Suchergebnisse

Despite the numerical success of ISO 9000 quality management systems, the certification is much criticized, as it is not a risk-free undertaking. A review of the literature on this issue indicates that organizations often lack flexibility in the design and implementation of quality management systems, the level of the utilization of employees' skills and knowledge is low. This is because organizations usually approach this process of implementation in an empiric way. ISO 9000 certification can deliver business and financial benefits, but the managers of organizations should carefully design the ISO 9000 implementation strategy. To develop a mature quality management system, critical success factors for ISO 9000 certification benefits should be considered in the early phases of their planning and designing processes. The article presents the critical success factors for ISO 9000 certification benefits which can help plan and implement quality management systems according to the 9000 standard most successfully. The investigation has shown that very important for ISO 9000 financial benefits is a well-developed ISO 9000 implementation strategy. Strategic orientation is a moderating factor influencing the relationship between ISO 9000 certification benefits and the firm's financial performance. In the present study, a strong interdependence between the companies' certification motivation factors and the results obtained was determined. From the overall findings of the investigation, it can be concluded that strong internal motivation or willingness to improve a company's quality helps establish a quality management system that leads to external benefits (such as the improvement of the company's position in the market) as well as to internal benefits. Continuous improvement of processes, people and system, the reward system, team work, the measurement of performance and communication during the post-certification period are all critical success factors for the sustainable quality management system and for successful results of ISO 9000 certification. Quality auditors are in a powerful position to increase the value of certifications. Value-added audit may not only produce data for the use in granting a certificate, for improving documentation or for enforcing conformity, but also for making managerial decisions concerned with economy, staff development, technology, growth, product and processes, because these decisions are based on current performance. ; ISO 9000 kokybės vadybos sistemos yra labai populiarios tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje, bet ne visada ir ne visoms organizacijoms šių sistemų diegimas ir sertifikavimas atneša laukiamą naudą. Taip atsitinka todėl, kad dažnai organizacijos nepakankamai atidžiai planuoja kokybės vadybos sistemos diegimą, iki galo neįvertina visų svarbių veiksnių. Siekiant, kad kokybės vadybos sistema duotų didesnę naudą, patartina jau pirmose sistemos planavimo ir diegimo stadijose įvertinti kritinius sėkmės faktorius. Straipsnyje pateikiami kritiniai sėkmės veiksniai, į kuriuos verta atsižvelgti planuojant ir diegiant ISO 9000 kokybės vadybos sistemą. Analizės parodė, kad ISO 9000 kokybės vadybos sistemos diegimo finansinei sėkmei ypač svarbūs organizacijos strateginiai faktoriai. Didelę įtaką turi ir tai, kokiais vidaus ar išorės motyvais vadovaujamasi siekiant sertifikuoti ISO 9000 kokybės vadybos sistemą. ISO 9000 sertifikavimas dažnai panaudojamas kaip išorinis motyvavimo veiksnys, rinkodaros priemonė, padedanti padidinti vartotojų pasitikėjimą ir praplėsti rinkos dalį. Išorinis motyvuojantis veiksnys, verčiantis siekti sertifikuoti ISO 9000, dažnai būna ir klientų spaudimas. Organizacijos, kurios siekia sertifikuoti ISO 9000 atsižvelgdamos į vidinius motyvuojančius faktorius, siekdamos pagerinti vidaus procesus ir sistemas, pasiekia geresnių rezultatų ir patiria daugiau naudos nei tos, kurios vadovaujasi tik išorės motyvuojančiais faktoriais. Toliau tobulinti kokybės sistemą svarbu ir gavus ISO 9000 sertifikatą. Straipsnyje pateikiami nuolatinio procesų ir sistemų gerinimo kritiniai sėkmės faktoriai, padedantys nuolat gauti gerus rezultatus sertifikavus ISO 9000 kokybės vadybos sistemą.

