The orientation towards the value of quality is a new trend of modern quality management sciences. The quality value orientations (national, social, religious, government bodies, market participants, and consumers) and quality culture are rather important in the global economical collaboration and trade, as well as in the international communication on the business, scientific or personal level. The orientations towards the value of quality are manifested in different aspects, such as customer preferences, the use of different management methods and systems, product and service consumption, assortment of goods, business lunch traditions, etc. The sphere where the relationship between the religion and quality is more than obvious – it is religious-ethnical quality, hygiene, ethical and certification control regulation of the Muslim halal products and Jewish kosher products. Unfortunately, the majority of European quality sciences textbooks and scientific articles do not baselessly include religious-ethnical products, quality and certification aspects. Quality sciences and quality academics must always be pioneers in innovations of management measures for business practice and society. Today this quality field is very important for business development of all European countries. This sort of certification can be directed to both products and their manufacturers. The article analyzes particularly one of the fastest growing products certification – halal certification. The main purpose of this study is to analyze the requirements for products manufactured for religious markets and also to prepare a working system to help manufacturers fit the requirements of halal certification. Methods. Analysis and comparison of halal certification requirements and quality assurance guidelines from different countries and institutions; analysis of scientific literature surveying the field of halal certification; the investigation; survey of halal certificated Lithuanian companies and questioning of the consumers. Author's analysis ...
The paper presents an analysis of the theory and methodology of quality management. A model of quality management subsystems is presented and some of its elements are discussed in relation to its influence on the competitiveness of Lithuanian business. Special attention is given to new aspects of quality assessment, social quality in particular. The fundamental elements of these qualities are also presented. The author conducted surveys of Lithuanian businesses and consumers and has used the obtained data to formulate and test the model and to interpret its elements. ; Šio darbo tikslas - apibrėžti su kokybės vadyba susijusius kokybės posistemius ir jų turinį, atskleisti naujo kokybės aspekto - socialinės kokybės - sudedamąsias dalis ir, remiantis autoriaus atliktų Lietuvos įmonių tyrimo rezultatais, pagrįsti kai kurių posistemių įtaką verslo konkurencingumui bei viešojo sektoriaus organizacijų veiklos efektyvumui. Straipsnis parengtas naudojant mokslinės, normatyvinės ir teisinės literatūros bei ekonominės veiklos loginę analizę ir apibendrinimus. apimančius teorinių, metodologinių teiginių ir verslo praktikos veiksmų sisteminimą bei autoriaus atliktų kokybės problemų sisteminių tyrimų rezultatus. Tyrimai apėmė valstybės remtinų prioritetinių kokybės sričių nustatymą, nacionalinių produktų įvaizdžio formavimą, kokybės ir aplinkos apsaugos vadybos sistemų diegimo Lietuvos įmonėse motyvacijos ir veiksmingumo nagrinėjimą, prekių aplinkosauginio sertifikavimo ir ženklinimo problemų analizę, prekių kokybės lyginamąjį testavimą, vartotojų informavimo ir švietimo kokybės klausimus.Vykstant pasaulinei ekonominei integracijai ir stiprėjant konkurencijai, kokybė tampa vienu iš svarbiausių organizacijų išlikimo ir veiklos sėkmės veiksnių. ES kokybės programoje kokybė laikoma pagrindiniu Europos organizacijų veiklos strategijos dalyku. 