyja, kaip juos patobulina? Ieškant atsakymų buvo sudarytas klausimynas, kurio tikslas buvo gauti kiekybinius ir kokybinius duomenis. Tyrimu atskleista, kaip parengiant pristatymą pagerinamas mokymo( si) procesas ir kokie veiksniai turi įtakos savarankiškam akademiniam mokymuisi, analizuojant informaciją, lavinant kritiško mąstymo įgūdžius.