In the present article, the author analyzes different patterns of the implementation of quality management systems in service organizations and examines the performance outcomes which are associated with it. The research shows that organizations with different quality management system implementation patterns have significantly different performance outcomes. A mature quality management system should include a consideration of success factors for the benefits of quality management system implementation from the early phases of its planning and designing processes. By requiring that all processes and procedures be documented, the ISO 9000 standard is undoubtedly commonly associated with control-oriented organizations. There is an interesting relationship between the reasons of ISO 9001 quality management systems implementation and the corresponding performance outcomes. Very important is correct maintenance of a quality management system during the post-certification period. ; Remiantis literatūros šaltiniais straipsnyje analizuojamas kokybės vadybos sistemų, atitinkančių ISO 9000 serijos standartus, diegimas paslaugų organizacijose ir šių sistemų teikiama nauda. Tyrimas rodo, kad kokybės vadybos sistemų (KVS) veiksmingumas ir teikiama nauda labai priklauso nuo sistemos diegimo planavimo, diegimo būdo bei tinkamos įdiegtos sistemos priežiūros. Siekiant sistemos veiksmingumo būtina numatyti sėkmės faktorius jau pirmosiose KVS planavimo ir diegimo fazėse. Planuojant KVS reikia atsižvelgti į organizacijos pobūdį, jos paskirtį, strateginius tikslus, veiklos suderinamumą su ISO 9001 standarto reikalavimais. Pastebėtas įdomus KVS veiksmingumo ir KVS diegimo priežasčių sąryšis. Veiksmingesnės ir teikiančios daugiau naudos yra KVS, kurios diegiamos remiantis vidiniais motyvais, o ne dėl išorės jėgų spaudimo. Siekiant nuolatinės naudos įdiegtą KVS būtina tinkamai prižiūrėti.

Quality of products and services is a major factor in any organisation's viability and competitive advantage and it is necessary that all levels and functions in organisation receive training in the quality disciplines. However, literature analysis indicates that many quality improvement programmes are ineffective. By using knowledge management practices, organisations can increase the effectiveness of quality management training. Knowledge management processes allow organisations collecting, analysing, storing, disseminating and using information that is relevant to the organisation. This article discusses knowledge management processes for organisational learning mechanisms, which can contribute to more successful planning and implementing of quality management programmes. Six-phase processbased explicit knowledge management models are identified in the analysis as the basis for successful preparation and implementation of quality programmes. In this model, the processes are implemented in sequence for development and implementation of quality programme in an organisation. ; Organizacija, siekdama konkurencijos sėkmingumo, t uri didinti organizacijos darbuotojų gebėjimus greičiau reaguoti į rinkos poreikius, gerinti organizacijos veiklos, produktų ir paslaugų kokybę, tačiau literatūros analizė rodo, kad dažnai kokybės gerinimo programos nepasiekia juose numatytų tikslų. Šio tyrimo tikslas buvo rasti būdus, kaip efektyviau įgyvendinti kokybės gerinimo programas. Tyrimai parodė, kad panaudodamos žinių vadybos patirtį organizacijos gali padidinti kokybės gerinimo programų efektyvumą. Žinių vadybos procesai padeda organizacijai geriau analizuoti, parengti ir perimti aktualią organizacijos darbuotojams informaciją. Siekiant sėkmingesnio kokybės gerinimo programų įsisavinimo, organizacijai tikslinga pasirengti žinių vadybos mechanizmą, kuris būtų pakankamai lankstus ir lengvai pritaikomas įvairiomis kintančiomis veiklos sąlygomis. Straipsnyje pateikiamas analizės pagrindu parengtas šešių fazių žinių vadybos modelis. Modelyje nuosekliai išdėstyti procesai, kurių reikia laikytis rengiant ir įgyvendinant kokybės gerinimo programą. Prieš rengiant kokybės gerinimo programą būtiną išanalizuoti organizacijos darbuotojų mokymosi poreikius. Organizacijos vadovai turėtų asmeniškai dalyvauti planuojant programą ir pageidautina, kad dalyvautų apmokant darbuotojus. [.]