2000 metais Europos kokybės organizacija paskelbė Europos kokybės viziją, kurioje pabrėžiamas naujo požiūrio į kokybę formavimo aktualumas - kokybės vadyba turėtų apimti ne tik techninius ir ekonominius prekių bei paslaugų kokybės aspektus, bet ir unikalias visuotinai pripažintas socialines, aplinkosaugos ir kitas organizacijų veiklos sritis. Taip pat labai svarbi verslo organizacijų ir valstybės institucijų bei visuomenės organizacijų partnerystė siekiant kokybės.Pasaulio ekonomikos integravimosi procesai ir tarptautinės prekybos plėtojimas lemia sparčius kokybės, kaip lemiamo įmonių konkurencingumo elemento, internacionalizavimo procesus. Jų metu vis plačiau naudojami bendri metodai, principai ir kriterijai formuojant šalių ir įmonių kokybės politiką, kuriant tarptautines akreditavimo, atitikties laidavimo ir kokybės sertifikavimo sistemas bei infrastruktūrą įvairiose šalyse. Kokybės internacionalizavimo procesus spartina vis glaudesnis Pasaulio prekybos organizacijos ir tarptautinių kokybės, standartizavimo ir sertifikavimo institucijų bendradarbiavimas. XXI amžiaus perspektyvą numatančioje. Europos kokybės programoje kokybės politikai suteikiama Europos Sąjungos pramonės plėtojimo politikos strateginė reikšmė.Lietuva privalo sukurti ir plėtoti konkurencingą ekonomiką. užtikrinančią visuomenės narių gerovę. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, nacionalinių prekių ir paslaugų konkurencingumą lemia ne tik pavienių organizacijų gebėjimas užtikrinti kokybę, bet bendros visų ūkio sektorių ir valstybės institucijų pastangos siekti kokybės.Kokybė yra ne tik svarbus verslo organizacijų konkurencingumo veiksnys, bet ir lemia valstybės valdymo bei kitų viešojo sektoriaus organizacijų veiklos efektyvumą, šalies ekonominį stabilumą ir jos visuomenės narių gyvenimo kokybę. Todėl būtina išplėsti kokybės sąvokos aprėpti, įtraukti į ją socialinius, gyvenimo kokybės ir kitus aspektus. Mūsų šalies integravimosi į Europos ekonominę erdvę laikotarpiu kokybė yra ypatingai svarbi ne tik tradicinėms pramonės ir paslaugų šakoms bei įmonėms, bet ir visam visuomenės ūkiui, viešajam sektoriui, valdžios veiklos efektyvumui. Todėl autoriaus siūlomame kokybės posistemių modelyje parodyta ne tik prekių ir paslaugų kokybė, bet ir išplečiama kokybės vadybos samprata tokiomis naujomis dimensijomis kaip valdžios kokybė, viešojo ūkio ir socialinė kokybė, organizacijų bendroji socialinė atsakomybė, mokymo ir ugdymo kokybė, gyvenimo kokybė, vartotojų patenkinimo rodikliai ir kt. Socialinė kokybė apima valdžios ir viešojo sektoriaus organizacijų kokybę, individo kokybę, visuomenės kokybę, gyvenimo kokybę, organizacijų socialinę atsakomybę, verslo, valdžios institucijų bei visuomenės partnerystę ir kt.Gyvenimo kokybė - tai pirmiausia subjektyvus gerovės suvokimas, apimantis fizinį, psichologinį, socialinį ir dvasinį lygmenis. Vertinant gyvenimo kokybę didžiausią įtaką daro kiekvieno žmogaus subjektyvi nuomonė, o ne jo gerovės vertinimas pagal tam tikrus kriterijus. Šio darbo autorius siūlo gyvenimo kokybę apibrėžti kaip subjektyvų kiekvieno žmogaus gyvenimo įvertinimo matą, apimanti fizinę ir psichikos sveikatą, socialinius bei dvasinius veiksnius, nepriklausomybės lygį, ryšį su aplinka. Gyvenimo kokybę lemia materiali aplinka (produktų, būsto kokybė ir kt.), aplinkos kokybė ir gamtos išteklius tausojanti ūkio plėtra, visuomenės sveikata, išsilavinimo kokybė, moralinis, psichologinis klimatas.Straipsnyje tai pat išanalizuoti kitų kokybės vadybos posistemių (saugos ir aplinkosaugos vadybos sistemų, produktų sertifikavimo ir aplinkosauginio ženklinimo, valstybės valdymo ir viešojo sektoriaus veiklos kokybės) įtaka šalies konkurencingumui.Siekiant plėsti saugių, nekenksmingų ir tausojančių aplinką produktų vartojimą, siūloma valstybės mastu rengti vartotojų švietimo ir informavimo programas, tobulinti vartotojų šios srities kompetenciją ir visuomenės ekologinę kultūrą. Tik ekologiškai išprusęs vartotojas taps kompetentingas ir reiklus pirkėjas ir taip verslo atstovus, valstybės institucijas veikti kryptingai. Prie šios problemos sprendimo prisidėtų ir Viešųjų pirkimų įstatymo pataisos, įteisinančios kaip konkurencinį pranašumą viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančių įmonių kokybės, aplinkosaugos ir darbuotojų saugos vadybos sistemas ar produkto ekologinį kokybę patvirtinančius sertifikatus.Nacionalinių prekių ir paslaugų kokybės ir įvaizdžio formavimas bei organizacijų veiklos kokybės gerinimas gali būti laiduojamas tik bendromis pastangomis, stiprinant sistemų "valdžia - verslui", "valdžia - visuomenei", "verslas - verslui" bendradarbiavimą hei užtikrinant vartotojų, darbuotojų, darbdavių ir akcininkų geranorišką sutarimą. Šiam bendradarbiavimui svarbus valstybės valdymo institucijų požiūris ir iniciatyva apibrėžiant kiekvienos jų konkrečią misiją, kokybės politiką, suvokiant savo veiklos pagrindinį produktą, jo kokybės rodiklius bei šių produktų vartotojus.
The main purpose of this article has been to prove the influence of product quality comparative testing results on the market, to demonstrate the importance of comparative testing of consumer products as a means of consumer information and consultation, to analyse its methodology and impact on market structures as well as on the behaviour of companies and consumers, and to determine possibilities for the practical application of comparative testing in Lithuania. The key objectives have been to analyse the framework of Lithuanian governmental institutions and public organisations responsible for the formulation and implementation of consumer policies, and their capabilities to perform product testing. In addition, peculiarities of the consumer market as well as the need for product information, which are both important factors for product testing, have been overviewed.Utilising comparative product testing methodology and research on how test results could be applied, it can be said that the formation of an independent, well-informed consumer base able to make calculated decisions requires planned and concentrated governmental efforts. Comparative product testing is one of the tools available for consumer education and information. Its significance and effectiveness in creating a consumer society such as this cannot be denied.When creating a comparative product testing system in Lithuania we need to take into account the experience of other Western countries in this field, as well as the potentiality of Lithuanian institutions to prepare and conduct testing of certain products. Research shows that at present in Lithuania it is food products which lend themselves most readily to product testing, while services fare worst. From the technological and economic viewpoints, co-operation among the Baltic States and any prior specialisation in this area would be useful when conducting product quality comparative testing. ; Sparčiai augant Lietuvos ekonomikai, didėja ir vartojimo mastas, plečiasi mažmeninės prekybos tinklai, didėja galutinio vartojimo produktų pasiūla. Intensyvi konkurencija verčia įmones ieškoti būdų, kaip išsilaikyti rinkoje. Be kitų vadybos sprendimų, įmonės investuoja į produktų tobulinimą, jų paskirstymą ir rinkotvarką. Viso to padarinys yra didžiulis pasirinkimas, labai daug ir įvairios informacijos apie produktų pasiūlą rinkoje. Todėl vartotojui iškyla daug problemų pasirenkant geriausiai jo poreikius tenkinantį produktą. Dažnai marketingo informacija tampa pagrindinis pasirinkimą lemiantis veiksnys, todėl įmonės įsitraukia į šias reklamos lenktynes. Tačiau tai ne visada sudaro efektyvaus vartotojų apsisprendimo ir gaminių kokybės gerėjimo prielaidas.Lietuvoje tik pastaruoju metu atkreiptas dėmesys į vartotojų ugdymą ir informavimą. Visgi dirbama daugiau teisinėje srityje. Tik 2003 metais pradėti pirmieji vartotojų švietimo ir informavimo darbai - priimta ir patvirtinta Lietuvos nacionalinė vartotojų švietimo programa. Europos Komisijos komunikate "Europos Sąjungos vartotojų politikos strategija" ypatingas dėmesys skiriamas vartotojų švietimui ir informavimui. Nuolat pabrėžiama. vartotojų poreikis objektyviai informacijai Europos vartotojai įvardijamas kaip informuotas, galintis objektyviai rinktis prekes ir paslaugas, besirūpinantis savo gyvenimo kokybe žmogus. Europos Sąjungos preliminarioje vartotojų teisių apsaugos ir politikos programoje aiškiai išskirtas lyginamųjų testų organizavimo rėmimas, tokių organizacijų finansavimas bei reikalavimai joms. 2004 m. Lietuvai įstojus į ES, šių tikslų ir nuostatų veikimo laukas išsiplėtė ir į Lietuvą. Vykdant vartotojų politiką Lietuvoje, rengiant vartotojų švietimo ir informavimo projektus, bus gaunama svari finansinė ir techninė ES parama. Projektuojant lyginamųjų produktų testų sistemą Lietuvoje, svarbu įvertinti kitų šalių patirtį, pasinaudoti turimomis žiniomis. Aktualu numatyti galimus rinkos pokyčius, jos dalyvių veiksmus, pavojus jų veiklai ir jos galimybes. Svarbu įvertinti lyginamųjų testų sistemos, kaip vartotojų švietimo politikos įrankio, galimybes Lietuvoje.Mokslinė