The importance of quality to any and all organizations is well known, and it is necessary to teach employees quality discipline. However, the analysis of literature indicates that many of quality improvement programs are ineffective. This article discusses knowledge management processes for the organizational learning mechanisms that can help to plan and implement quality management programs more successfully. The processes are implemented in sequence for the development of knowledge management in an organization in which user needs and expectations are recognized as an input. The processes are controlled by knowledge management strategy planning, knowledge process, customer and knowledge supplier relationships. The mechanisms are led by a knowledge management leader, knowledge management personnel, and knowledge management system infrastructure. The input is transformed into knowledge management results in terms of users' needs and expectations of knowledge management outcomes, knowledge management strategy and planning outcomes, knowledge management delivery outcomes. By using the knowledge management process organizations can increase the effectiveness of quality management training.Keywords: quality management, knowledge management, ISO 9000 standards, quality programsŽinių vadybos procesas kokybės gerinimo programoms įgyvendinti Adolfas Kaziliūnas
Santrauka
Daugelis organizacijų, siekdamos konkurencinio pranašumo, įtraukia kokybės gerinimą į savo stra­teginius tikslus, tačiau literatūros analizė rodo, kad dažnai kokybės gerinimo programos nepasiekia numatytų savo tikslų. Tai dažniausiai atsitinka dėl netikslaus kokybės programų pritaikymo organiza­cijos reikmėms ir netinkamai vykdomo mokymosi proceso. Šio tyrimo tikslas – rasti būdų efektyviau įgyvendinti kokybės gerinimo programas. Tyrimai parodė, kad pasitelkdamos žinių vadybos patirtį organizacijos gali padidinti kokybės gerinimo pro­gramų efektyvumą. Žinių vadybos procesai padeda organizacijai geriau analizuoti, parengti ir įsisavin­ti aktualią organizacijos darbuotojams informaciją. Straipsnyje pateikiamas literatūros analizės pagrin­du parengtas septynių fazių žinių vadybos procesas. Procese nuosekliai išdėstytos veiklos, kurias reikia atlikti rengiant ir įgyvendinant kokybės gerinimo programą. Prieš rengiant šią programą būtina išana­ lizuoti organizacijos darbuotojų mokymosi poreikius ir pagal tai suformuluoti mokymų strategiją. Organi­zacijos vadovai turėtų asmeniškai dalyvauti planuo­jant programą ir pageidautina – mokant darbuotojus. Kokybės gerinimo programos tikslai ir jų pasiekimo planai turi būti aiškiai apibrėžti. Į planavimo proce­są būtina įtraukti vidurinės grandies vadybininkus, nes jie geriausiai pastebi darbuotojų žinių trūkumus. Būtina rimtai vertinti dalies darbuotojų skeptišką požiūrį į mokymų programą ir reaguoti į jų pasta­bas. Labai svarbu mokymosi rezultatų matavimas ir analizė bei nuolatinis grįžtamojo ryšio su programos dalyviais palaikymas. Rezultatų matavimas ir anali­zė turi būti atliekama po kiekvienos esminės proceso fazės: vartotojų poreikių nustatymo, mokymosi stra­tegijos suformulavimo ir planavimo, mokymo planų įgyvendinimo. Reikšminiai žodžiai: kokybės vadyba, žinių va­dyba, kokybės programos, ISO 9000 standartai.