problema. Produktų kokybės lyginamieji testai yra vienas iš kokybės vadybos posistemio elementų. Jų teoriniai aspektai dar nebuvo nagrinėti Lietuvos mokslinėje literatūroje. Projektuojant lyginamųjų produktų testų sistemą Lietuvoje, taip pat svarbu įvertinti kitų šalių patirtį, numatyti galimus rinkos pokyčius, jos dalyvių veiksmus, pavojus bei galimybes. Aktualu įvertinti lyginamųjų testų sistemos, kaip vartotojų švietimo politikDs įrankio, galimybes Lietuvoje. Tyrimo tikslas - apibendrinti produktų kokybės testų raidą ir tipologiją, išryškinti jų rezultatų įtaką rinkai bei nustatyti produktų lyginamųjų testų sistemos formavimo Lietuvoje prielaidas. Tyrimo metodologija: straipsnis parengtas naudojant mokslinės, normatyvinės ir teisinės literatūros, bei ekonominės veiklos loginę analizę ir apibendrinimus, apimančius teorinių teiginių ir verslo praktikos veiksmų sisteminių, ir autoriaus atlikta Lietuvos valstybinių institucijų ir visuomeninių organizacijų, formuojančių ir įgyvendinančių šalies vartotojų politiką, 26 ekspertų apklausa. Ekspertai buvo atrinkti iš Lietuvos valstybinių institucijų ir visuomeninių organizacijų, formuojančių ir įgyvendinančių šalies vartotojų politiką. Tyrime dalyvavo nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarybos, Valstybinės masto ir veterinarijos tarnybos, Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos, akredituotų bandymų laboratorijų specialistai ir visuomeninių vartotojų organizacijų atstovai. Tyrimo anketoje buvo pateikti 24 klausimai, kuriais siekta įvertinti Lietuvos vartotojų elgsenos ypatumus, prekių ir paslaugų rinkos specifiką, vartotojų informuotumo lygį atskirų prekių grupių testavimo aktualumą ir šalies instucinės sistemos techninį pasirengimą įdiegti prekių lyginamojo testavimo sistemą. Tyrimo rezultatai apdoroti matematinės statistikos metodais.Tyrimas parodė, kad produktų kokybės lyginamųjų testų rezultatai smarkiai paveikia įmonių marketingo veiksmus. Kaip patogus informacijos apie konkurentų produkciją rinkimo būdas testų rezultatai gali būti panaudoti sugretinimui atlikti. Kaip rodo atlikti tyrimai, net ir tos įmonės, kurių gaminiai nebuvo testuoti stebi rinką ir atsižvelgia į testų rezultatus tobulindamos savo produktus. Taigi testų rezultatai yra reikšmingas informacijos tėkmės kanalas rinkoje ir skatina įmones prisitaikyti ir veikti lanksčiai bei kelti savo produkcijos kokybės lygį.Lietuvos vartotojai pasigenda informacijos apie produktus. Tokį informacijos poreikį labiausiai junta jauni, išsilavinę, palyginti dideles pajamas gaunantys žmonės. Būtent tokios socialinės ir ekonominės padėties gyventojai sudaro daugumą testų vartotojų (pirkėjų, prenumeratorių) Vokietijoje. Labiau informuoti vartotojai yra reiklesni produktų kokybei ir linkę mokėti daugiau už geresnės kokybės prekes ir paslaugas. Todėl ugdant, informuojant vartotojus galima paveikti jų kokybės suvokimą. Lietuvos vartotojų svarbiausias prioritetas yra mažos paslaugų kainos ir gana menkas dėmesys jų kokybei. Tai gali skatinti įmones mažinti savo gamybos sąnaudas kokybės sąskaita. Nors ES ir Vokietijoje vartotojams svarbiausias dalykas taip pat yra pa- slaugų kainos, didesnis reiklumas kokybei gali keisti įmonių veiksmus. Ekspertų nuomone, Lietuvos vartotojai yra mažiausiai informuoti apie produktų kokybę, saugumą ir papildomas sąlygas, o silpniausios, ekspertų vertinimu, vartojimo produktų sritys yra kainos pagrįstumas, produktų kokybė ir papildomos sąlygos. Lyginant šiuos rezultatus galima teigti kad vartotojų informuotumas turi įtakos produktų kokybės parametrų vertinimui. Kuriant produktų lyginamojo testavimo sistemą Lietuvoje, reikėtų atsižvelgti į Vakarų šalių patirtį šioje srityje bei Lietuvos institucijų galimybes pasiruošti ir atlikti tam tikrų produktų testus. Tyrimai parodė, kad šiuo metu Lietuvoje yra geriausios galimybės testuoti maisto produktus, o prasčiausios - paslaugas. Atliekant produktų kokybės lyginamuosius testus techniškai ir ekonomiškai būtų pravarti Baltijos valstybių kooperacija ir specializacija.Apibendrinus produktų kokybės lyginamųjų testų taikymo metodikų ir testų rezultatų pritaikymo galimybių tyrimo duomenis galima teigti, kad savarankiškų, gerai informuotų, sugebančių priimti apgalvotus sprendimus vartotojų visuomenei formuoti reikia sutelktų ir planuojamų valstybės pastangų. Produktų lyginamųjų testų rezultatai ir jų sklaida, kaip vienas vartotojų švietimo ir informavimo priemonių, yra reikšmingi ir efektyvūs kuriant žinių visuomenę.
During integration into the European Union the enterprises of Lithuania will have to follow internationally accepted standards and the environmental ones as well. Environmental management systems are onc of moslly used voluntary environmental means. Only 48 Lithuanian enterprises (0,1 percent of all enterprises) have already implemented these systems. In order to facilitate this process an investigation of motivation, utility and difficulties of environmental management system implementation was performed. Lithuanian enterprises that have environmental management systems certificated according to ISO 14001 standards requirements were analyzed. The analysis shows that the reduction of environmental hazards and costs, increase of competitive ability, the requirements of business partners and efforts to improve their image are the main motives of implementing environmental management systems. Lack of knowledge, the absence of an unanimous record methodology of the system implementation and maintenance costs, lack of governmental support and the shortage of financial and technical resources hinder a faster implementation of environmental management systems. It is recommended to Lithuanian organizations to create integrated environmental and quality management system (ISO 14001 and ISO 9001). Lithuanian government supports financially the implementation of this type of systems. It is proposed to government to support the eco-Iabelling of Lithuanian products too, because more than 20 % of examined enterprises are planning to implement environmental certification of their products. It is recommended to create National programme of consumer education. It is advisable to incorporate a provision into Public purchases law, which lets to keep enterprise's environmental and quality management systems and eco-Iabel as a competitive advantage.
During integration into the European Union the enterprises of Lithuania will have to follow internationally accepted standards and the environmental ones as well. Environmental management systems are onc of moslly used voluntary environmental means. Only 48 Lithuanian enterprises (0,1 percent of all enterprises) have already implemented these systems. In order to facilitate this process an investigation of motivation, utility and difficulties of environmental management system implementation was performed. Lithuanian enterprises that have environmental management systems certificated according to ISO 14001 standards requirements were analyzed. The analysis shows that the reduction of environmental hazards and costs, increase of competitive ability, the requirements of business partners and efforts to improve their image are the main motives of implementing environmental management systems. Lack of knowledge, the absence of an unanimous record methodology of the system implementation and maintenance costs, lack of governmental support and the shortage of financial and technical resources hinder a faster implementation of environmental management systems. It is recommended to Lithuanian organizations to create integrated environmental and quality management system (ISO 14001 and ISO 9001). Lithuanian government supports financially the implementation of this type of systems. It is proposed to government to support the eco-Iabelling of Lithuanian products too, because more than 20 % of examined enterprises are planning to implement environmental certification of their products. It is recommended to create National programme of consumer education. It is advisable to incorporate a provision into Public purchases law, which lets to keep enterprise's environmental and quality management systems and eco-Iabel as a competitive advantage.