The role of international standards is analysed in accordance with the quality management of organisations by the requirements of sustainable development. Organisations and companies become increasingly dependent on each other and foreign partners in business, prosperity, socio‐economic change and environment responsibility. There is an essential necessity for using International Standards under these changing conditions. The management systems standards ISO 9001 (quality) and ISO 14001 (environment) have gained recognition in Lithuania. ISO 9001:2000 is approaching 750 and ISO 14001 is approaching 140 certifications across a diverse range of organisations in the manufacturing, service and government areas. The narrow view of quality management has now been swept aside by ISO 9000:2000 quality management principles that aim to help organisations achieve sustained success. But there are some difficulties in implementing these principles. Auditors are responsible for correct implementation of standards. For the auditors they represent a key for transforming the way quality system audits, as recognised by the International Accreditation Forum (IAF).Too many auditors lack real interpersonal skills or experience to engage effectively both main board directors and the shop floor workers. It is very important that auditors must have sufficient preparation, training and gravitas and will be reluctant to engage top management and have capability to interface at this level.The main topics of how to manage quality audit according to the requirements and new quality management principles of ISO 9000:2000 standards are presented in this article. It also provides recommendations on the management of audit programmes, the conduct of internal or external audits of quality management systems, as well as on the competence and evaluation of auditors. This article provides auditors with effective questioning techniques that will enable them to establish that an organisation is managing its processes effectively. Kokybės vadybos sistemų audito problemos siekiant darnaus organizacijų vystymosi Santrauka.Straipsnyje analizuojamas tarptautinius standartus atitinkančių kokybės vadybos sistemų vaidmuodarniam organizacijų vystymui. Įmonės ir organizacijos vis daugiau tampa priklausomos viena nuokitos ir užsienio partnerių verslo, socialinėse, ekonominėse bei aplinkosaugos srityse. Šiomis sąlygomislabai naudinga pasinaudoti tarptautiniais standartais, nes jie padeda vienodai suprasti ir suderinti daugelįkriterijų. Lietuvoje pastaraisiais metais didžiausio populiarumo sulaukė tarptautiniai standartai ISO9000:2000 (kokybė) ir ISO 14000 (aplinkosauga). Lietuvos gamybiniame, paslaugų ir viešajamesektoriuose jau yra apie 750 organizacijų, įdiegusių kokybės vadybos sistemas pagal ISO 9001:2000standartą, ir apie 140 organizacijų, įdiegusių aplinkos vadybos sistemas pagal ISO 14001 standartą. ISO9000:2000 standartai reikalauja esminių organizacijos požiūrių į vadybą pokyčių. Vadybos sistemos turipadėti kurti pridedamąją organizacijos vertę. Standartuose išreikštas požiūris, kad organizacijos tikslaituri būti pasiekiami efektyviai ir rezultatyviai valdant procesus ir jų sąveiką, iš esmės keičia auditųatlikimo būdą, nes auditoriai yra atsakingi už teisingą standartų nuostatų traktavimą ir įgyvendinimą.Auditoriai turi išmokti naujos audito atlikimo technikos, kuri leistų auditoriams nustatyti, ar organizacija efektyviai valdo procesus ir pasiekia užsibrėžtų tikslų. Tai nėra lengvas uždavinys ir susiduriama sunemažais sunkumais. Straipsnyje nagrinėjamas šių sunkumų pobūdis ir pateikiami kai kurie jų įveikimobūdai, analizuojama audito metodologija, tinkamo klausimyno sudarymas bei audito atlikimo technika,kaip to reikalauja ISO 9000:2000 standartų kokybės vadybos principai. Reikšminiai žodžiai: vadybos sistemos, ISO standartai, kokybės / aplinkos sistemų auditas. First published online:21 Oct 2010

The role of international standards is analysed in accordance with the quality management of organisations by the requirements of sustainable development. Organisations and companies become increasingly dependent on each other and foreign partners in business, prosperity, socio‐economic change and environment responsibility. There is an essential necessity for using International Standards under these changing conditions. The management systems standards ISO 9001 (quality) and ISO 14001 (environment) have gained recognition in Lithuania. ISO 9001:2000 is approaching 750 and ISO 14001 is approaching 140 certifications across a diverse range of organisations in the manufacturing, service and government areas. The narrow view of quality management has now been swept aside by ISO 9000:2000 quality management principles that aim to help organisations achieve sustained success. But there