During integration into the European Union the enterprises of Lithuania will have to follow internationally accepted standards and the environmental ones as well. Environmental management systems are one of mostly used voluntary environmental means. Only 48 Lithuanian enterprises (0,1 percent of all enterprises) have already implemented these systems.In order to facilitate this process an investigation of motivation, utility and difficulties of environmental management system implementation was performed. Lithuanian enterprises that have environmental management systems certificated according to ISO 14001 standards requirements were analyzed.The analysis shows that the reduction of environmental hazards and costs, increase of competitive ability, the requirements of business partners and efforts to improve their image are the main motives of implementing environmental management systems.Lack of knowledge, the absence of an unanimous record methodology of the system implementation and maintenance costs, lack of governmental sup- port and the shortage of financial and technical resources hinder a faster implementation of environmental management systems.It is recommended to Lithuanian organizations to create integrated environmental and quality management system (ISO 14001 and ISO 9001). Lithuanian government supports financially the implementation of this type of systems. It is proposed to government to support the eco-labelling of Lithuanian products too, because more than 20% of examined enterprises are planning to implement environmental certification of their products. It is recommended to create National programme of consumer education. It is advisable to incorporate a provision into Public purchases law, which lets to keep enterprise's environmental and quality management systems and eco-label as a competitive advantage. ; Straipsnyje analizuojama savanoriškų aplinkosauginių priemonių tipologija ir jų taikymo pasaulinė patirtis. Nagrinėjami Lietuvos įmonių aplinkos apsaugos vadybos sistemų diegimo, produktų aplinkosauginio ženklinimo ir vartotojų tyrimo rezultatai. Straipsnis parengtas remiantis lyginamosios ir sisteminės analizės, matematinės statistikos, įmonių, ekspertų ir vartotojų apklausos ir kokybės vadybos metodais. Šis darbas yra vadybos sistemų, produktų saugos ir aplinkosauginių priemonių efektyvumo kompleksinio tyrimo sudedamoji dalis.
During integration into the European Union the enterprises of Lithuania will have to follow internationally accepted standards and the environmental ones as well. Environmental management systems are onc of moslly used voluntary environmental means. Only 48 Lithuanian enterprises (0,1 percent of all enterprises) have already implemented these systems. In order to facilitate this process an investigation of motivation, utility and difficulties of environmental management system implementation was performed. Lithuanian enterprises that have environmental management systems certificated according to ISO 14001 standards requirements were analyzed. The analysis shows that the reduction of environmental hazards and costs, increase of competitive ability, the requirements of business partners and efforts to improve their image are the main motives of implementing environmental management systems. Lack of knowledge, the absence of an unanimous record methodology of the system implementation and maintenance costs, lack of governmental support and the shortage of financial and technical resources hinder a faster implementation of environmental management systems. It is recommended to Lithuanian organizations to create integrated environmental and quality management system (ISO 14001 and ISO 9001). Lithuanian government supports financially the implementation of this type of systems. It is proposed to government to support the eco-Iabelling of Lithuanian products too, because more than 20 % of examined enterprises are planning to implement environmental certification of their products. It is recommended to create National programme of consumer education. It is advisable to incorporate a provision into Public purchases law, which lets to keep enterprise's environmental and quality management systems and eco-Iabel as a competitive advantage.
During integration into the European Union the enterprises of Lithuania will have to follow internationally accepted standards and the environmental ones as well. Environmental management systems are onc of moslly used voluntary environmental means. Only 48 Lithuanian enterprises (0,1 percent of all enterprises) have already implemented these systems. In order to facilitate this process an investigation of motivation, utility and difficulties of environmental management system implementation was performed. Lithuanian enterprises that have environmental management systems certificated according to ISO 14001 standards requirements were analyzed. The analysis shows that the reduction of environmental hazards and costs, increase of competitive ability, the requirements of business partners and efforts to improve their image are the main motives of implementing environmental management systems. Lack of knowledge, the absence of an unanimous record methodology of the system implementation and maintenance costs, lack of governmental support and the shortage of financial and technical resources hinder a faster implementation of environmental management systems. It is recommended to Lithuanian organizations to create integrated environmental and quality management system (ISO 14001 and ISO 9001). Lithuanian government supports financially the implementation of this type of systems. It is proposed to government to support the eco-Iabelling of Lithuanian products too, because more than 20 % of examined enterprises are planning to implement environmental certification of their products. It is recommended to create National programme of consumer education. It is advisable to incorporate a provision into Public purchases law, which lets to keep enterprise's environmental and quality management systems and eco-Iabel as a competitive advantage.
Audito metodologija plačiai nagrinėjama tiek užsienio, tiek Lietuvos autorių mokslinėje literatūroje, tačiau išsamių studijų, kuriose būtų sistemingai analizuojamos visos šiuo metu naudojamos audito rūšys, nėra daug. Kokybės audito metodologija taip pat nėra iki galo išnagrinėta ir aiškiai susisteminta. Nagrinėjant audito koncepcijas sunku vienareikšmiškai nustatyti, kuriam audito tipui – veiklos ar valdymo – yra priskiriamas kokybės auditas. Atlikta mokslinės literatūros analizė atskleidė, kad visoje audito sistemoje kokybės auditą galima identifikuoti kaip veiklos audito sudedamąją dalį. Kokybės auditas yra svarbus visoje audito sistemoje, nes jis yra dalis vertinimo proceso, kuriuo auditoriai atskleidžia tobulintinas organizacijos veiklos kokybės sritis. Straipsnyje, remiantis teorinės literatūros sistemine analize ir kokybės auditorių bei ekspertų anketinės apklausos rezultatais, suformuotas audito sistemos pagal funkcinį požymį modelis, identifikuoti kokybės audito atlikimo būdų pranašumai ir trūkumai, pateiktos kokybės audito metodologijos tobulinimo rekomendacijos.Pagrindiniai žodžiai: kokybės auditas, audito procesas, audito sistema, audito metodologija, tobulinimas, modelis, apklausa.
Quality audit: concept and methodology improvementIndrė Pečiulytė, Juozas Ruževičius
SummaryThe methodology of audit is extensively researched by both foreign and Lithuanian authors, but there isn't a complete theory of audit, in which all the currently existing types of audit are mentioned. This is due to the fact that the quality audit methodology is not fully explored and clearly systematized. When analyzing audit concepts, it is a challenge to determine which type of audit – performance or management – is attributable to the quality audit. The theoretical analysis has shown that in the audit system the quality audit can be assigned as part of the performance audit. Quality audit is important throughout the audit system as it is part of the evaluation process, which helps auditors to reveal areas for improvement within their organizations. According to the theoretical literature systematic analysis and the quality auditors' questionnaire survey results, in this study the audit system model by the functional character has been formed, the advantages and disadvantages of quality audit techniques have been identified, and recommendations for the quality audit methodology improvement are presented.Keywords: quality audit, auditing process, audit system, audit methodology, improvement, survey, model.
The main purpose of this work is to analyze the foodquality regulation system and food safety assurance. Thisarticle also highlights the conditions, which must be metfor an integrated quality and food safety managementsystem to be implemented at the AB "Vilniaus Pergalė"confectionery plant. This article also examines variousinternational systems of regulating trade and quality. Itgives an analysis of the processes in place designed tonormalise international standards, technical regulationsand rules in the light of current global economic conditions.With the increasing complexity of the compositionand technologies associated with the production of certainfood products, the cost of maintaining State inspectionservices has become an unacceptable financial burden.Governments have started to look for the ways to reducethe financial costs associated with food controlwithout reducing its effectiveness. This changed the definitionof inspection in the food industry by returning theresponsibility for food quality control and safety to theproducer and distributor. Implementing of food safety assurancesystem – Hazard Analysis Critical ControlPoints (HACCP) was started.When comparing the current HACCP system withISO 22000, certain new requirements can be seen, suchas the creation of interactive communication systemswithin and outside the company, the creation of a systemfor the prevention of unforeseen situations, implementationof certain necessary programs, etc. Theanalysis showed that both standards are compatible andISO 22000 requirements can be easily integrated withother food safety assurance subsystems. An effectivecommunication management system must be created betweenthe producer, suppliers, subcontractors and consumers(first concerning information about the product),government institutions overseeing the food productsmarket or other organizations, which will affect orbe affected by the results of the food safety managementsystem.The integrated safety and quality system is being developedand implemented at AB ...