are some difficulties in implementing these principles. Auditors are responsible for correct implementation of standards. For the auditors they represent a key for transforming the way quality system audits, as recognised by the International Accreditation Forum (IAF). Too many auditors lack real interpersonal skills or experience to engage effectively both main board directors and the shop floor workers. It is very important that auditors must have sufficient preparation, training and gravitas and will be reluctant to engage top management and have capability to interface at this level. The main topics of how to manage quality audit according to the requirements and new quality management principles of ISO 9000:2000 standards are presented in this article. It also provides recommendations on the management of audit programmes, the conduct of internal or external audits of quality management systems, as well as on the competence and evaluation of auditors. This article provides auditors with effective questioning techniques that will enable them to establish that an organisation is managing its processes effectively. Santrauka Straipsnyje analizuojamas tarptautinius standartus atitinkančių kokybės vadybos sistemų vaidmuodarniam organizacijų vystymui. Įmonės ir organizacijos vis daugiau tampa priklausomos viena nuokitos ir užsienio partnerių verslo, socialinėse, ekonominėse bei aplinkosaugos srityse. Šiomis sąlygomislabai naudinga pasinaudoti tarptautiniais standartais, nes jie padeda vienodai suprasti ir suderinti daugelįkriterijų. Lietuvoje pastaraisiais metais didžiausio populiarumo sulaukė tarptautiniai standartai ISO9000:2000 (kokybė) ir ISO 14000 (aplinkosauga). Lietuvos gamybiniame, paslaugų ir viešajamesektoriuose jau yra apie 750 organizacijų, įdiegusių kokybės vadybos sistemas pagal ISO 9001:2000standartą, ir apie 140 organizacijų, įdiegusių aplinkos vadybos sistemas pagal ISO 14001 standartą. ISO9000:2000 standartai reikalauja esminių organizacijos požiūrių į vadybą pokyčių. Vadybos sistemos turipadėti kurti pridedamąją organizacijos vertę. Standartuose išreikštas požiūris, kad organizacijos tikslaituri būti pasiekiami efektyviai ir rezultatyviai valdant procesus ir jų sąveiką, iš esmės keičia auditųatlikimo būdą, nes auditoriai yra atsakingi už teisingą standartų nuostatų traktavimą ir įgyvendinimą.Auditoriai turi išmokti naujos audito atlikimo technikos, kuri leistų auditoriams nustatyti, ar organizacija efektyviai valdo procesus ir pasiekia užsibrėžtų tikslų. Tai nėra lengvas uždavinys ir susiduriama sunemažais sunkumais. Straipsnyje nagrinėjamas šių sunkumų pobūdis ir pateikiami kai kurie jų įveikimobūdai, analizuojama audito metodologija, tinkamo klausimyno sudarymas bei audito atlikimo technika,kaip to reikalauja ISO 9000:2000 standartų kokybės vadybos principai. First published online:21 Oct 2010 Reikšminiai žodžiai: vadybos sistemos, ISO standartai, kokybės / aplinkos sistemų auditas.

The role of international standards is analyzed in accordance with the quality management of organizations by the requirements of sustainable development. Organizations and companies become increasingly dependent on each other and foreign partners in business, prosperity, socio-economic change and environment responsibility. There is an essential necessity for using International Standards under these changing conditions. The management systems standards ISO 9001 (quality) and ISO 14001 (environment) have gained recognition in Lithuania. ISO 9001:2000 is approaching 750 and ISO 14001 is approaching 140 certifications across a diverse range of organizations in the manufacturing, service and government areas. The narrow view of quality management has now been swept aside by ISO 9000:2000 quality management principles that aim to help organizations achieve sustained success. But there are some difficulties in implementing these principles. Auditors are responsible for correct implementation of standards. For the auditors they represent a key for transforming the way quality system audits, as recognised by the International Accreditation Forum (IAF). Too many auditors lack real interpersonal skills or experience to engage effectively both main board directors and the shop floor workers. It is very important that auditors must have sufficient preparation, training and gravitas and will be reluctant to engage top management and have capability to interface at this level. The main topics of how to manage quality audit according to the requirements and new quality management principles of ISO 9000:2000 standards are presented in this article. It also provides recommendations on the management of audit programmes, the conduct of internal or external audits of quality management systems, as well as on the competence and evaluation of auditors.

The article covers the project management problems, which will be especially important for the Lithuanian public sector after joining the European Union and trying to use the Structural and Cohesion funds investments successfully. The article provides management principles of Structural and Cohesion funds, typical programmer structure in national and regional levels, the features of preparation and implementation of programmers and projects. It is necessary to provide more intensive training on project management for all levels of Lithuanian public administration.

The article covers the project management problems, which will be especially important for the Lithuanian public sector after joining the European Union and trying to use the Structural and Cohesion funds investments successfully. The article provides management principles of Structural and Cohesion funds, typical programmer structure in national and regional levels, the features of preparation and implementation of programmers and projects. It is necessary to provide more intensive training on project management for all levels of Lithuanian public administration.

Literature indicates that organisations often lack flexibility in the design and implementation of quality management systems and show a low utilisation of employee skills and knowledge. This article analyses different patterns of the implementation of quality management systems in different kinds of organisations and examines the performance outcomes associated with it. The research shows that organisations with different quality management system implementation patterns have significantly different performance outcomes. A mature quality management system should consider success factors for quality management system implementation benefits from the early phases of their planning and designing processes. There is an interesting relationship between reasons of ISO 9001 quality management system implementation and the corresponding performance outcomes. By requiring that all processes and procedures be documented, the ISO 9000 standard is undoubtedly commonly associated with control orientation and explicit knowledge orientation organisations. By implementing organisational learning mechanisms, organisations can increase the capability of managing and utilising knowledge. Such mechanisms allow organisations to collect, analyse, store, disseminate and use information that is relevant to the organisation. Correct maintenance of quality management system during the post-certification period is very important. Quality auditors are in a powerful position to increase the value of quality management systems. Value-added audit may not only produce data for the use in granting a certificate, for improving documentation or for enforcing conformity, but also for making managerial decisions concerned with economy, staff development, technology, growth, product and processes, because these decisions are based on current performance. ; Literatūroje nurodoma, kad organizacijose dažnai trūksta lankstumo rengiant ir įgyvendinant kokybės vadybos sistemas bei mažai išnaudojamos darbuotojų žinios ir įgūdžiai. Straipsnyje analizuojami skirtingi kokybės vadybos sistemų diegimo modeliai įvairaus pobūdžio organizacijose ir veiklos rezultatai šiose organizacijose. Tyrimai rodo, kad organizacijų, taikančių skirtingus kokybės valdymo sistemų diegimo modelius, labai skirtingi veiklos rezultatai. Gerai apgalvota kokybės valdymo sistema turi atsižvelgti į kokybės sistemos įgyvendinimo sėkmės faktorius nuo pirmųjų planavimo etapų ir procesų numatymo. Yra įdomus ryšys tarp ISO 9001 kokybės vadybos sistemų diegimo ir atitinkamų veiklos rezultatų supratimo. Reikalaujant, kad visi procesai ir procedūros būtų dokumentuojami, ISO 9000 standartas yra neabejotinai dažniausiai siejamas su valdymo orientacija ir organizacijomis, kurios orientuojasi į aiškiai apibrėžtas žinias. Įgyvendinant organizacinius mokymosi mechanizmus, organizacijos gali padidinti žinių naudojimo ir pritaikymo galimybes. Tokie mechanizmai leidžia organizacijoms rinkti, analizuoti, kaupti, skleisti ir naudoti organizacijai svarbią informaciją. Labai svarbi yra teisinga kokybės valdymo sistemos priežiūra po jos sertifikavimo. Kokybės auditoriai turi realias galimybes padidinti kokybės valdymo sistemų vertę. Pridėtinės vertės auditas ne tik pateikia duomenis, skirtus naudojimui nurodytam sertifikate, bet ir vadybinių sprendimų priėmimui, susijusiems su ekonomika, personalo plėtra, technologijomis, ekonomikos augimu, produktų ir procesų naudojimu, nes šie sprendimai priimami remiantis esama veikla.