The main purpose of this article has been to prove the importance of comparative testing of consumer products as a means of consumer information and consultation, to analyse its methodology and impact on market structures as well as on the behaviour of companies and consumers, and to determine possibilities for the practical application of comparative testing in Lithuania. The key research objectives have been to analyse the framework of Lithuanian consumer organisations and their capabilities to perform product testing. In addition to this, the peculiarities of the consumer market as well as the need for product information, which are both important factors for product testing, have been overviewed. Utilising comparative product testing methodology and research on how test results could be applied, it can be said that the formation of an independent, wellinformed consumer base that is able to make calculated decisions requires planned and concentrated government efforts. Comparative product testing is one of the tools available for consumer education and information, its significance and effectiveness in creating a society such as this cannot be denied. When creating a comparative product testing system in Lithuania we need to take into account the experience of other Western countries in this field, as well as the potentiality of Lithuanian institutions to prepare and conduct testing of certain products. Research shows that at present in Lithuania these are food products which lend themselves most readily to product testing – services fare worst. From a technological and economic viewpoint, cooperation between the Baltic States and any prior specialisation in this area would be useful when conducting product quality comparative testing.
For survival and institutionalization in the European and world markets, Lithuania needs to create and develop competitive economy, assure the wealth of its society by seeking quality of organizations, their goods and services. The purpose of this study is to formulate possible references of national quality policy and the system of its implementation tools. In the article, attitudes of European Quality Promotion Policy are reviewed; European Quality Vision created by European Quality Organization is analysed; the real situation in the area of quality assurance in Lithuania is summarized. There are proposed and reasoned elements of Quality Policy of Lithuania and the means of its implementation that should meet the requirements, actions and official documents used in the European Union. A comparative systematic analysis of scientific literature, legal acts, sources of information, methaanalysis, survey for business representatives were used for the study.
For survival and institutionalization in the European and world markets, Lithuania needs to create and develop competitive economy, assure the wealth of its society by seeking quality of organizations, their goods and services. The purpose of this study is to formulate possible references of national quality policy and the system of its implementation tools. In the article, attitudes of European Quality Promotion Policy are reviewed; European Quality Vision created by European Quality Organization is analysed; the real situation in the area of quality assurance in Lithuania is summarized. There are proposed and reasoned elements of Quality Policy of Lithuania and the means of its implementation that should meet the requirements, actions and official documents used in the European Union. A comparative systematic analysis of scientific literature, legal acts, sources of information, methaanalysis, survey for business representatives were used for the study.
For survival and institutionalization in the European and world markets, Lithuania needs to create and develop competitive economy, assure the wealth of its society by seeking quality of organizations, their goods and services. The purpose of this study is to formulate possible references of national quality policy and the system of its implementation tools. In the article, attitudes of European Quality Promotion Policy are reviewed; European Quality Vision created by European Quality Organization is analysed; the real situation in the area of quality assurance in Lithuania is summarized. There are proposed and reasoned elements of Quality Policy of Lithuania and the means of its implementation that should meet the requirements, actions and official documents used in the European Union. A comparative systematic analysis of scientific literature, legal acts, sources of information, methaanalysis, survey for business representatives were used for the study.
For survival and institutionalization in the European and world markets, Lithuania needs to create and develop competitive economy, assure the wealth of its society by seeking quality of organizations, their goods and services. The purpose of this study is to formulate possible references of national quality policy and the system of its implementation tools. In the article, attitudes of European Quality Promotion Policy are reviewed; European Quality Vision created by European Quality Organization is analysed; the real situation in the area of quality assurance in Lithuania is summarized. There are proposed and reasoned elements of Quality Policy of Lithuania and the means of its implementation that should meet the requirements, actions and official documents used in the European Union. A comparative systematic analysis of scientific literature, legal acts, sources of information, methaanalysis, survey for business representatives were used for the study.
